- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e1-1029-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05586-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- R. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T., 2021 m. vasario 22 d., 17.18 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. vasario 22 d. jis kartu su savo draugais ir kaimynais V., M. bei savo sugyventine N. G. išgėrinėjo jo namuose. Išgėrė apie trečdalį butelio degtinės ir alaus. Tada pamatė, kad jo kaimynas V. yra visiškai girtas ir pats negalės paeiti iki namų, jis nusprendė V. nuvežti iki namų. Tuo metu ant stalo gulėjo M. automobilio „Opel Zafira“ raktai, tai jis juos paėmė ir M. automobiliu nuvežė V. iki jo namų. Automobilio numerių jis neprisimena. V. gyvena nuo jo namų už maždaug dviejų kilometrų. Nuvežęs namo V., jis automobiliu grįžinėjo namo. Tuo metu saulė labai švietė į akis ir jis nepamatė kito važiuojančio automobilio ir įvyko eismo įvykis. Jis nedaug nubrozdino automobilio bamperį. Tada kito automobilio vairuotoja iškvietė policiją. Jis tada kitos mašinos vairuotojai pasakė, kad važiuoja namo paimti dokumentų, kadangi įvykis įvyko netoli jo namų. Automobiliu „Opel“ Zafira nuvažiavo iki savo namų. Namuose dar išgėrė degtinės. Paskui sulaukė skambučio iš policijos pareigūno, kuris liepė ateiti į įvykio vietą. Jis nuėjo prie pareigūnų. Pareigūnai liepė pasitikrinti girtumą. Pirmu kartu pūtė į alkotesterį, tačiau jis buvo sugedęs. Tada atvyko kitas policijos ekipažas ir davė pūsti į kitą alkotesterį. Pūtė du kartus. Pirmu kartu įpūtė apie 2 promiles, tiksliai neprisimena. O antru kartu įpūtė 1,9 promilės. Jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Kodėl būdamas girtas vežė draugą namo, jis paaiškinti negali. Kaip jau sakė automobilis „Opel Zafira“ priklauso jo pažįstamam M., kurio pavardės jis nežino. Dėl padaryto jis gailisi (b. l. 52).
Liudytoja J. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. vasario 22 d., apie 15.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji važiavo namo su jai priklausančiu automobilių „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo sukti link savo namų, kai sustojo, į jos automobilio priekį atsitrenkė vairuotojas automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai įvyko eismo įvykis, iš automobilio „Opel“ vairuotojo pusės išlipo vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, iš veido matėsi, kad asmuo dažnai vartoja alkoholį, kaip buvo apsirengęs, tiksliai neatsimena. Kai su juo bendravo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji su juo susitarė užpildyti deklaraciją. Kai pildė deklaraciją, ji pastebėjo, kad draudimo lapas, kurį jis pateikė, jau nebegalioja ir ji jam tai pasakė. Tada ji nusprendė kviesti policiją, kai ji iškvietė policiją, jis pasakė, kad jis važiuoja pasiimti cigarečių ir paso. Ji jam pasakė, kad negalima, nes jie turi sulaukti, kol atvyks policijos pareigūnai, tačiau jis vėl atsisėdo už vairo ir išvažiavo. Po 15 minučių jis vėl atvyko ir jai pasirodė, kad jis dar labiau neblaivus, kadangi jo kalba tapo nerišli ir judesiai nekoordinuoti. Jie vėl palaukė kažkiek ir jis vėl atsisėdo už vairo ir vėl kažkur išvažiavo ir daugiau negrįžo. Tada, po jo išvažiavimo praėjus kažkur 20 minučių, atvyko policijos pareigūnai. Ji jiems paaiškino visą situaciją ir, kadangi jie kažkiek užpildė deklaraciją, ten buvo nurodytas jo telefono numeris, į kurį pareigūnai ir paskambino. Po 10 minučių vėl atvyko tas pats vairuotojas pėsčiomis. Kiti atvykę pareigūnai alkotesterio pagalba nustatė, kad jis yra neblaivus ir įformino eismo įvykį (b. l. 18-19).
Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK KPV vyriausiuoju patruliu. 2021 m. vasario 22 d., kartu su kolega vyriausiuoju patruliu E. P. pradėjo tarnybą 15.00 val. Patruliuojant nustatytu maršrutu, iš VPK OVS budėtojo jie gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis ir kaltininkas, kuris vairuoja automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai yra neblaivus. Kai atvyko minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja J. L., kuri jiems paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. savo automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) g. ir į ją atsitrenkė vairuotojas su „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai jie abu išlipo iš transporto priemonės, jai pasirodė kad „Opel“ vairuotojas yra neblaivus. Kai jie atvyko į įvykio vietą, „Opel“ vairuotojo vietoje nebuvo. Jis paklausė J. L., kur jis yra, ji pasakė, kad išvyko pirkti cigarečių ir pasiimti draudimo. Kadangi jau pusė deklaracijos buvo užpildyta, jis pamatė, kad nurodytas kaltininkas yra R. T.. Jis paskambino minėtam asmeniui ir pasakė jam prieiti į eismo įvykio vietą. Po 10 minučių atėjo R. T. ir pradėjo bendrauti su jais. Kai jis su jais bendravo, kalba buvo nerišli ir judesiai nekoordinuoti, matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Jis paklausė R. T., kada jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad paskutinį gurkšnį padarė prieš 30 minučių. Kadangi jų alkotesteris tuo metu neveikė, jiems į pagalbą atvyko V1716, kurie pirmu pūtimu nustatė 2.12 prom. alkoholio ir po 17 minučių patruliai atliko pakartotinį pūtimą ir alkotesteris parodė 1,92 prom. alkoholio. Jie paaiškino, kad R. T. bus sulaikytas, kadangi vairavo neblaivus, ir bus pristatytas į Vilniaus aps VPK OVS. Patruliai išvyko su sulaikytu, o jie uždarė transporto priemonę ir automobilį išvežė į saugomą aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 11-12).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. vasario 22 d. R. T. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas ir nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., patikrinus R. T. neblaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152, pirmu patikrinimu 17.18 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas, antru patikrinimu 17.35 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 22). Byloje esančiuose alkotesterio rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 23-24). Patikros sertifikate Nr. 1465186 nurodyta, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. liepos 22 d. (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra M. Š. (b. l. 32).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio „Opel Zafira“, 2001 m. gamybos, vidutinė vertė Lietuvoje 2021 m. vasario mėnesį buvo 1460 Eur su PVM (b. l. 33).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad R. T., 2021 m. vasario 22 d., 17.18 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.92 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. T. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. T. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį, kai prieš tai tą pačią dieną vartojo alkoholinius gėrimus, važiuodamas nepamatė kito važiuojančio automobilio ir įvyko eismo įvykis. Po to policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą alkotesteriu, pirmą kartą jis įpūtė apie 2 promiles, o antrą kartą – apie 1,9 promiles. Tai, kad R. T. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų J. L. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. T. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
R. T. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 71).
Teismas, skirdamas bausmę R. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, šiuo metu nedirbantis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra mažesnis už BK numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, yra proporcingas R. T. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 22 d., 17.18 val. iki 2021 m. vasario 23 d., 14.03 val. (b. l. 40-41) (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis R. T. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad R. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, vairuodamas automobilį neblaivus, jis sukėlė eismo įvykį. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga R. T. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. T. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis R. T. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – M. Š.. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad minėtas automobilis priklausė jo draugui M., automobilio raktus jis pasiėmė nuo stalo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis, prieš paimdamas automobilį, būtų gavęs automobilio savininko leidimą vairuoti automobilį ir kad automobilio savininkas būtų žinojęs, kad jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1460 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. T. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis R. T. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, jis tai padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. T. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis LAT praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš R. T. išieškotina automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1460 eurų.
Kaltinamajam R. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. T. paskirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 66 straipsniu įskaityti R. T. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 22 d., 17.18 val. iki 2021 m. vasario 23 d., 14.03 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir galutinę bausmę nustatyti 23 (dvidešimt trijų) parų areštą.
Paskirti R. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. T. išieškoti automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1460 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt) eurų.
Kaltinamajam R. T. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti R. T., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.