Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės Įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, testamento, medicininio mirties liudijimo, gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, gimimo liudijimo, vardo, pavardės, tėvo vardo pakeitimo liudijimo, santuokos liudijimo, notarų biuro pažymos, turto dalybų sutarties, povedybinės sutarties, Kauno regioninio valstybės archyvo pažymos, santuokos ir mirties liudijimų, nustatyta, kad 2019 m. kovo 1 d. mirė pareiškėjo motina G. Š. ( e. b. l. 7), kuri nuo (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi santuoką su N. Š. (e. b. l. 12-13). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo 1/10 dalį dujotiekio linijos - vidutinio slėgio dujų tinklus į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4-5). Tarp sutuoktinių 2010 m. kovo 10 d. buvo sudaryta povedybinė sutartis, tačiau šis turtas joje nebuvo paminėtas (e. b. l. 19-20). Tokiu būdu, nors šis turtas buvo registruotas pareiškėjo motinos G. Š. vardu, tačiau buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini)N. Š. mirė (e. b. l. 8). Po savo sutuoktinio mirties G. Š. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po G. Š. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas S. K. (e. b. l. 11).

Pareiškėjas nurodė, kad po N. Š. mirties jo motina G. Š. iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už namą, jį prižiūrėjo, visada naudojosi ir į namą atvestu dujotiekiu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, G. Š. išreiškė savo valią priimti N. Š. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. balandžio 11 d., mirties, jo sutuoktinė G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.