Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1010-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-26Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-13Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-04Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2018-04-26Vilniaus apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2018-11-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-30Vilniaus apygardos teismas
  7. KasacijaNutartis · 2019-07-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. KasacijaNutartis · 2019-08-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  9. KasacijaNutartis · 2019-09-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
2S-1010-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26401-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „SKR Baltic“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1010-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26401-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-1942-600/2015 pagal Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „SKR Baltic“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „SKR Baltic“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo.

Šalies argumentai

P. S. D. 2014 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti ją į minėtą civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Paaiškino, jog šios civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, kadangi ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuomos sutarties galiojimo yra sprendžiama šioje civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K. 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija, netenkino pareiškėjos S. D. prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodydama, kad to daryti šioje stadijoje pagal ieškinio dalyką ir pagrindą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

P. S. D. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją, kuria atsisakyta įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą išspręsti jos prašymą priimant rašytinė nutartį arba klausimą išspręsti iš esmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. D. atskirąjį skundą. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290 str. 5 d., teisėjos rezoliucija, kuria netenkintas apeliantės prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neskundžiama. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad šiuo atveju atskirojo skundo dalykas negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Šalies argumentai

P. S. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį ir 2014 m. rugsėjo 16 d. teisėjos rezoliuciją bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą išspręsti pareiškėjo prašymą priimant rašytinę nutartį. Nurodo, kad tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, ir tam teismas privalo priimti nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties, atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „SKR Baltic“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, pareiškėja S. D. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K. 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija pareiškėjos S. D. prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkino. Dėl minėtos teisėjos rezoliucijos pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kurį teismas atsisakė priimti konstatuodamas, jog teisėjo rezoliucija nėra apeliacijos objektas.

Pagal CPK 334 str. 1 d. nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 290 str. 2 d. nuostatą, teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijos motyvuodamas tuo, jog teisėjo rezoliucija nėra skundžiama atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, jog teismas, atsisakydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėjo priimti rašytinę nutartį, kadangi tokia nutartis yra skundžiama CPK 334 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

CPK 47 straipsnyje, reglamentuojančiame klausimus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tiesiogiai nenumatyta teisė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartis dėl atsisakymo įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau, kaip minėta, įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu apskųsti tas teismo nutartis, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis vertinama kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai ne tik tada, kai ja apskritai užbaigiamas procesas, bet ir tada, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti, pateikdamas atitinkamą pareiškimą. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso, todėl jo įstojimas į procesą yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma, o atsisakymas įtraukti tokį asmenį į procesą vertinamas kaip užkertantis kelią bylos eigai to asmens atžvilgiu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2391/2012).

Pripažinus, jog asmens galimybė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jam yra vienintelė priemonė ginti savo teises, konstatuojama, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 str.), o dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėjas gali paduoti atskirąjį skundą.

Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina, o klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti, o klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas