Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., veikdamas bendrininkų grupėje, lytiškai santykiavo su asmeniu prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis, bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su asmeniu prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis.

2007 m. balandžio 20 d., nuo 05.00 val. iki 11.18 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), gyvename name, kaltinamasis V. S., būdamas apsvaigęs ir veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistu M. J., turėdamas tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją S. P., siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, ragino ją gerti alkoholį bei nesipriešinti M. J. iš pradžių atliekamiems veiksmams nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu, nes prieš tai M. J., namo virtuvėje sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų ir tampydamas už jų, sukėlė S. P. fizinį skausmą. Nukentėjusiajai išsilaisvinus ir nuėjus į svetainę pasiimti mobilaus ryšio telefono, kad galėtų išsikviesti pagalbą, M. J. vėl sugriebė S. P. už plaukų, nusitempė į vonios patalpą, kur kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinį skruostą, padarydamas dešinio žando vidinio paviršiaus muštinę žaizdą, po to, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, pargriovė vonioje ant grindų, spyrė ne mažiau dviejų kartų į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusiajai aktyviai priešinantis, šaukiant ir vonios patalpoje ginantis, M. J., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią, laikydamas pastarąją už plaukų, atitempė ją į svetainę, kur prievarta pasodino už stalo. Privertę nukentėjusiąją išgerti degtinės, M. J. sugriebė nukentėjusiąją S. P. už plaukų ir nutempė ją į namo trečiame aukšte esantį miegamąjį, o kartu su juo veikęs V. S. žodžiu reikalavo S. P. paklusti ir eiti su jais. Po to, nukentėjusiąją atitempę į miegamąjį, įstūmė į lovą, kur M. J. laikė nukentėjusiąją už plaukų, o V. S. prievarta nurengė S. P., tai yra, nuavė jai batus, numovė bridžus, pėdkelnes, kelnaites, nuvilko marškinėlius.

M. J. laikant S. P. už kaklo ir smaugiant, V. S. pylė nukentėjusiajai į gerklę degtinę. Tokiu būdu palaužę nukentėjusiosios S. P. valią, nuteistas asmuo M. J. prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo, o V. S. tuo pačiu metu prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Po kurio laiko, M. J. išėjus, ir nukentėjusiajai S. P. vėl ėmus priešintis, V. S. sudavė nukentėjusiajai du kartus kumščiu į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir visiškai palauždamas jos pasipriešinimą. Vėliau M. J. sugrįžus į miegamąjį, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. S. pasikeitė vietomis su bendrininku, tai yra, V. S. lytiškai santykiavo, o tuo pačiu metu M. J. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su S. P. prieš jos valią. Tokius veiksmus V. S. su grupėje asmenų su M. J. atliko ne mažiau kaip šešis kartus.

Kaltinamasis V. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų, 2007 m. M. J. namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būnant kartu su pastaruoju, jis nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu, naudojo tiek fizinio smurtinio pobūdžio veiksmus, suduodant nukentėjusiajai smūgius ranka į pilvo sritį, tiek kitokio pobūdžio veiksmus, liepiant nukentėjusiajai gerti degtinę, bei ją nukentėjusiajai pilant į burną prievarta, taip siekiant palaužti nukentėjusiosios valią, kad pastaroji nesipriešintų jų su M. J. veiksmams lytiškai santykiaujant su nukentėjusiąja. Kaltinamasis pripažino supratęs, jog su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą kitokiu būdu prieš nukentėjusiosios valią.

2007 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nustatyta, kad įvykio vietoje – name - ant svetainės grindų ir baldų, vonios kambario sienų, grindų ir kriauklės rasta kraujo dėmių, vonios kambaryje sulaužyta dušo kabina (1 t., b. l. 23-60).

2007 m. balandžio 22 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad vaizdo įrašu užfiksuota, jog „bare Relax“ - adresu Turgaus g. 1, Klaipėdos m., keturių asmenų grupė, iš jų viena mergina ir trys vaikinai, gėrė alkoholinius gėrimus, ėjo šokti. Nustatyta, kad 03.07 val., keturių asmenų grupė, iš jų viena mergina ir trys vaikinai, sėda į sidabrinės spalvos automobilį ir nuvažiuoja nuo UAB „Nesė“, Turgaus g. 1, Klaipėda (1 t., b. l. 63-67).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nukentėjusiajai S. P. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akiduobės išoriniame krašte, odos įdrėskimas dešinėje smakro pusėje, dešinio žando vidinio paviršiaus muštinė žaizda, smulkios kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus odoje, poodinės kraujosruvos kairėje nugaros pusėje, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje bei odos įdrėskimas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, iššukuota išrautų galvos plaukų. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos, odos įdrėskimų paviršiaus ir kitų sužalojimų savybių, rasti sužalojimai yra švieži. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, nuo sumušimo bei spaudžiant. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išdėstymo ir kiekio, veido sužalojimai paaiškinami mažiausiai trimis smūgiais: į kaktos dešinę pusę, į dešinės akiduobės-skruosto sritį ir į dešinį žandą. Smakro dešinės pusės puslankio formos odos įdrėskimas bei įdrėskimas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais. Kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus odoje turėjo gautis spaudžiant kaklą. Nedidelės poodinės kraujosruvos rankose galėjo atsirasti spaudžiant pirštais, griebiant, tempiant už rankų ir pan. Nustatyta, jog sužalojimai nukentėjusiajai S. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 70-75).

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) papildymu nustatyta, jog nukentėjusiosios S. P. šlapime buvo rasta ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino ir 2,28 promilės etilo alkoholio. Tyrimo rezultatai patvirtino nukentėjusiosios S. P. neblaivumą bei narkotikų – kokaino vartojimą bylos aplinkybėse nurodyto įvykio metu (1 t., b. l. 77).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007-10-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kraujas, rastas ant svetainės grindų, vonios sienų, ant paklodžių paimtų įvykio vietos apžiūros metu name - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ant S. P. palaidinės, džinsų, pėdkelnių, batų, genotipas sutampa su S. P. genotipu. Kraujas rastas ant svetainės grindų, ant paklodžių, ir spermos, rastos ant paklodžių, genotipai sutampa su M. J. genotipu. Ant prezervatyvo, kurį pateikė S. P., yra sumaišytų dviejų asmenų biologinių (kontaktinių) pėdsakų, kurių dominuojantis profilis sutampa su S. P. genotipu, o šalutinis genotipas sutampa su M. J. genotipu (1 t., b. l. 80-85).

2007 m. balandžio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad S. P. atpažino A. J., kuris ją nuo UAB „Nesė“, Turgaus g. 1, Klaipėda, iki (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vežė „Peaugot“ automobiliu, kuriame iš jos buvo atėmęs mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau grąžino. V. J. smurto prieš S. P. nenaudojo, tik stebėjo, kaip ją M. J. ir V. S. mušė. Po išžaginimo A. J. pasiūlė S. P. pinigus (1 t., b. l. 94-95).

2007 m. balandžio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad S. P. atpažino V. S., kuris kartu su M. J. išžagino ją prieš jos valią (1 t., b. l. 97-99).

2007 m. balandžio 24 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji S. P. savo iniciatyva pateikė šiuos daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: geltono metalo žiedą, kuris panašus į vestuvinį žiedą, bridžus, palaidinę, pėdkelnes (1 t., b. l. 138-143).

2007 m. balandžio 24 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajai S. P. priklausančiame mobiliojo ryšio telefone, užfiksuotos 9 nuotraukos name, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuotraukose užfiksuoti rausvos spalvos sutepimai, panašūs į kraujo dėmes, ant grindų, sulaužyta dušo kabina, S. P. atvaizdas (1 t., b. l. 153-168).

2008 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, ir bausmes subendrinus, nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, už tai, kad 2007 m. balandžio 20 d. lytiškai santykiavo su asmeniu – nukentėjusiąja S. P. prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis, bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su asmeniu prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis (2 t., b. l. 105-107, 108-112).

Vertinant išdėstytą visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu, bei kitaip atimant galimybę asmeniui priešintis, lytiškai santykiavo bei lytinę aistrą tenkino kitokiu – oraliniu būdu, su nukentėjusiąja S. P. prieš jos valią, laikytina visiškai įrodyta.

Kaltinamojo padarytos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė bendrininkų grupėje su M. J..

Nukentėjusioji S. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 43.443,00 Eur (150.000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos motyvuoja tuo, kad dėl nusikalstamų V. S. veiksmų ji patyrė didelę moralinę traumą, kurios pasekmes jaučianti ir šiai dienai, jai pasireiškė depresija, buvo pažeista jos reputacija, dėl ko ji buvo priversta išvykti dirbti ir gyventi užsienyje, kuriame buvo aštuonerius metus, ir į Lietuvą grįžo tik dėl mamos sveikatos. Nukentėjusioji nurodė, jog jos atžvilgiu buvo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, smurtą jos atžvilgiu naudojo du asmenys, po ko išžagino ir santykiavo oraliniu būdu. Ir visa tai įtakojo jos tolimesnį gyvenimą, nes iki šiol ji nėra sukurusi šeimos, kadangi yra visiškai praradusi pasitėjimą vyrais, neįsivaizduojanti, kad galėtų turėti dukterį. Nukentėjusioji nurodė, ir tai, jog dėl padarytų sužalojimų veido srityje, pasikeitė jos veido mimika, ir ji tai matanti kiekvieną dieną, ir tai įvykusio įvykio niekada neleis pamiršti. Nukentėjusioji nurodė, jog tuo, kas įvyko, nei tuomet, nei dabar, ji negalinti su niekuo pasidalinti, visa tai išgyvenanti savyje, nes neįsivaizduoja, kaip tokią naštą sužinojus galėtų ištverti jos mama, kaip ir kiekviena motina.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo V. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai S. P. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akiduobės išoriniame krašte, odos įdrėskimas dešinėje smakro pusėje, dešinio žando vidinio paviršiaus muštinė žaizda, smulkios kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus odoje, poodinės kraujosruvos kairėje nugaros pusėje, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje bei odos įdrėskimas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, iššukuota išrautų galvos plaukų. Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi fizinį skausmą. Nustatytos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės suponuoja nukentėjusiąją patyrus ir didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą žeminančią emocinę būseną, emocinę įtampą. Nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė išskirtinio pobūdžio prievartą – ji patyrė ne tik fizinio smurtinio pobūdžio, atkreiptina, nevienkartinius veiksmus, bet tuo pačiu ir seksualinio prievartinio pobūdžio, taipogi nevienkartinius veiksmus, ne tik žaginant, bet ir santykiaujant oraliniu būdu, tiek fizinio smurtinio, tiek seksualinio pobūdžio prievartinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo du asmenys, ir dargi tuo pačiu metu. Esant išdėstytam, logiška, jog nukentėjusioji dėl įvykio vienareikšmiai patyrė tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie objektyviai suponuoja išvadą – nukentėjusioji moralinę žalą dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrusi neabejotinai.

Nustatyta, jog nukentėjusioji dėl patirto įvykio, ir to pasėkoje kilusių iš esmės moralinių, dvasinių padarinių, buvo priversta išvykti dirbti ir gyventi užsienyje, ir užsienyje, atskirai nuo šeimos, ji praleido net aštuonerius metus. Taigi, nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos turėjusi kardinaliai pakeisti visą savo gyvenimo aplinką. Į Lietuvą grįžo tik dėl mamos sveikatos. Konstatuotina ir tai, jog nukentėjusioji neišvengiamai patyrusi ir logiškai kylančius dvasinius išgyvenimus dėl dabartinės savo sveikatos būklės, tiek fizine, tiek psichologine prasme. Nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų veido srityje, yra pasikeitusi nukentėjusiosios veido mimika, be to, ir šiai dienai, apie įvykį ji niekam negalinti pasipasakoti nė vienam artimajam, nes mananti, kad tokios psichologinės naštos negalėtų pakelti nė viena motina.

Vis tik, pažymėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes: žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vertinant išdėstytą, nustatant neturtinės žalos dydį, imtini domėn visi nukentėjusiosios sveikatos, tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektu, nukentėjusiosios kaip asmenybės bei gyvenimo aplinkos atžvilgiu kilę padariniai, tačiau vis tik laikytina, jog nukentėjusiosios įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška - 150 000 Lt yra per didelė.

Tokią išvadą pirmiausia suponuoja aplinkybė, jog nukentėjusiosios sveikata buvus sutrikdyta nežymiai. Nuo įvykio yra praėję aštuoneri metai. Laikytina, jog tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimai, emocinė būsena, tiek fizinio pobūdžio pakenkimai yra mažesnės apimties nei iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kilę ir buvę nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusioji, V. S. pareikšdama didesnės apimties civilinį ieškinį nei M. J., nurodo, jog V. S. kaltės ribos yra didesnės, kadangi V. S. pažinojęs nukentėjusiąją. Vienok, vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog V. S. nusikalstamų veiksmų apimtis lyginant su M. J., yra kur kas mažesnė. Kaltinamojo kaltė kaip didesnė galėtų būti vertinama tik moraliniu aspektu, konstatuojant, jog būtent V. S. pažinojęs nukentėjusiąją, tačiau ne tokia neturtinės žalos apimtimi, kokią apibrėžia nukentėjusioji. S. P., nurodė, kad dėl patirtų traumų įvykio metu ji turėjo sveikatos problemų, dėl ko priversta kreiptis į medikus. Logiška, jog nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, galėję sukelti, sukėlę sveikatos problemų, dėl kurių buvo būtina medikų pagalba. Vienok, atkreiptina, jog tai pagrindžiančių įrodymų nukentėjusioji teismui nepateikė.

Teismas spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtį – kaltinamasis turto neturi, yra vedęs, šeimoje auga mažametis vaikas.

Vertinant išdėstytą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 8.688,60 Eur (30.000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

V. S. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ankščiau nebuvo teistas. Atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, bandytų integruotis į visuomenę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje, kas yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes laisvės atėmimo bausmių terminas nustatomas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, padarytos idealios nusikalstamų veikų sutapties būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimus V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį V. S. (V. S.) paskirti - laisvės atėmimą keturiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį V. S. (V. S.) paskirti - laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. birželio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš V. S. priteisti 8. 688,60 Eur (30.000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimui S. P. naudai. Kitoje dalyje S. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Iš V. S. priteisti 1 954,93 Eur (6. 750,00 Lt) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-146, 77 Lt, 1 100 Danijos kronų, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, depozitinėje sąskaitoje (3 tomas, b. l. 60-65), nukreipti S. P. civilinio ieškinio išieškojimui;

-DNR lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriaus daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

-V. S. negaliojantį pasą, naujos galiojančios asmens tapatybės kortelės išdavimo procesinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.