Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1123-886/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-30
Bylos Nr.
e2A-1123-886/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00764-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1123-886/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00764-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB Legal Balance (toliau – ieškovė) 2021 m. sausio 18 d. ieškiniu (CBP-952) prašė iš atsakovės D. S. (toliau – atsakovė) priteisti: 1) 300 Eur negrąžinto kredito; 2) 48,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 11,55 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 93,92 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 5) 39 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (300 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.); 6) 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovė 2019 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-fxwgxkrp (toliau – ir sutartis), pagal kuria UAB BnP Finance suteikė atsakovei 300 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą 213,36 Eur vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma – 39 procentai) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą Nr. 2 perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovei buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, išsiųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, kuriuo ji informuota, kad turi skolą grąžinti ieškovei. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ji buvo įspėta apie sutarties nutraukimą. Ieškovė vartojimo kredito sutartį nutraukė 2020 m. kovo 28 d. ir apie tai atsakovei pranešė 2020 m. kovo 12 d. pranešimu.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės 300 Eur negrąžinto kredito; 48,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 11,55 Eur administravimo mokesčio; 93,92 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 21,48 Eur negautų pajamų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.); 39 procentus negautų pajamų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 24 d. – 207,32 Eur; 2021 m. balandžio 24 d. – 199,80 Eur; 2021 m. gegužės 24 d. – 192,03 Eur; 2021 m. birželio 24 d. – 184,01 Eur; 2021 m. liepos 24 d. – 175,73 Eur; 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 167,18 Eur; 2021 m. rugsėjo 24 d. – 158,35 Eur; 2021 m. spalio 24 d. – 149,24 Eur; 2021 m. lapkričio 24 d. – 139,83 Eur; 2021 m. gruodžio 24 d. – 130,12 Eur; 2022 m. sausio 24 d. – 120,09 Eur; 2022 m. vasario 24 d. – 109,73 Eur; 2022 m. kovo 24 d. – 99,04 Eur; 2022 m. balandžio 24 d. – 88 Eur; 2022 m. gegužės 24 d. – 76,60 Eur; 2022 m. birželio 24 d. – 64,83 Eur; 2022 m. liepos 24 d. – 52,68 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. – 40,13 Eur; 2022 m. rugsėjo 24 d. – 27,18 Eur; 2022 m. spalio 24 d. – 13,80 Eur); 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (475,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fxwgxkrp bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (25,48 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas konstatavo, jog atsakovė negrąžino visos kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 300 Eur negrąžinto kredito, 11,55 Eur administravimo mokesčio ir 48,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.).

6. Teismas nustatė, kad atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ieškovė ją nutraukė ir patyrė nuostolius, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus tinkamai. Šiuo atveju atsakovės kaltė preziumuojama, nes jai, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Teismas ieškovei priteisė 93,92 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (39 proc.) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021m. sausio 15 d.).

7. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. apskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau, nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti per didelį nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą. Siekdamas nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji kredito sumą grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, teismas sprendė esant tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22d.).

8. Teismas nustatė, kad ieškovės negautų pajamų (negautų palūkanų) dydis, taikant 39 procento palūkanų normą nuo pagal grafiką kas mėnesį turėjusio likti kredito likučio, skaičiuojamas taip:

8.1 už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.) sudaro 21,48 Eur (300 Eur negrąžinta kredito dalis × 39 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma/365 dienų per metus × 67 dienų);

8.2 už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. kovo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9. Teismas, nustatęs, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą priteisti 39 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmetė reikalavimą dėl jos pagrindu skaičiuojamų kompensacinių palūkanų priteisimo.

10. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jos ieškovei priteisė 5 procentus metinių procesinių palūkanų, ir, Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisė ieškovei iš atsakovės 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) 2021 m. balandžio 12 d. apeliaciniu skundu (DOK-46605) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis teismas nusprendė: 1) pakeisti ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) po ieškinio parengimo dienos skaičiavimo tvarką; 2) atmesti ieškinio reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu prašo, pakeitus teismo sprendimo atitinkamas dalis dėl dalies atmestų ieškinio reikalavimų, šiuos reikalavimus tenkinti: 1) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (300 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) priteisimo, ir šią sumą priteisti; 2) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šią sumą priteisti; 4) visa apimtimi tenkinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nustatė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.

1.2. Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko sudarymo prielaidas, į sutarties nutraukimo faktą, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

1.3. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Kadangi atsakovė nemoka įmokų, o šalys susitarė, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo visišką patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) konkrečia suma ir nepririšant jos prie sutarties grafiko. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti. Ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas (nuostolius) atitinka VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus

1.4. Apeliantė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 39 procento mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą (300 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

1.5. Nepagrįstai reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 300 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos prilygintas kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis negali viršyti VKĮ 11 str. 8 d. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

1.6. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu pripažino ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta.

1.7. Atsižvelgus į sutarties nutraukimo faktą, apeliantė negavo planuotų pajamų, patyrė ir ateityje patirs nuostolius kol atsakovė negrąžins visą vartojimo kredito sumą. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys prievolę grąžinti visą kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis, t. y., kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

1.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimų, todėl, nustačius, kad ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinas visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

12. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ pagal su atsakove 2019 m. spalio 24 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-fxwgxkrp suteikė atsakovei 300 Eur vartojimo kreditą (paskolą) 36 mėnesių laikotarpiui (iki 2022 m. spalio 24 d.), o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą 213,36 Eur vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma – 39 procentai) sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. Pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą Nr.2 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditorės pasikeitimą ir atsakovės pareigą įvykdyti prievolę ieškovei. Ieškovė 2020 m. kovo 12 d. pranešimu informavo atsakovę apie tai, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. kovo 28 d.

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista dalis negautų pajamų (nuostolių) ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis ieškinio reikalavimų:

16.1 dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 300 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.);

16.2 dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 300 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo;

16.3 dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Apeliantė ginčydama teismo sprendimo dalį dėl nepriteistų visa apimtimi negautų pajamų (nuostolių), ir prašydama priteisti 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) ir už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi mokėjimo grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

19. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir/ar netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.

20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

21. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo įmokų pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, todėl sutartis 2020 m. kovo 28 d. nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 ir 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 333- 248/2018).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, kad pagal prie sutarties pateiktą mokėjimo grafiką vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, todėl apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant pagal sutartyje sulygtą metinę palūkanų normą nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, nes palūkanos sudarytų didesnę sumą, nei ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį jų gauti. Ieškovė (apeliantė) nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad realiai jos patirti didesni nuostoliai (negautos pajamos), nei nustatė pirmosios instancijos teismas, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

28. Atsakovei, pažeidusiai vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės realūs ir pagrįsti patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju, yra ginčo sutartimi sulygtos metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio, bet ne nuo visos negrąžintos kredito sumos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti ginčo sutartimi sulygtas mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodė prašomo priteisti nuostolių dydžio (CPK 179 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (300 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

30. Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteikto vartojimo kredito, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie argumentai laikomi nepagrįstais, nes apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 procentais metinių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.

31. Nors apeliantė ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 93,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), 21,48 Eur negautų pajamų paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.), tačiau įvertinus ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, ir tai, kad šis reikalavimas iš esmės yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi (iš esmės apskaičiuotas už tą patį laikotarpį), t. y. pirmosios instancijos teismui sprendimu priteisus fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą, kuri paskaičiuota už tą patį laikotarpį (nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 22 d.), kaip ir priteistos negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuoti pagal procentinę dalį pagal mokėjimo grafiką (nuo 2021 m. sausio 15 d. iki sutarties termino pabaigos – 2022 m. spalio 24 d.), apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

32. Kredito sutarties specialiųjų sąlygų kredito grąžinimo grafike nurodyta ir palūkanų norma (39 proc.), ir kiekvieną mėnesį aiškiai apibrėžtas palūkanų dydis, kurį atsakovė turėjo sumokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 24 d. Kaip minėta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 213,36 Eur, ir iš suma laikoma pagrįstais ir įrodytais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Šiuo atveju skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 48,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 93,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), 21,48 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.) ir 39 procentai negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

33. Vis dėlto, minėta, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti kredito likučio, tai reiškiam kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.), gali būti tenkinamas ne didesnei nei 164,92 Eur sumai (213,36 Eur – 48,44 Eur). Kaip minėta, būtent ši suma laikoma įrodytais ir pagrįstais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl ieškovei priklausančių nuostolių (negautų pajamų) didesne apimtimi, nei mokėjimo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos. Teismo vertinimu, tokiai išvadai neturi įtakos ir negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimas už skirtingus laikotarpius.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, paskaičiuojant fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) dalį pagal sutartyje sulygtas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartyje mokėjimo grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio. Pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. liepos 30 d.) įrodytas ieškovės realiai negautų pajamų (nuostolių) dydis sudaro 129,63 Eur (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2021 m. liepos 30 d.) (9,14 +8,97+8,80+ 8,62+ 8,44+ 8,25+ 8,05+ 7,85+ 7,64+ 7,43+ 7,21+ 6,98+ 6,74+ 6,49+ 6,24+ 5,98+ 5,71+ (5,43 Eur/30 d. x 6 d.) ir 39 procentai negautų pajamų (nuostolių) už laiku negrąžintą kreditą nuo 2021 m. liepos 31 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2022 m. spalio 24 d.) negali viršyti 35,29 Eur sumos (213,36–48,44–129,63 Eur) CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskaičiavimo

35. Apeliantė ginčija sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, remdamasi argumentu, kad ieškiniu pareikšti materialiniai reikalavimai turėjo būti patenkinti didesne apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, t. y. pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių) po ginčo sutarties nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus ir iš dalies pakeitus sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už teisines paslaugas. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės reikalavimų tenkinama 48,47 procentai (ieškinio suma 1 010,06 Eur (300 + 48,44 + 11,55 + 93,92 + 205,15 (300 Eur x 39% x 640 d.÷365 d.))(CPK 85 str. 1 d. 1 p.) + 351 (300 x 39% x 1095 d. ÷365 d.) (CPK 85 str. 1 d. 5 p.)); tenkintų reikalavimų dalis 489,62 Eur (300 + 48,44 Eur + 11,55 Eur + 129,63 Eur), todėl iš atsakovės ieškovei priteista 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 65,92 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

37. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 300 Eur (tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 48,44 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 44 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 11,55 Eur (vienuolika eurų 55 ct) administravimo mokesčio paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.), 129,63 Eur (šimtą dvidešimt devynis eurus 54 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. liepos 30 d.), 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 24 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (489,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,92 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“, juridinio asmens kodas, 302447985 ir atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 24 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fzbzz992 Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą, kad „Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė