- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-183-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00090-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Edvardas Staponkus
- Kategorijos
Pranešėjas Dalius Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-361/2015
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00090-2008-4
2015 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.), nukentėjusiosios S. P. ir nukentėjusiosios S. P. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-20 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu tenkintas iš dalies nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir iš nuteistojo V. S. priteista 8688,60 Eur (30000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendžiu iš nuteistojo V. S. priteista 1954,93 Eur (6750 Lt) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie LR VRM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, lytiškai santykiavo su asmeniu prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis, bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su asmeniu prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis: 2007 m. balandžio 20 d., nuo 05.00 val. iki 11.18 val., (duomenys neskelbtini), gyvename name, būdamas apsvaigęs ir veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju M. J., turėdamas tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją S. P., siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, ragino ją gerti alkoholį bei nesipriešinti M. J. iš pradžių atliekamiems veiksmams prieš nukentėjusiąją S. P., nes prieš tai M. J., namo virtuvėje sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų ir tampydamas už jų, sukėlė S. P. fizinį skausmą. Nukentėjusiajai išsilaisvinus ir nuėjus į svetainę pasiimti mobiliojo ryšio telefono, kad galėtų išsikviesti pagalbą, M. J. vėl sugriebė S. P. už plaukų, nusitempė į vonios patalpą, kur kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinį skruostą, padarydamas dešinio žando vidinio paviršiaus muštinę žaizdą, po to sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, pargriovė vonioje ant grindų, spyrė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusiajai aktyviai priešinantis, šaukiant ir vonios patalpoje ginantis, M. J., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią, laikydamas pastarąją už plaukų, atitempė ją į svetainę, kur prievarta pasodino už stalo. Privertę nukentėjusiąją išgerti degtinės, M. J. sugriebė nukentėjusiąją S. P. už plaukų ir nutempė ją į namo trečiame aukšte esantį miegamąjį, o kartu su juo veikęs V. S. žodžiu reikalavo S. P. paklusti ir eiti su jais. Po to, nukentėjusiąją atitempę į miegamąjį, įstūmė į lovą, kur M. J. laikė nukentėjusiąją už plaukų, o V. S. prievarta nurengė S. P., t. y., nuavė jai batus, numovė bridžus, pėdkelnes, kelnaites, nuvilko marškinėlius. M. J. laikant S. P. už kaklo ir smaugiant, V. S. pylė nukentėjusiajai į gerklę degtinę. Tokiu būdu palaužę nukentėjusiosios S. P. valią, nuteistas asmuo M. J. prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo, o V. S. tuo pačiu metu prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Po kurio laiko, M. J. išėjus, ir nukentėjusiajai S. P. vėl ėmus priešintis, V. S. sudavė nukentėjusiajai du kartus kumščiu į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir visiškai palauždamas jos pasipriešinimą. Vėliau M. J. sugrįžus į miegamąjį, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. S. pasikeitė vietomis su bendrininku, tai yra, V. S. lytiškai santykiavo, o tuo pačiu metu M. J. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su S. P. prieš jos valią. Tokius veiksmus V. S., veikdamas bendrininkų grupe su M. J., atliko ne mažiau kaip šešis kartus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi prasikaltęs. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jo nusikalstamų veiksmų apimtis, lyginant su M. J., yra kur kas mažesnė, tačiau jiems paskirtos bausmės neadekvačios. M. J. savo kaltės nepripažino, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiosios, tačiau jam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat 4 metai laisvės atėmimo. Nuteistojo manymu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog jis pasižadėjo visiškai atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu jis siekė nukentėjusiajai S. P. atlyginti žalą, tačiau nukentėjusioji vis atsisakydavo. Po nuosprendžio priėmimo jis gavo nukentėjusiosios banko sąskaitą, į kurią pervedė 2896,20 Eur. Pagal galimybes pasižada atlyginti ir likusią žalos dalį. Taip pat nurodo, jog pripažįsta ir neneigia ekstradicijos išlaidų atlyginimo, žada su Policijos departamentu pasirašyti žalos atlyginimo grafiką, numatant šių išlaidų grąžinimo terminus ir dydį. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, t. y. į tai, kad būdamas suimtas įregistravo santuoką su V. S., pripažino nepilnamečio sūnaus biologinę tėvystę, todėl jo socialinis ryšys yra stiprus, nuolat bendrauja su šeima, mama, būdamas įkalinimo įstaigoje yra gavęs ne vieną paskatinimą, o tai rodo, jog jis savo elgesiu stengiasi kuo greičiau integruotis į visuomenę. Nuo nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo 2007-04-20, iki šiol jis nėra padaręs jokio teisės pažeidimo ir ateityje pasižada jų nedaryti. Mano, jog atsižvelgus į visas šias aplinkybes, yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti V. S. griežčiausią įmanomą bausmę, priteisti jai 43443 Eur (150000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 724,05 Eur (2500 Lt) turėtų proceso išlaidų advokatui. Nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo žeminama, mušama, smaugiama, tempiama už plaukų, verčiama prieš jos valią vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, lytiškai santykiauti bei tenkinti V. S. lytinę aistrą. Specialisto išvadose nustatyta, kad visi sumušimai, žaizdos ir kūno sužalojimai jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau po šio įvykio ji jautėsi pažeminta, išniekinta, apie šį įvykį negalėjo niekam papasakoti, juo labiau kreiptis į gydytojus dėl išsamesnių tyrimų, nes gėdijosi. Po šio įvykio dar bent kelerius metus ji jautė galvos skausmą, mano, jog dėl įvykio metu patirtų galvos sužalojimų. Prieš ją padaryti nusikaltimai pasižymėjo ypatingu žiaurumu ir daugybe sunkinančių aplinkybių. V. S. po nusikaltimo padarymo slapstėsi ir buvo sulaikytas tik po 8 metų užsienyje. Teismas nepagrįstai pripažino V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kadangi vos tik sulaikytas V. S. savo kaltę neigė, kelis kartus keitė savo parodymus, kuriuose ją šmeižė, atsisakė duoti tikslius parodymus, teigė, jog neprisimena visų įvykio aplinkybių. V. S. iki teismo jos neatsiprašė, nors ir turėjo tokią galimybę, o tik siekė su ja susitarti, kad ji už atlygį atsiimtų savo kaltinimus jam. V. S. gailėjimasis teisme yra formalus siekimas sušvelninti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Nukentėjusiosios manymu, jai priteista ir per maža neturtinė žala, kadangi ji patyrė ne tik fizinį ir dvasinį skausmą, tačiau jos gyvenimas turėjo priverstinai pasikeisti, kadangi ji buvo priversta išvykti iš Lietuvos ir gyventi užsienyje. Dėl veido sužalojimų jai yra likęs randas, dėl kurio pasikeitė jos veido mimika, todėl šį įvykį ji prisimins visą likusį gyvenimą. Dėl patirtų traumų ji turėjo rimtų sveikatos sutrikimų – skydliaukės veiklos ir hormonų sutrikimus, dėl kurių jai beveik prasidėjo išankstinis klimaksas, todėl jai buvo taikomas hormoninis gydymas. Po šio įvykio ji visiškai prarado pasitikėjimą vyrais, bijo ir vengia lytinių santykių, gėdijasi savo kūno, jaučiasi išniekinta, iki šiol yra netekėjusi ir nesukūrusi šeimos, neturi vaikų. Todėl prašo atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes bei jos emocinius ir faktinius išgyvenimus bei dar kartą įvertinti jai padarytą neturtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios S. P. atstovas advokatas E. Staponkus prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant tą nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad yra V. S. atsakomybę švelninanti aplinkybė, nuteisti V. S. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį 6 metams laisvės atėmimo, o pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 5 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinti bausmes ir paskirti subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, o pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę bei priteisti nukentėjusiajai S. P. 43443 Eur (150000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 724,05 Eur (2500 Lt) turėtų proceso išlaidų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmę, neatsižvelgė į visas esmines baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistasis iškart po sulaikymo užsienyje savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, ją neigė pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir tik vėliau, galbūt iš gynybos sužinojęs apie BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, savo kaltę pripažino. Toks jo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas nepagrįstai paskyrė V. S. bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, kadangi buvo pripažinta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, vengdamas gresiančios atsakomybės ilgus metus užsienyje slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų. Be to, nuteistasis, nors ir buvo pažadėjęs, tačiau iki teisminio nagrinėjimo geranoriškai neatlygino net dalies nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ir tai siekė padaryti tik jau bylą nagrinėjant teisme. Kitas nusikalstamų veikų bendrininkas – M. J. – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas 6 ir 5 metų laisvės atėmimo bausmėmis, todėl mano, jog ne mažesnėmis bausmėmis turėtų būti nuteistas ir V. S.. Taip pat pirmosios instancijos teismas pernelyg sumenkino ir nukentėjusiosios nusikalstamos veikos metu patirtus fizinius sužalojimus ir pažeminimą, jos ilgamečius dvasinio pobūdžio išgyvenimus, nusikalstamos veikos įtaką jos tolimesniam gyvenimui, todėl be pakankamo pagrindo didesnę pareikšto civilinio ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ir jų pareikšto prašymo dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiajai.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinius skundus atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies bei padidinti priteistą neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodė, kad jis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pervedė į nukentėjusiosios sąskaitą dalį priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti bei prižadėjo atlyginti priteistos likusios neturtinės žalos dalį, todėl mano, kad ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis prašo sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nes jo nusikalstamų veiksmų apimtis lyginant su M. J. yra kur kas mažesnė. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusioji S. P. bei jos atstovas advokatas E. Staponkus mano, kad V. S. turėjo būti paskirta žymiai griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, o nukentėjusiajai turėjo būti priteista 43443 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, manoma, jog nepagrįstai pripažinta nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalus. Taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajai 724,05 Eur turėtų proceso išlaidų.
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias V. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos 2007-04-20. Nuo nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo labai ilgas laiko tarpas, tačiau nuteistasis neturtinės žalos neatlygino visiškai. Nuteistasis nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos tik nedidelę dalį atlygino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nors nuteistasis V. S. apklaustas kaip įtariamasis teigė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jis nuo pat pradžių nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pripažino (t. 3, b. l. 75–77), vėliau apklaustas kaip įtariamasis dar kartą, jis savo kaltę pripažino visiškai (t. 3, b. l. 80–82). Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamų veikų padarymo davė išsamius parodymus, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi, sutiko atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą neturtinę žalą, todėl apylinkės teismas nuteistojo V. S. prisipažinimą ir jo nuoširdų gailėjimąsi pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ne tik į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę V. S., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) aplinkybes, į tai, kad anksčiau neteistas, tačiau padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų, bei pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes negu šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, jas subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistajam griežtinti, o juolab švelninti paskirtųjų laisvės atėmimo bausmių dydžius nėra pagrindo.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vieni iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žmogus emocinius sukrėtimus, fizinį smurtą, dvasinį ir fizinį skausmą, įžeidimą, pažeminimą ar kitokius neigiamus reiškinius išgyvena skirtingai, standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, kaip padarytas nusikaltimas paveikė nukentėjusiojo gyvenimą, kokius neigiamus išgyvenimus sukėlė, negali būti nustatyti.
Nukentėjusioji S. P. dėl nuteistojo veiksmų patyrė kančias, pažeminimą, stresą, dėl pavartoto prieš ją smurto buvo ir fiziškai sužalota, kad nukentėjusiosios sveikata patyrė ne tik fizinį, bet ir psichinį žalojimą, abejonių nekyla. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kuriais prašoma priteistos neturtinės žalos dydį padidinti, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimus padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje, vertino aplinkybių visumą. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Naujų argumentų, į kuriuos apylinkės teismas būtų neatsižvelgęs nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji ir jos atstovas nepateikė. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumento, kad jo nusikalstamų veiksmų apimtis lyginant su M. J. yra kur kas mažesnė, pažymėtina, jog V. S. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro M. D. 2008-01-31 nutarimu V. S. ikiteisminis tyrimas dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, buvo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu M. J. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2008-12-18 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendį pakeitė, pašalino iš nuosprendžio išvadas, kad M. J. veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių minėto asmens dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, nes asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, nebuvo nuteistas, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis neapklaustas, todėl ši aplinkybė nesuteikė pagrindo konstatuoti bendrininkavimo buvimo su paieškomu asmeniu. Todėl Klaipėdos apygardos teismas 2008-12-18 nuosprendžiu M. J. nusikalstamas veikas iš BK 149 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 1 dalį bei paskyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš BK 150 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 150 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-18 nuosprendžiu M. J. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės negu BK 149 straipsnio 1 dalies, 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Kaip matyti, M. J. net perkvalifikavus nusikalstamas veikas į lengvesnes, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės didesnės negu bausmės, paskirtos V. S. už sunkesnes nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje.
Apeliaciniuose skunduose nukentėjusioji S. P. ir jos atstovas advokatas E. Staponkus nurodė, kad apylinkės teismas neišsprendė klausimo dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų, susijusių su jos atstovavimu, prašė iš nuteistojo V. S. priteisti nukentėjusiajai 724,05 Eur proceso išlaidų. Tačiau apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios S. P. atstovas advokatas E. Staponkus šio apeliacinių skundų reikalavimo atsisakė bei nurodė, kad pinigai, susiję su atstovavimo išlaidomis, jau pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo V. S. (V. S.), nukentėjusiosios S. P. ir nukentėjusiosios S. P. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus atmesti.