Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-577-351/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
2-577-351/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00187-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
V. R., E. K., I. J., J. M.
Advokatai
Antanas Butautas
Civilinė byla Nr. 2-577-351/2015(Proceso Nr. 2-43-3-00187-2015-6)
Procesinių sprendimų kategorija 128.2.(S)ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant pareiškėjui V. R., jo atstovui advokatui Antanui Butautui, suinteresuotam asmeniui V. R., E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., I. J. ir J. M., E. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. R. prašo paveldėjimo teisės liudijimo iš notaro gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad realiai faktiškai pradėjęs paveldimo turto (palikimo) valdymą po tėvo M. R. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis priėmė tėvo palikimą. Pareiškime nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad po tėvo M. R. mirties (duomenys neskelbtini) liko kilnojamojo turto: kostiumas, kelnės, baltiniai ir kiti namų apyvokos daiktai. Šiuo metu jau nebeturi galimybių kitokia tvarka įgyvendinti savo interesų ir teisių, t. y. jog įrodytų, kad po tėvo mirties turi teisę į tėvo paliktą turtą. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų, įtrauktų į šią bylą nėra kreipęsis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo šiuo klausimu, taip pat nėra kreipęsi ir į vietos notarą. Nėra nustatytas ir juridinis faktas. Savaip įsivaizdavo ir galvojo, kad nurodyta faktinė situacija gyvenimišku būdu jau yra savaime susitvarkiusi ir išsisprendusi, palikimą jau yra priėmęs, nes iš karto po mirties pradėjo naudotis tėvo paliktu kostiumu, kelnėmis, baltiniais ir kitais paliktais daiktais. Manė, kad papildomi formalumai nebūtini ir dokumentų tvarkyti nereikia. Kaip dabar išaiškėjo, yra susidarę neišspręsti klausimai. Po tėvo mirties kredito unijoje liko indėlis, kuriuo įpėdiniai negali naudotis pagal paskirtį, tam reikalingas juridinio fakto nustatymas teisme. Dėl blogos sveikatos būklės tuo metu bei stresinės pastovios būsenos po tėvo mirties ir nepakankamo teisinio išprusimo nesusivokė apie įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, manydamas palikimo priėmimą esant apskritai jau įvykusiu. Todėl per ganėtinai trumpą laiką nesuspėjo laiku kreiptis į notarą šiuo klausimu.

Suinteresuoti asmenys I. J. ir J. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų nepateikė.

Suinteresuoti asmenys V. R. ir E. K. prašymą pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš proceso dalyvių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. R. tėvas M. R. (b. l. 5, 6). Pareiškėjas V. R. nurodo, kad po tėvo mirties liko kilnojamojo turto: kostiumas, kelnės, baltiniai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriais pradėjo naudotis. Be to, po tėvo mirties liko indėlis kredito unijoje, kuriuo įpėdiniai negali naudotis pagal paskirtį, tam reikalingas juridinio fakto nustatymas teisme. Pareiškėjas teigia, kad dėl blogos sveikatos būklės tuo metu bei stresinės pastovios būsenos po tėvo mirties ir nepakankamo teisinio išprusimo nesusivokė apie įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, manydamas palikimo priėmimą esant apskritai jau įvykusiu. Todėl per ganėtinai trumpą laiką nesuspėjo laiku kreiptis į notarą šiuo klausimu.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-05 nutartį Nr. 3K-3-247/2006; 2008-11-04 nutartį Nr. 3K-3-547/2008; 2010-12-16 nutartį Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Aptartoje teismų praktikoje akcentuotini du esminiai momentai, kuriais remiantis pripažintina, kad palikimo priėmimo teisinių santykių neatsirado. Pirma, potencialus įpėdinis (t. y. asmuo, priklausantis šaukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimą) pasiima iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba šeimos suvenyrus ir (ar) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant. Tuo tarpu jeigu tam tikrus palikėjui priklausiusius asmeninio naudojimo paskirties daiktus vienas iš įpėdinių pasiima esant ginčui dėl šių daiktų pasidalijimo tarp įpėdinių ir (ar) vienas įpėdinis, turėdamas tam objektyvią galimybę (pvz., gyvenęs kartu su palikėju) kliudo kitam (kitiems) įpėdiniui (įpėdiniams) priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti, nustačius nurodytas aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad atitinkamas įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Priešingai, aktyvus įpėdinio elgesys, nukreiptas į palikimo masę sudarančių tam tikrų, nors ir palikėjo asmeninio naudojimo daiktų, valdymą bei kito įpėdinio objektyviai išreikštas kliudymas ir nesutikimas su siekiančio priimti palikimą įpėdinio veiksmais, sudaro pagrindą pripažinti, kad įpėdinis, kuriam trukdyta priimti palikimą, palikimą priėmė.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas V. R. po tėvo M. R. mirties paėmė kai kuriuos jo turėtus daiktus: kostiumą, kelnes, baltinius ir kitus namų apyvokos daiktus. Niekas iš kitų įpėdinių jokių objektyviai išreikštų kliudymo ar nesutikimo veiksmų dėl priimti palikimą siekiančio pareiškėjo veiksmų neatliko, t. y. dėl to įpėdinių ginčo nėra.

Be to, pažymėtina, kad Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. teismą informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. R., palikimą jau priėmė įstatyminės įpėdinės I. J., J. M. bei testamentinė įpėdinė E. K.. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisė liudijimas pagal įstatymą dar neišduotas (b. l. 13).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad pareiškėjas V. R. neįrodė, jog po tėvo M. R. mirties priėmė jo palikimą, nes jis pasiėmė naudotis iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant, be to, kiti įpėdiniai jau yra priėmę palikimą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė