Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-327-2013

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00256-2012-2

2013 m. spalio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Jur­gitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Raimondai Jačiauskienei ir Vestai Muckienei, ištei­sin­ta­jam R. K., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, viešame teismo posėdyje ape­lia­cine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skun­dą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. iš­tei­sin­tas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. dėl pikt­nau­džia­vimo tarnyba ir pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, nepa­da­rius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad bū­da­mas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o būtent:

laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. sausio 29 d. Kauno apskrities Vy­riau­sio­jo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato patalpose, savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities Vy­riau­siojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados (toliau – Kauno AVPK Kauno r. PK (duomenys neskelbtini) PN) vyresniuoju tyrėju ir atlikdamas ikiteisminį tyrimą iki­teis­minio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad neišsiuntė 2008 m. vasario 22 d. su­rašytos užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), ad­re­suo­tos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vadovui, pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. sausio 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vadovui adresuojamą raštą Nr. (duomenys neskelbtini) jį surašydamas bei atspausdindamas, kuriame įtvirtino tikrovės neatitinkančią in­for­ma­ciją, kad „2008-02-22 buvo paskirtas DNR tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašau informuoti kada numatomas atlikti minėtas tyrimas“, po to šiame dokumente prie „R. K., 393 759 Tikra: 2009-01-29“ pasirašė, jo neišsiuntė ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo iki­teisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad 2008 m. vasario 22 d. užduotis at­lik­ti objektų tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. sausio 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vadovui, nebu­vo išsiųsti, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. Kauno AVPK Kauno r. PK patalpose, savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), at­likdamas ikiteisminį ty­rimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašydamas bei atspausdindamas pa­ga­mino netikrą dokumentą – 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos policijos kri­mi­na­lis­tinių tyrimo centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tyrimo atlikimo termino, adresuotą Kauno AVPK Kau­no r. PK (duomenys neskelbtini) PN į 2009 m. sausio 28 d. užklausimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtvirtino tik­rovės neatitinkančią in­for­maciją, kad „Pranešame Jums, kad KTC biologinių tyrimų skyriuje už­duo­čių atlikimo terminas (šiuo metu) yra trys metai, todėl biologinį (DNR) tyrimą b.b. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2008-02-22 gau­tą Kauno aps. VPK Kauno r. PK (duomenys neskelbtini) PN vyr. tyrėjo R. K. už­duotį planuojame at­likti per nurodytą terminą“, po to šiame dokumente pats pasirašė už Lietuvos po­licijos krimi­na­lis­ti­nių tyrimo centro Identifikavimo tyrimų valdybos grupės viršininką S. S., šį dokumentą nukopijavo, patvirtino savo parašu kaip tikrą bei šį žinomai netikrą do­ku­mentą panaudojo iki­teis­mi­nio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis buvo kaltinamas, kad nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. bū­da­mas valstybės tarnautoju – Kauno AVPK Kauno r. PK (duomenys neskelbtini) PN Apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresniuoju ty­rė­ju, žinodamas Lietuvos Respublikos įstatymus reglamentuojančius policijos darbą, nesilai­kydamas pareigybės aprašymo reikalavimų, su kuriais buvo pasirašytinai supa­žin­din­tas 2006 m. liepos 27 d. Kauno rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d. būdamas valstybės tarnautoju – Kauno AVPK Kau­no r. PK (duomenys neskelbtini) PN vyresniuoju tyrėju, žinodamas Lietuvos Respublikos įstatymus, regla­men­tuojančius policijos dar­bą, nesilaikydamas pareigybės aprašymo reikalavimų su kuriais buvo pasirašytinai supažindintas 2008 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto policijos komisariato vir­ši­ninko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), at­lik­damas ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. Kauno AVPK Kau­no r. PK (duomenys neskelbtini) PN pa­tal­po­se, savo darbo kabinete, (duomenys neskelbtini), žino­da­mas, kad neišsiuntė 2008 m. va­sario 22 d. surašytos užduoties atlikti objektų tyrimą iki­teis­minio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro va­dovui, tyčia pagamindamas netikrus dokumentus – 2009 m. sausio 28 d. Lietuvos policijos kri­mi­na­listinių tyrimų centro va­do­vui adresuojamą raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos policijos kri­mi­nalis­ti­nių tyrimo centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tyrimo atlikimo termino adresuotą Kauno AVPK Kauno r. PK (duomenys neskelbtini) PN į 2009 m. sausio 28 d. užklausimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos panaudodamas iki­teisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip melagingai patvirtindamas tyrimo veiksmų at­likimo faktą, sąmoningai, tai yra tyčia pažeidė Lietuvos Res­pu­blikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, 2009 m. birželio 11 d. Nr. XI-286) 15 str. 1 d. 1, 4 punktus, įpa­reigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nesilaikė teisėtumo policijos veikloje principo, įtvirtinto Lie­tu­vos Respublikos policijos veiklos įsta­tymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048) 4 str. 2 d., pažeidė Pareigybės aprašymo, patvirtinto 2006 m. liepos 27 d. Kauno rajono policijos komisariato vir­ši­nin­ko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 8, 11 punktus bei Pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008 m. rug­pjū­čio 1 d. Kauno miesto policijos ko­mi­sariato viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6.2, 7.6 punktus, įpa­rei­go­jančius valstybės tarnautoją tin­kamai, sklandžiai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funk­ci­jas – atlikti ikiteisminį tyrimą tiriant nusikalstamas veikas, vykdyti pavedimus, pažeidė 2000 m. spa­lio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. (2002 m. ko­vo 14 d. Nr. IX-785) reikalavimus, t. y. privalėdamas vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų at­lik­tas tyrimas ir atskleista nusi­kals­ta­ma veika, tokiu būdu atlikdamas priešingus tarnybos in­te­re­sams veiksmus piktnaudžiavo tar­ny­bi­ne padėtimi, diskreditavo policijos pareigūno vardą, su­men­kino po­li­cijos institucijos prestižą, pa­si­tikėjimą šia institucija bei jos pareigūnais, dėl ko didelės netur­ti­nės žalos patyrė Lietuvos Res­pu­blikos valstybė, nes buvo iškraipytos valstybinės teisėsaugos ins­ti­tu­ci­jos – Lietuvos policijos – funk­cijos ir veiklos principai.

R. K. netikrus dokumentus pagamino eidamas tarnybines pareigas. Teismų prak­ti­ko­je profesinė veikla gali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik as­meniui suvokiant daromos veikos pavojingumą ir rizikingą pobūdį, ir numatant galimą įstatyme nu­matytų padarinių kilimą. R. K. veikė sąmoningai, vykdydamas savo tarnybinę veiklą, žino­da­mas bei suvokdamas, kad neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmo paskirti užduotį atlikti objektų ty­ri­mą, imitavo užduoties išsiuntimą, tyčia pagamino netikrus dokumentus – 2009 m. sausio 28 d. raš­tą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. vasario 20 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos panaudojo įdė­damas į baudžiamąją bylą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pa­tvir­tino ape­liacinio skundo argumentus.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Pir­mosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus vado­vau­da­masis baudžiamojo pro­ce­so įs­ta­tymo nuo­s­tatomis, o savo išva­das, iš­dėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė išsa­mia įro­dy­mų visumos analize. Duomenų pri­pa­ži­ni­mas įro­dymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantui nepri­im­ti­nos teismo išvados dėl įro­dy­mų ir bylos faktinių aplinkybių ver­ti­ni­mo nelaikytina netin­ka­mu bau­džiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 str. už dokumento suklastojimą ar disponavimą su­klastotu dokumentu numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir pa­ti­kimumą. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento su­klas­tojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios užduoties atlikti objektų DNR ty­ri­mą matyti, kad toks tyrimas buvo paskirtas. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai ir apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šio fakto. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai kon­s­tatavo, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui adresuotame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esanti in­for­ma­cija atitiko tikrovę. Bylos įrodymais yra patvirtinta, kad nurodyta užduotis atlikti ty­ri­mą ir nu­ro­dy­tas raštas nebuvo išsiųsti adresatui. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad rašto neiš­siun­timas ar neteisingo jo numerio įrašymas negali būti vertinamas dokumento su­klas­to­ji­mu BK 300 str. prasme.

Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kopiją R. K. patvirtino parašu ir įdėjo į ikiteisminio tyrimo bylą, apylinkės teismas sprendė nesant įro­dy­mų, kad jį surašė R. K.. Net ir pripažinus, kad išteisintasis, atlikdamas tyrėjo funk­ci­jas kon­kre­čiame ikiteisminiame tyrime privalėjo žinoti į bylos medžiagą įdedamų dokumentų kilmę ir au­ten­tiškumą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs visus by­los įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. tai­ky­mui rei­kalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu doku­men­tu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose tei­si­niuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. R. K. veiksmais realus po­vei­kis BK 300 str. saugomiems teisiniams santykiams nebuvo padarytas.

Raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vadovui nebuvo išsiųstas, ir į ikiteisminio tyrimo bylą įdėta 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos policijos kri­mi­na­listinių tyrimo centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims rea­lios žalos nepadarė. R. K. ir nebuvo inkriminuotas tokios žalos padarymas. Šie raštai nebuvo pa­naudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais. Todėl pirmos instancijos teismas pa­grįs­tai sprendė, kad byloje nenustatytas joks kitas šių dokumentų surašymo tikslas, išskyrus norą pa­ro­dyti, kad domimasi ikiteisminio tyrimo eiga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šie dokumentai reikšmingai įtakojo šio ikiteis­mi­nio tyrimo eigą, ir sprendžia, kad BK 300 str. saugomas dokumentų teisinės apyvartos funk­cio­na­lu­mas ir patikimumas realiai nebuvo pažeistas.

Baudžiamoji teisė nėra formali teisė – ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ne bet kokie duomenų iškrai­py­mai atitinkamame dokumente daro veiką pavojingą ir nusikalstamą, kad jeigu dokumente surašyti tik­rovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti mi­nė­tiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pa­vo­jinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

Apylinkės teismas nenukrypo nuo baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir teismų praktikos, ir teisingai sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog R. K. veiksmai surašant raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo neišsiunčiant, bei į ikiteisminio tyrimo bylą įde­dant nenustatytomis aplinkybėmis gauto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją dėl neteisingo šio rašto turinio savo pavojingumu peraugo drausminio nusižengimo lygį, ir kad į tokius veiksmus būtina reaguoti tai­kant baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę.

Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, pikt­nau­džia­vęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine pa­dė­timi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tar­ny­binės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pag­rin­dinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba draus­mi­nio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir tur­ti­nio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiek­vie­nu atve­ju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų ei­na­mų pa­rei­gų svarbą ir pan. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str. 1 d., padaromas tik tyčia, todėl šis būti­nas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nus­ta­tytas, šio požymio konstatavimas turi būti mo­ty­vuo­tas, pagrįstas byloje ištirtais duo­meni­mis ir nustatytomis aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad tokiai teismų prak­tikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pa­žeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar yra pakankamas pa­darytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis, nepritartina, kad tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įsta­ty­mų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nusta­tantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013 ir kt.).

Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Res­publikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pa­žei­džia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks jo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas ne apsiribojant tik atitinkamų valstybės tarnautojo pareigų bei teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, išvardijimu, o nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl pada­ry­ta žala valstybei vertinama kaip didelė.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – paga­min­damas netikrus dokumentus bei juos panaudodamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės tarnybos įstatymo, Policijos veiklos įstatymo normų ir kitų aktų reikalavimus, taip diskreditavo policijos pareigūno vardą ir sumenkino policijos ins­ti­tu­ci­jos prestižą, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Apylinkės teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, pri­pa­ži­no, kad R. K. veikoje nėra BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Nesu­tik­ti su pirmos instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenys ro­do, kad formalus neatitinkančių tiesos raštų įdėjimas į bylos medžiagą, nelaikytinas nusikaltimu, BK 228 str. 1 d. numatytų padarinių – didelės žalos valstybei ar kitiems juridiniams ar fiziniams as­me­nims nesukėlė. Be to, pažymėtina, kad R. K. didelės žalos juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymu ir nebuvo kaltinamas.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje dėl R. K. veiksmų nebuvo pažeisti jokių fizinių ar juridinių asmenų teisės ir interesai, rezonanso vi­suo­menėje šie veiksmai nesukėlė, minėto rašto surašymas ar nenustatytu būdu gauto rašto kopijos įdė­jimas į ikiteisminio tyrimo medžiagą nenulėmė neteisingų sprendimų baudžiamojoje byloje ar ki­to­kių konkrečių neigiamų padarinių. Kauno rajono prokuratūros 2010-11-05 nutarimu ikiteisminis ty­rimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto sugadinimo buvo nutrauktas įtariamajam nesulaukus amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. R. K. veiksmai neturėjo įtakos nei šio sprendimo turiniui, nei terminui. Nei kaltinime, nei apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog R. K. diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino policijos institucijos prestižą, pa­si­ti­kė­jimą šia institucija bei jos pareigūnais, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo iškraipytos Lietuvos policijos funkcijos ir veiklos principai, nėra pagrįsti tinkamais teisiniais ar­gu­mentais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad apie nusikalstamos veikos aplinkybes buvo in­for­muotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, Policijos departamento generalinis ko­mi­saras ir Imuniteto tarnyba, nesudaro pagrindo spręsti, kad valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Apylinkės teismas nepadarė klaidos įvertindamas bylos aplinkybes ir teisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintą teismų praktiką dėl baudžiamosios atsakomybės, kaip kraš­tutinės prie­mo­nės (ultima ratio) atribojimo nuo kitų rūšių teisinės atsakomybės, ir teisingai vertino R. K. veiks­mus kaip neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 str. 1 d. sudėties.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teis­mo nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, argumentuotos, tinkamai motyvuotos, todėl ten­kinti apelianto prašymą – naikinti jį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.