Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Aleno Piesliako, spręsdama nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 332 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių – įrodymus vertino selektyviai ir atskirai, jų nesusiedamas bei neanalizuodamas įrodymų visumos, neatsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio santykį, prieštaringumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl to apeliacinės instancijos teismo nurodytos ir nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka byloje esančių faktinių duomenų. Tokie pažeidimai turėjo esminės įtakos apeliacinės instancijos teismo nutartyje daromų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, todėl skundžiama nutartis neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos patikrinti apeliacinio skundo motyvus tiek kiek prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai pakartojo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su A. Ž. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, A. Ž. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dalyje skundo argumentų teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nesiėmė visų priemonių nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti, tačiau tokie kasatoriaus teiginiai yra bendro pobūdžio ir nėra pagrįsti konkrečiais atvejais. Iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma ją patikrinti apeliaciniu skundu.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dalis kasaciniame skunde pateiktų argumentų nebuvo teikiami apeliaciniame skunde, todėl jie nebuvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, o todėl negali būti kasacijos dalyku.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.