- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2-783-192/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13677-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui P. V., trečiajam asmeniui A. L., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5902,66 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 177,00 Lt žyminį mokestį, bei 210,74 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-09-04 Vokietijoje dėl A. L., vairavusio transporto priemonę Mercedes benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė Fiat D. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. L. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Paaiškino, kad eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės, savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Mercedes benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Pažymėtina, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos bei valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ - „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai"). Paaiškino, kad žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu: eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - VOKIETIJOS) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju - LIETUVOS) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Taigi, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais: administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims. Atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko VOKIETIJOS (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - VOKIETIJOS nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BŪRO GRŪNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1709,53 EUR (5902,66 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 1709,53 EUR (5902,66 Lt). Ieškovas, sumokėjęs VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 5902,66 Lt. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodė, kad ieškinyje nurodyta transporto priemonė Mercedes B. A. 1841, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 04 d. eismo įvykio metu buvo apdrausta. Tai patvirtina Rusijos Federacijoje įregistruotos draudimo įmonės R. L.. tarptautinio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas RUS/010/04647731. Remiantis aukščiau išdėstytu, atsakovas, daro išvadą, kad biuras nepagrįstai UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pretenzijas dėl sumokėtų išmokų grąžinimo, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta žaliosios kortelės sistemai priklausančio Rusijos nacionalinio draudikų biuro vardu išduotu Rusijos Federacijoje įregistruotos draudimo įmonės R. L.. tarptautiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimu "žaliąja kortele“. Tarptautinio transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas išduotas Rusijos Federacijoje įregistruotos draudimo įmonės R. L.., kuri yra tikrasis Rusijos nacionalinio draudikų biuro narys. Rusijos nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimas vykdomas Biurų Tarybos vidaus nuostatų (toliau - Nuostatų) pagrindu, kurie numato, kad nacionaliniai draudikų biurai organizuoja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje. Minėtų Nuostatų 3 straipsnio 1 dalis numato, jei žalos administravimo metu biuras nustato į autoavariją patekusios transporto priemonės draudiką, jis nedelsdamas perduoda šią informaciją patikėtiniui, kad šis imtųsi tolesnių veiksmų. Tokiu būdu darytina išvada, kad Biuras turėjo kreiptis į Rusijos nacionalinį draudikų biurą ar Rusijos Federacijoje įregistruotą draudimo įmonę R. L.. ir jai perduoti minėtą žalos bylą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) gavusi Biuro pretenziją raštu informavo Biurą apie turimą Rusijos Federacijoje įregistruotos draudimo įmonės R. L.. tarptautiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimą "žaliąją kortelę" ir pasiūlė Biurui kreiptis į Rusijos nacionalinį draudikų biurą, kad šis perduotų žalos bylą Rusijos Federacijoje įregistruotai draudimo įmonei R. L.. Ieškovas nepateikė į bylą dokumentų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Rusijos nacionalinį draudikų biurą ar Rusijos Federacijoje įregistruotą draudimo įmonę R. L.. Mano, kad ieškovas pateikė ieškinį netinkamam atsakovui, minėtą žalą turėtų atlyginti draudikas, su kuriuo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, t.y. Rusijos Federacijoje įregistruotą draudimo įmonę R. L.. Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Tuo atveju, jeigu ieškovas atsisakytų pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, Rusijos Federacijoje įregistruota draudimo įmonė R. L.. turėtų būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos šios įmonės pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Rusijos Federacijoje įregistruotos draudimo įmonės R. L.. adresas: 40-3, B. O. str., Moscow, Russian Federation, 119991. Kita vertus, Biurui atsisakius pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, ieškinys turėtų būti atmestas. Civilinio kodekso 6.254 straipsnis numato, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartis. To pačio straipsnio 2 dalis numato, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Iš įstatymo turinio seka, kad išieškojimas pirma eile turėtų būti nukreiptas į draudiką, su kuriuo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, nagrinėjamu atveju tai Rusijos Federacijoje įregistruotą draudimo įmonė R. L.., ir tik nepakakus, draudimo sumos išieškojimas nukreipiamas į atsakingą asmenį. Ieškovas nepateikė į bylą dokumentų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijoje įregistruota draudimo įmonė R. L.. minėtą įvykį pripažino nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus motyvus.
Trečiasis asmuo A. L. atsiliepimo nepateikė. Bylą nagrinėjant iš esmės pripažino, kad jis sukėlė ginčo eismo įvykį.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2012-09-04 Vokietijoje dėl A. L., vairavusio transporto priemonę Mercedes benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė Fiat D. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). A. L. buvo samdomas atsakovo darbuotojas ir minėtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas (b. l. 12). Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės Mercedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo (b. l. 11). Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka išmokėjo 5902,66 Lt išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui už eismo įvykio metu padarytą žalą, kurią minėtas biuras atlygino nukentėjusiam asmeniui Vokietijoje (II t., b. l. 75-80). Ieškovas kreipėsi su pretenzijomis į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino.
Dėl nustatytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jo sumokėtą pinigų sumą iš atsakovo. Atsakovas ieškinį prašo atmesti tokiu savo atsikirtimų faktiniu pagrindu: atsakovas transporto priemonės civilinę atsakomybę buvo apdraudęs Rusijos draudimo įmonėje „Rosgosstrakh“ Ltd, kuri yra Rusijos nacionalinio draudikų biuro narys, o pastarasis yra „žaliosios kortelės“ sistemos narys. Todėl atsakovo nuomone žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui turėtų atlyginti Rusijos draudimo įmonė „Rosgosstrakh“ Ltd (b. l. 57-63).
Atsakovų atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą sudarantys argumentai yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimų.
Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 134 straipsnyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai (šiuo atveju tokią pareigą numato TPVCAPDĮ 4 straipsnis), ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Taigi, sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
Atsakovo argumentas, jog transporto priemonė buvo drausta Rusijos Federacijos įmonėje ir eismo įvykio metu jos draudimas galiojo, yra nepagrįstas, kadangi Rusijos Federacijos draudimo bendrovė Ltd „Rosgosstrakh“ nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narys. Atsakovas, pasirinkdamas draudimo bendrovės, kuri nėra biuro narė, pasiūlytą draudimo apsaugą, veikia savo rizika ir jo atsakomybės ieškovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDĮ nuostatų nesilaikymas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1940-273/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013).
Šiuo atveju sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovas turėjo galimybę susisiekti su draudimo bendrove „Rosgosstrakh“ Ltd bei imtis priemonių, kad jo pasirinktas draudikas „Rosgosstrakh“ Ltd vykdytų savo įsipareigojimus – gražintų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pastarojo eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą draudimo išmoką. Be to, atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pats pateikti užklausimą draudimo bendrovei „Rosgosstrach“ Ltd dėl informacijos suteikimo. Todėl konstatuotina, kad atsakovas procese buvo pasyvus, todėl nurodyti jo argumentai laikytini nepagrįstais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas transporto priemonės savininku, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, neturėjo teisės leisti savo darbuotojui naudotis transporto priemone, nes ši nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Tokiais atvejais, sukėlus eismo įvykį, tiek transporto priemonės savininkui (naudotojui), tiek jos vairuotojui kyla visos pasekmės kaip sukėlus eismo įvykį nedrausta transporto priemone. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1023-555/2013, Kauno apygardos teismo 2013-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1947-343/2013 ir kt.). Todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl ieškovo sumokėtos žalos atlyginimo išmokos priteisimo.
Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (žaliosios kortelės) sistemos dalyvės. Žaliosios kortelės sistema – tarptautinė transporto priemonių draudimo sistema, pagrįsta valstybių tarpusavio sutarčių pagrindu. Ji užtikrina, kad šiai struktūrai priklausančioje valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo yra toje šalyje registruotos, ar iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba, kuri vadovaujasi Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais. Taigi, eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų Tarybos vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, administravo Lietuvos Respublikoje neapdraustos transporto priemonės padarytą žalą ir ją atlyginęs nukentėjusiam asmeniui, pateikė Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui 5902,66 Lt reikalavimą. Būtent Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Pabrėžtina, jog Vokietijos nacionalinis draudikų biuras veikia savo valstybės vardu, t. y. jis yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas). Taigi, eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys įrodomąją galią. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionalinis draudikų biuras neaiškina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro, veikiančio savo valstybės vardu, pateikta informacija. Kas yra užsienio valstybės draudikų biuro siunčiami „patvirtinamieji dokumentai“, savo valstybės vardu sprendžia pats eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 4 punktas).
Ieškovas teismui pateikė dokumentus, kuriuos atsiuntė Vokietijos draudikų biuras bei dokumentus, pagrindžiančius Lietuvos Respublikos nacionalinio draudikų biuro mokėjimus Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, todėl laikytina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo būtent tokios sumos. Ieškovas pateikė teismui visus privalomus dokumentus, taigi, įrodė, jog žala realiai egzistuoja, todėl turi teisę į žalos atlyginimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo civilinę atsakomybę (CPK 178 str.), ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 5902,66 Lt draudimo išmoka.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 112,29 EUR – 51,26 EUR/177,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 6) ir 61,03 Eur/210,74 Lt už pateiktų priedų vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 43, 44).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (45,89 Lt/13,29 EUR), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 2,90 EUR suma, todėl iš atsakovo priteisiamos 13,29 EUR pašto išlaidos (CPK 92 str).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 1709,53 EUR (tūkstantį septynis šimtus devynis eurus 53 centus) (5902,66 Lt) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-08-29 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,29 EUR (vieną šimtą dvylika eurų 29 euro ct) (387,74 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 13,29 EUR (trylika eurų 29 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, įmokos kodas 5660.
Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.