- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- e2-4578-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00595-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
- 2.5.29Paskola
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Rūta Morkūnaitė, dalyvaujant ieškovui J. V., ieškovo atstovei advokatei V. P., atsakovo atstovui advokatui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal J. V. ieškinį B. J. Č. ir J. Č. dėl įsiskolinimo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš B. J. Č. ir J. Č. 75 000 EUR skolą, 6250 EUR palūkanas už praleistą skolos grąžinimo terminą nuo 2014-05-23 iki 2016-01-23, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas B. J. Č. 2014 m. gegužės 09 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2014 m. gegužės 22 d. be sąlygų sumokėti J. V. 75 000 eurų, tačiau vekselyje nurodytą dieną savo prievolės grąžinti skolą neįvykdė. Skolos faktą patvirtina vekselis, mokėjimo nurodymai iš kurių matyti, kad iš kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos, kurią valdė ieškovas, į atsakovo valdomos kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą: 2014-04-08 pervesta 100 000 Eur; 2014-04-15 pervesta 32 000 Eur; 2014-05-08 pervesta 21 600 Eur, iš viso pervesta 153 600 Eur. Pinigai buvo pervesti atsakovo prašymu ir į jo nurodytą banko sąskaitą, 78 600 Eur atsakovas grąžino ieškovui grynaisiais pinigais iki 2014 m. gegužės 09 d. vekselio 75 000 Eur sumai pasirašymo. Likusiai skolos daliai atsakovas išrašė ginčo vekselį, kuriuo įsipareigojo skolą grąžinti, tačiau to nepadarė. Be to paskolos suteikimo faktą ir B. J. Č. sąsajas su kompanija „Auckland Trade“ pavirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM tyrėjos 2013-11-29 Tarnybinis pranešimas Nr. 04/10-1-34-10295; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutartyje dėl kratos ir 2014-05-21Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pranešime apie įtarimą J. V. esantys duomenys; B. Č. parodymai, užfiksuoti įtariamojo 2014-05-22 apklausos protokole byloje Nr. 06-1-00097-13; J. V. parodymai, užfiksuoti įtariamojo 2014-05-23 apklausos protokole byloje Nr. 06-1-00097-13; J. V. parodymai, užfiksuoti 2014-06-05 įtariamojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, protokole; Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-12-02 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-00097-13 dalyje J. V. atžvilgiu, 2015-12-02 pranešime apie įtarimą, Įtariamojo 2015-12-03 apklausos protokole esantys duomenys.
B. J. Č. vekselį pasirašė būdamas santuokoje su J. Č. ir panaudojo šeimos būsto statybai, todėl skola priteistina iš abejų atsakovų.
Šalies argumentai
Atsakovas B. J. Č. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis neneigia, jog pateiktas į bylą vekselis galėjo būti jo pasirašytas, bet piniginių lėšų, kurias įsipareigojo gražinti, jis negavo iš ieškovo, todėl vekselis turėjo būti sugrąžintas atsakovui, bet įvykęs FNTT pareigūnų J. V. sulaikymas bei atliktos kratos tam užkirto kelią. Tai, kad nurodytos vekselyje sumos ieškovas neperdavė atsakovui pripažįsta ir pats ieškovas, tvirtindamas, jog kažkokias pinigines lėšas pervedinėjo ofšorinėm kompanijom. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, jog jis neva paskolino atsakovui pinigines lėšas, kurias jis gavo ir įsipareigojo grąžinti ieškovui. Tačiau paskolos suteikimas ar pinigų pervedimas į ofšorinės kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą neturi nieko bendro su atsakovu ar tariamais jo prašymais. Atsakovo tvirtinimu, jis niekaip nėra susijęs su kompanija „Auckland Trade“ ir tuo labiau jos nevaldo bei nekontroliuoja ir piniginių lėšų iš ieškovo nėra gavęs. Jeigu ieškovo teiginiai dėl atsakovo sąsajų su ofšorinėmis kompanijomis būtų pasitvirtinę, tai atsakovas taip pat būtų nuteistas pagal LR BK 202 str. 1 d., tačiau taip nėra. Ieškovo pateiktame teismo baudžiamajame įsakyme yra konstatuota, jog ieškovas J. V. valdė dvi ofšorines kompanijas iš kurių vienos pavadinimo nebepamena. Neatmestina, jog ta antra ofšorinė kompanija kurios ieškovas neatsiminė ir yra „Auckland Trade“. Ieškovo nurodyta baudžiamoji byla niekaip neįrodo ir nepatvirtina nei paskolinių santykių buvimo fakto tarp J. V. ir B. J. Č. nei B. J. Č. sąsajų su ofšorine kompanija „Auckland Trade“. J. V. nurodytos skolinimo ir pinigų gražinimo operacijos yra ieškovo sugalvoti faktai. Ieškovo pateiktuose pavedimuose yra nurodyti visiškai kiti pavedimo pagrindai negu tvirtina ieškovas: 1) 2014-04-08 pervesta 100 000 Eur pagal sutartį Nr.158 DD05.0 4.2014; 2) 2014-04-15 pervesta 32 000 Eur pagal sutartį Nr.159 DD15.0 4.2014; 3) 2014-05-08 pervesta 21 600 Eur pagal sutartį Nr.161 DD04.0 4.2014. Be to, iš pavedimų kopijų matyti, jog pinigai Latvijos banke ABLV buvo pervedami iš vienos sąskaitos į kitą. Ar nurodyti pavedimai yra realūs nėra aišku. Ieškovo tvirtinimu jis paskolino 153 600 Eur, bet nutyli ar buvo surašomi vekseliai nurodytoms paskolos sumoms, nurodytą sumą neva ieškovas pervedė nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08, o vekselis kažkodėl surašytas tik 2014-05-09 ir tik 75 000 EUR sumai, gražinimo terminas po 13 dienų. Akivaizdu, kad tokio dydžio sumų ir tokiam trumpam terminui niekas nesiskolina „namo statyboms“, kaip klaidingai teismui nurodo ieškovas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių piniginių lėšų perdavimą atsakovui, tuo tarpu atsakovas nepripažįsta skolos ir tvirtina, jog negavo iš atsakovo 75 000 EUR. Atsakovams nebuvo jokios būtinybės ar reikalo skolintis pinigines lėšas namo statybai 2014 metų gegužės mėnesį, kaip kad nurodo ieškovas, nes jie namo statybai jau buvo gavę kreditą iš SEB banko pagal 2014-03-13 sutartį. 75 000 Lt paskola nurodyta B. J. Č. apklausos protokole tikrai buvo suteikta J. V., bet ji buvo suteikta iki atsakovams gaunant kreditą iš banko. Kaip teisingai nurodyta protokole, ją J. V. perdavė grynais pinigais, kuriuos atsakovas gavo. Šią paskolą jis grąžino J. V. dar iki 2014 metų gegužės mėnesio ir tuo tikslu 2014-03-24 buvo išgryninta 100 000 Lt iš gautos SEB banko paskolos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie „Auckland Trade“ kompanijos ryšį su B. J. Č.. Tokių įrodymų nėra ir negali būti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškinį jis grindžia atsakovo 2014-05-09 surašytu vekseliu 75000 eurų sumai, kuris turėjo būti apmokėtas 2014-05-22. Pagal teismų praktiką, praleidus vekselio pateikimo apmokėti, taip pat reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Taigi esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio paprastojo vekselio matyti, jog pagal šį vekselį B. Č. privalo sumokėti 2014-05-22 J. V. 75 000 eurų. Atsakovas savo prievolę neigia ir nurodo pinigų nesiskolinęs - jie jam nebuvo perduoti. Kaip pagrindinius įrodymus pinigų perdavimo faktui pagrįsti ieškovas pateikia mokėjimo nurodymus iš kurių matyti, kad iš kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos, kurią valdė ieškovas, į kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą: 2014-04-08 pervesta 100 000 Eur; 2014-04-15 pervesta 32 000 Eur; 2014-05-08 pervesta 21 600 Eur, iš viso pervesta 153 600 Eur. Ieškovas teigia, kad pinigai buvo pervesti atsakovo prašymu ir į jo nurodytą banko sąskaitą. Tačiau teismo vertinimu šie dokumentai neįrodo pinigų atsakovams skolinimo fakto, nes pavedimuose nurodoma, jog jie atlikti pagal sutartis Nr. 158 DD.05.0 4.2014, Nr. 159 DD15.0 4.2014 ir Nr. 161 DD04.0 4.2014. Šios sutartys teismui nepateiktos, nes jų nėra. Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad J. V. 2015-12-29 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 202 str. 1 d., t.y. versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. V. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas kaip fizinis asmuo, negalėdamas būti finansinių (valiutos keitimo (grynais pinigais) ir mokėjimo) paslaugų teikėju, žinodamas, kad finansinių paslaugų teikimu galima verstis tik gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra nurodytų paslaugų subjektas ir suvokdamas, kad teikdamas finansines paslaugas – valiutos keitimą (grynaisiais pinigais) ir mokėjimo paslaugas veiks neteisėtu būdu, veikdamas tyčia, <...> vykdydamas asmenų <...> prašymus be jokių apskaitos dokumentų pervesti iš jo, t. y. J. V., valdomų ofšorinių kompanijų banko sąskaitų pinigines lėšas įvairia valiuta į Turkijoje bei kitose tiksliai nenustatytose šalyse esančių ūkio subjektų banko sąskaitas, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietose <...> asmenų, be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų kas mėnesį ar kelis, per kelis kartus jam (J. V.) perduotas grynųjų pinigų sumas, siekiančias nuo 3 000 eurų iki 6 000 eurų įvairia valiuta, be jokių valiutos keitimą patvirtinančių dokumentų konvertavęs į reikiamą valiutą iš savo dviejų valdomų ofšorinių kompanijų, kurių viena „Royal Tron Limited“, kita – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, banko sąskaitų pervedė į Turkijoje ir kitose tiksliai nenustatytose šalyse esančių ūkio subjektų banko sąskaitas, o kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00097-13, prašymais kas mėnesį ar kelis, per kelis kartus be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš savo valdomų tų pačių ofšorinių kompanijų, kurių viena „Royal Tron Limited“, kita – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, bankinių sąskaitų pervedė į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00097-13, nurodytos ofšorinės kompanijos „Auckland Trade“ bankines sąskaitas piniginių lėšų sumas, siekiančias nuo 50 000 eurų iki 130 000 eurų, kurias asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00097-13, jam vėliau grąžindavo grynaisiais, tokiu būdu J. V. teikdamas finansines (valiutos keitimo ir mokėjimo) paslaugas iš šios neteisėtos veiklos gavo ne mažiau kaip 20 000 JAV dolerių pajamų, kas 2014-05-22 dieną sudarė 14 577 EUR.
Vadinasi ieškovas versliškai atlikinėjo nelegalias valiutos keitimo operacijas per ofšorines kompanijas ir jo nurodyti pavedimai skolinamų pinigų perdavimo nepatvirtina. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis iš kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos į kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą atsakovui pinigus pervedinėjo daugelį kartų, skolinimai buvo tęstinio pobūdžio, atsakovas pinigus grąžindavo, tačiau teismui pareikalavus, savo valdomos kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos išrašų už aktualų laikotarpį, nors ir buvo įsipareigojęs, teismui nepateikė. Todėl teismas neturėjo jokios galimybės šių įmonių sąskaitų apyvartų patikrinti. Be to byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų apie atsakovo sąsajas su ofšorine kompanija „Auckland Trade“. Šios kompanijos savininkai ir teisėti valdytojai nėra nustatyti. Ieškovo nurodoma konkreti baudžiamosios bylos medžiaga taipogi nepatvirtina nei kompanijos „Auckland Trade“ nuosavybės, nei 75 000 eurų perdavimo fakto, nes ieškovas pagrinde duoda nuorodas į savo paties teiktus paaiškinimus, arba pirminius tyrimo duomenis, kurie vėliau niekaip nebuvo patvirtinti. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad pats ieškovas valdė dvi ofšorines kompanijas, viena iš jų „Royal Tron Limited“, o kitos, kas teismo vertinimu yra visiškai neįtikėtina, jis nurodyti negali, nes neprisimena. Iš to darytina išvada, kad ieškovas nėra sąžiningas ir neatskleidžia teisingam bylos išnagrinėjimui būtinos informacijos. Atsakovo 2014-05-22 d. apklausos protokole pateiktas paaiškinimas dėl 75 000 litų paskolos gavimo ir J. V. gavimo, 75 000 eurų skolinimosi fakto taipogi neįrodo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju nesant tiesioginių įrodymų apie ieškovo reikalaujamos paskolos suteikimą ieškinys negali būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.