- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- e2-1734-962/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17208-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- HC Betonas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SDG statyba“
- Advokatai
- Vita Kilišauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės HC Betonas, uždarosios akcinės bendrovės, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SDG statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 8975,76 Eur skolą už parduotą statybinę produkciją, 425,18 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas 507,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2018 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui prieštaravimus, prašo preliminarų sprendimą pakeisti ir galutiniu sprendimu atmesti ieškovės reikalavimą dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, mokėjimų pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 31 d. Nurodo, kad dėl pagrindinės skolos sumos ginčo tarp šalių nėra, nesutinka su ieškovės pozicija dėl ginčo sprendimo aplinkybių, netesybų (palūkanų) skaičiavimo ir atsakovės nesąžiningumo. Netesybų skaičiavimas ir reikalavimas priteisti palūkanas neatitinka sutartinių nuostatų, suderintos netesybų mokėjimo ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos, atsakomybės už sutartinių sąlygų nesilaikymą perkėlimas vien tik atsakovei neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Skola susidarė dėl generalinės rangovės UAB „HSC Baltic“ nesąžiningumo, vengimo priimti ir apmokėti atsakovės atliktus darbus, dėl to sutriko atsiskaitymas su tiekėjais ir subrangovais, tame tarpe ir su ieškove. Ieškovė buvo informuota apie susidariusią situaciją, buvo bandoma ieškoti situacijos sprendimo, siūlyta mokėjimus išdėstyti dalimis, nors atsakovė siekė bendradarbiauti, ieškovė kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad sutriko atsiskaitymai už atsakovės atliktus darbus, taip pat į tai, kad statybos darbų vykdymas yra įtakojamas ir rangos darbų sezoniškumo, darbų perdavimo specifikos, atsiskaitymo atidėjimų trukmės, prašo išdėstyti skolos mokėjimą.
Posėdyje atsakovės atstovas nedalyvauja, pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės įsipareigojimai atsakovei yra sumažėję 2900 Eur suma, prašo sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą keturių mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į faktinę situaciją sumažinti reikalaujamų netesybų sumą, sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Nesutinka su ieškovės nesutikimo argumentais išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, teigia, kad iš šalių elgesio manytina, jog teismo sprendimo išdėstymas nepaneigs paties teismo sprendimo ir nepažeis lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principų, o padės atstatyti įmonės stabilumą.
2019 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas sumažinant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus nesutinka su atsakovės prašymu netenkinti reikalavimų dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo ir su reikalavimu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Aplinkybė, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į kitą asmenį, niekaip neįtakoja ieškovės teisių, nes ieškovė nebuvo atsakovės ir jos nurodyto trečiojo asmens tarpusavio santykių dalyvė, nesudarinėjo jokių sandorių, juose nedalyvavo. Reikalavimą dėl netesybų priteisimo ieškovė grindžia šalių 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. HCK-B/24-2017 (toliau – sutartis) nuostatomis, atsakovė neginčija šalių sulygtų netesybų dydžio. Sutartinės netesybos yra šalių suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai. Aplinkybė, jog buvo deramasi dėl taikos sutarties sudarymo, nepanaikina atsakovės pareigos mokėti sutartines netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė priklauso SDG įmonių grupei, konsoliduotos įmonės turtas yra itin didelės vertės, nesuprantama, kodėl įmonės akcininkai nesiima veiksmų skoloms padengti, tenkinus atsakovės prašymą, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad neturi finansinių galimybių atsiskaityti su ieškove, savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad finansiškai pajėgi tai padaryti, nepateikė įrodymų, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, turės finansines galimybes atsiskaityti.
Posėdžio metu ieškovės atstovė palaiko atsiliepime į prieštaravimus nurodytą poziciją, prašo preliminarų sprendimą pakeisti atsižvelgiant į tai, kad atsakovė po kreipimosi į teismą sumokėjo ieškovei 2900 Eur sumą. Reikalavimus dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palaiko pilnai, nurodo, kad mažinti prašomos priteisti delspinigių sumos nėra pagrindo, dėl delspinigių dydžio šalys susitarė sutartyje, be to, dalį skolos atsakovė sumokėjo tik teisminio proceso metu, o teisė reikalauti procesinių palūkanų numatyta įstatyme. Nors dalį pagrindinės skolos atsakovė sumokėjo, iš atsakovės priteistinas visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Susitarti taikiai šalims nepavyko, atsakovė nesutiko su sąlyga, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės galiotų viso taikos sutarties vykdymo metu. Nesutinka, kad priteistos skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis, nurodo, kad atsakovė yra verslo subjektas, priklausantis įmonių grupei, įmonių grupės finansinė padėtis pačios atsakovės pateiktais duomenimis yra gera, be to, atsakovė, prašydama išdėstyti skolos mokėjimą, negali remtis aplinkybe, kad atsakovės skolininkai su įmone neatsiskaito. Skola kilusi iš sutarties, atsakovė turėjo teisę ir pareigą įvertinti sutarties sąlygas, su sutarties sąlygomis atsakovė sutiko. Mano, kad atsakovės veiksmai teismo proceso metu suponuoja išvadą, kad atsakovė siekia vilkinti procesą, nes, skųsdama procesinius veiksmus, moka atstovui, nors galėtų lėšas skirti atsiskaitymui su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas keičiamas.
Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. birželio 14 d. sudarytos sutarties pagrindu tiekė atsakovei statybinę produkciją, už kurias atsakovė privalėjo atsiskaityti pagal ieškovės pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras (e. b. l. 9-13). Apmokėjimui už perduotą produkciją laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, bendra mokama suma – 8975,76 Eur (e. b. l. 14-45, 46). Atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, nors buvo raginama atsiskaityti, iki kreipimosi į teismą nėra atsiskaičiusi su ieškove. Atsakovė skolinga ieškovei 9400,94 Eur, t. y. 8975,76 Eur už patiektą statybinę produkciją ir 425,18 Eur delspinigių. Raginama atsiskaityti, atsakovė prievolės nevykdė (e. b. l. 47-52). Atsakovė siūlė ieškovei padengti skolą dalimis (e. b. l. 111-112). Šalys bandė kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau taikos sutarties nepasirašė (e. b. l. 173-174). Vykstant teisminiam procesui, atsakovė sumokėjo ieškovei 2900 Eur (e. b. l. 175-176).
Atsakovės vardu nėra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektus (e. b. l. 53). Atsakovės atžvilgiu dėl kreditorinių reikalavimų teismuose yra iškeltos bylos ir reikalavimų užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės (e. b. l. 60-72). Byloje pateikta 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. birželio 30 d., įmonių grupės pelno (nuostolių) ataskaitos, balansai, 2018 m. lapkričio 2d. balansas, Creditinfo informacija apie atsakovę (e. b. l. 92, 93-94, 95, 96-97, 98, 99-100, 106, 107-110), 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „SDG statyba“ pelno (nuostolių) ataskaita, balansas (e. b. l. 170-172).
Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. HCK-B/24-2017 pagrindu susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis), ieškovė atsakovės užsakymu pagamino ir pristatė į statybos objektus, už patiektą produkciją atsakovė turėjo atsiskaityti iki ieškovės išrašytose sąskaitose nurodyto termino, tačiau prievolės atsakovė tinkamai nevykdė, dalį skolos – 2900,00 Eur –sumokėjo tik vykstant teisminiam ginčui.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, daroma išvada, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pristačiusi atsakovei netinkamos kokybės produkciją, todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, kad po kreipimosi į teismą atsakovė sumokėjo ieškovei 2900,00 Eur, iš jos ieškovei priteisiama 6075,76 Eur skola ir 425,18 Eur delspinigiai, skaičiuojami nuo datos, kurią atsirado teisė į delspinigius mokant po 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo pradelstos sumos iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso – 6500,94 Eur (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.260 straipsnis, 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. HCK-B/24-2017 5.3 punktas). Nors atsakovė prašė atsižvelgiant į faktinę situaciją sumažinti reikalaujamų netesybų sumą, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatyto dydžio delspinigiai paskaičiuoti iki kreipimosi į teismą dienos, dalį prievolės atsakovė įvykdė vykstant teisminiam ginčui, todėl mažinti priteistinų delspinigių dydį nėra teisinio pagrindo.
Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei teisės aktuose numatytas metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis priteisiant ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6500,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
CPK 430 straipsnio 7 dalis nustato, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. 2018 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės buvo priteistas 507,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 106,00 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atlyginimas. Teismas pažymi, kad nors preliminarus sprendimas yra keičiamas, tačiau bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės priteistinos visiškai. Pažymėtina, kad 2900,00 Eur dydžio sumą atsakovė sumokėjo ieškovei tik vykstant teisminiam ginčui, po to kai ieškovė patyrė išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti ir teisinės pagalbos išlaidas. Tai reiškia, kad ieškovės elgesys nuo pat civilinės bylos iškėlimo pradžios buvo sąžiningas (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tiesiogiai nulemtas netinkamo atsakovės elgesio – savalaikio neatsiskaitymo pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsižvelgiant į tai, galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistinas visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 144,00 Eur žyminis mokestis ir 1210,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atlyginimas, iš viso – 1354,00 Eur.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis atmetamas.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai.
Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimą motyvuoja sunkia įmonės finansine padėtimi, nurodo, jog sunkumai atsiskaitant su ieškove ir kitais kreditoriais kilo todėl, kad atsakovės skolininkė laiku nevykdo prievolės atsiskaityti, be to, atsakovė turi ir kitų kreditorių, kuriems, kaip ir ieškovei, skolas moka proporcingai. Teigia, kad iš šalių elgesio, susirašinėjimo, derybų manytina, jog teismo sprendimo išdėstymas nepaneigs paties sprendimo ir nepažeis lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o padės atstatyti įmonės stabilumą.
Ieškovė nesutinka, kad priteistos skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis, nurodo, kad pati atsakovė nurodo (ir pateikia įrodymus), jog SDG įmonių grupės, kuriai priklauso atsakovė, turtas yra didelės vertės, todėl nėra aišku, kodėl įmonės akcininkai nesiima veiksmų skoloms padengti. Aplinkybė, kad atsakovės skolininkai nevykdo įsipareigojimų, nesudaro pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą.
Minėta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovės nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, atsakovė yra pažeidusi prievolę, taigi ir ieškovės teises, todėl vien blogos atsakovės materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka, turėtų būti konstatuota, kad atsakovės turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau pateikti duomenys patvirtina, jog ateityje ji pagerės. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą keturiems mėnesiams, sprendimas bus realiai įvykdytas nepaisant atsakovės nurodomų laikinų finansinių sunkumų. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės pozicija dėl jos finansinės padėties nebuvo nuosekli – prašymą išdėstyti sprendimą motyvuodama laikinais finansiniais sunkumai, 2018 m. spalio 23 d. atskirajame skunde, kuriuo atsakovė skundė byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pati atsakovė nurodė (ir pateikė įrodymus), kad priklauso SDG įmonių grupei, valdančiai didelės vertės turtą, todėl ieškovės reikalavimo suma atsakovei nėra nei didelė, nei egzistuoja kokia nors reali grėsmė, jog ieškovei galimas palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pačiai atsakovei įrodinėjant jos sunkią finansinę padėtį, lemiančią galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą nebuvimą, tačiau nepateikiant duomenų apie atsakovės finansinį pajėgumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dalimis (CPK 178 straipsnis) ir tuo pačiu pateikiant duomenis apie SDG įmonių grupės, kuriai priklauso atsakovė, stabilią finansinę padėtį, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsniu, teismas
nusprendžia:
2018 m. spalio 12 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SDG statyba“ (juridinio asmens kodas 304150491) ieškovei HC Betonas, uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 304102190) 6075,76 Eur (šešių tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų 76 ct) skolą, 425,18 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 18 ct) delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (6500,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1354,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.