- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- 2-159-223/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-04460-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius, Valdas Levinas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės žalos priteisimo pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei A. D., tretiesiems asmenims antstolei Valentinai Žydelienei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo priteisti iš atsakovės 1315,29 Eur turtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimu buvo nutraukta A. D. ir A. D. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kur buvo susitarta, jog A. D. teikia išlaikymą savo dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismo išduotą vykdomąjį dokumentą atsakovė A. D. pateikė antstolei, kuri užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo vykdymo veiksmus. Pagal ieškovo skaičiavimus per laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2016-05-09 iš jo gaunamų pajamų į atsakovės arba antstolės sąskaitą buvo pervesta 6146,69 Eur. Pagal atliktus skaičiavimus per 2008-2016 metus pagal vykdomą teismo sprendimą savo dukros išlaikymui ieškovas privalėjo sumokėti 6154,49 Eur. 2017-02-08 Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus sprendimu Nr.V3-45 buvo nurodyta išieškoti 1075,29 Eur išmoką Ž. D. išlaikymui ir 5 procentus metinių palūkanų iš skolininko A. D.. Ieškovas šį sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017-04-26 sprendimu ieškovo skundą atmetė. Ieškovas yra įsitikinęs, jog jo skola fondui atsirado dėl atsakovės nesąžiningumo jo atžvilgiu. Atsakovė gavo visą išlaikymo įsiskolinimą, nei realiai susidarė, kadangi pinigai buvo išskaičiuoti pagal antstolės V.Žydelienės patvarkymus, tačiau tuo pat metu atsakovė gavo vaiko išlaikymui pinigus iš fondo, o vėliau apie tai neinformavo antstolės, kuri pinigus- 1075,29 Eur- išieškojo iš ieškovo, nors šiuos pinigus atsakovė jau buvo gavusi iš fondo. Atsakovė geruoju grąžinti permokėtus pinigus atsisakė, todėl buvo pareikštas šis ieškinys.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pasisavinti jo pinigai. Antstolė nevykdė teismo sprendimo, pažeidė CK nuostatas, klastojo dokumentus, pateikė melagingą informaciją SODRAI.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nurodė, kad teismo posėdžio metu antstolė pripažino, kad vykdomąją bylą vykdė kitas darbuotojas, o taip pat pripažino, kad vykdomojoje byloje galėjo būti ir netikslumų apskaičiuojant išlaikymo sumas. Antstolė taip pat nurodė, kad tiek skolininkas, tiek kreditorius turi laiku informuoti antstolę apie darbinę veiklą ir gaunamas išmokas. Atsakovė neinformavo antstolės apie tai, kad gavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Užbaigus vykdomąją bylą, buvo konstatuota, kad ieškovas pilnai atsiskaitė už vaiko išlaikymą. Tuo tarpu atsakovė šalia iš ieškovo mokamų sumų vaiko išlaikymui gavo 1075 Eur išmokas iš fondo. Ieškovo paskaičiavimu jis pilnai sumokėjo išlaikymą atsakovei. Ieškinyje yra išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti žalos paskaičiavimai, pridėtos pažymos.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime yra nurodyti atsikirtimų motyvai ir argumentai.
Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad pagal paskaičiavimus permokos vaiko išlaikymui nebuvo. Antstolė vykdymo procese indeksavo vaiko išlaikymui išlaikomas sumas, laiku priiminėjo patvarkymus. Ieškovas savo prievolę teikti išlaikymą dukrai iki pilnametystės pilnai įvykdė, vykdomoji byla nutraukta. Ji visada laiku informuodavo antstolę ir fondą apie tai, kad atsakovas įsidarbino ir gali teikti išlaikymą vaikui. Vykdomojoje byloje yra jos visi raštai, atsakymai. Paskutinį kartą ji į Vaikų išlaikymo fondą kreipėsi 2012 metais, vėliau nesikreipė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad lėšas vaiko išlaikymui iš A. D. išieškojo antstolė, o mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Atsakovė tinkamai informavo antstolę ir Vaikų išlaikymo fondą apie gautas lėšas vaiko išlaikymui, nes kitaip nebūtų gavusi jokių išmokų. Tai įrodo atsakovės pateikti banko sąskaitos išrašai ir byloje esantys atsakovės kreipimaisi į antstolę ir Vaikų išlaikymo fondą. A. D. ir Vaikų išlaikymo fondas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovas nenurodė kaip pasireiškė žala. Ieškovas neįrodinėjo atsakovės kaltės, nesąžiningumo, kas yra būtina atsakomybei kilti. Iš ieškovo į Vaikų išlaikymo fondą išieškota suma nėra lygi ieškinio sumai, nes ieškovas skaičiuoja ir lėšas, kurios dar bus išieškotos. Ieškovas net nenurodė kada konkrečiai atsakovė neinformavo Vaikų išlaikymo fondo apie gautas išlaikymo lėšas. 2012-11-12 antstolės patvarkymu yra atimta iš išieškotinų sumų 1131,77 Eur, t.y. iš įsiskolinimų už vaiko išlaikymą iš Vaiko išlaikymo fondo išmokų. Jei lėšos iš ieškovo antstolės buvo išieškotos nepagrįstai, tai atsakomybė kyla antstolei.
Tretysis asmuo antstolė V.Žydelienė nurodė, kad ji vykdė vykdomąją bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš A. D.. Tiek skolininkas, tiek išieškotoja privalo informuoti antstolę apie tai, kad skolininka įsidarbino, taip pat antstolis atlieka patikrinimą apie skolininko darbinę veiklą SODROS duomenų bazėje. Konkrečiai nurodyti kaip buvo vykdomas išieškojimas iš A. D. nurodyti negali, tačiau kiekvienais metais vasario mėnesį buvo atliekama išlaikymo sumų indeksacija.
Trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Gautas atsiliepimas ( b.l. 57-64-1) , kuriame ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė A. D. 2009-08-13 kreipėsi į fondą su prašymu dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. išlaikymo vaikui neteikė, fondas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nuo 2009-08-13 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt (56,48 Eur) išmoką. Pažymėtina, kad A. D. išlaikymą vaikui tam tikrais laikotarpiais iš dalies mokėjo, atsakovė apie tai informuodavo fondo administraciją. 2012-12-18 sprendimu išmokos mokėjimas buvo nutrauktas. 2017-02-08 sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš A. D. skolą Vaikų išlaikymo fondui, kurią sudaro iš viso 1 075,29 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš Panevėžio teritorinės darbo biržos 2016-05-30 rašto ( b.l. 13 tomas 1) matyti, kad iš skolininko A. D. pagal vykdomąjį dokumentą Nr.5973-739 buvo atlikti 2381,28 Lt ( 689,68 Eur) išskaitymai už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 metų gegužės mėnesį. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2011-12-13 pažymos ( b.l. 14 tomas 1) matyti, kad už laikotarpį nuo 2010 metų birželio mėn. iki 2011 metų spalio mėnesio buvo išskaityta įsiskolinimo vaiko išlaikymui už 2011 metų liepos- lapkričio mėnesius. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2016-10-25 rašto ( b.l. 16 tomas 1) matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 metų vasario mėnesio iki 2016 metų spalio mėnesio iš skolininko A. D. buvo atlikti išskaitymai už balandžio-spalio mėnesius. Iš (duomenys neskelbtini) pažymų ( b.l. 18-19 tomas 1) matyti, kad iš skolininko A. D. buvo atliekami išskaitymai vaiko išlaikymui. Iš (duomenys neskelbtini) pažymų ( b.l. 20 tomas 1) matyti, kad iš skolininko A. D. atlyginimo buvo atliekami išskaitymai vaiko išlaikymui. Iš UAB „L. B. “ 2013-05-16 pažymos ( b.l. 22 tomas 1) matyti, kad iš skolininko A. D. atlyginimo buvo atliekami išskaitymai vaiko išlaikymui A. D.. Iš 2016-02-26 ir 2016-12-19 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM pažymų ( b.l. 32,34 tomas 1) matyti, kad A. D. įsiskolinimas Fondui sudaro 1131,77 Eur. Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM direktoriaus 2016-12-28 sprendimo Nr.V2-14193 ( b.l. 36 tomas 1) matyti, kad nuo 2012-11-01 nutrauktas išmokų mokėjimas Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM direktoriaus 2017-02-08 sprendimo Nr.V3-45 (b.l. 38 tomas 1) matyti, kad nuspręsta iš A. D. išieškoti įsiskolinimą Fondui - 1075,29 Eur. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo (b.l. 39-41 tomas 1) matyti, kad A. D. skundas dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM direktoriaus 2017-02-08 sprendimo Nr.V3-45 panaikinimo atmestas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) . Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamas šioje byloje ginčas (dėl civilinės atsakomybės taikymo) nepriskirtinas bylų kategorijai, kurioje teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl įrodymų pateikimo pareiga priskirtina ieškovui.
Taigi, pirmiausia ieškovas nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti būtinasias civilinės atsakomybės sąlygas.
Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą.
Civilinėje teisėje neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik veiksmai (neveikimas), prieštaraujantys įstatymams, kitiems teisės aktams ar sutarčiai, bet ir pažeidžiantys bendrojo pobūdžio pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės A. D. veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), turi būti taikoma CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka. Be to, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto samprata, kuri nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o CK 6.248 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievoles esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Taigi tiek CK 6.263 straipsnio 1 dalis, tiek CK 6.248 straipsnio 3 dalis įtvirtina bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Siekiant taikyti atsakovės A. D. atžvilgiu civilinę atsakomybę (priteisti ieškovo prašomą turtinę žalą), pirmiausia nustatytina ar jos veiksmai yra laikytini neteisėtais.
Kaip matyti, ieškovas tiek ieškinyje, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neinformuodavo antstolės apie gaunamas išlaikymo vaikui sumas, gaudama išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo. Daugiau jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė ieškovui žalą, ieškovas iš esmės nenurodė ir neįrodinėjo, o tik pažymėjo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nors kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės nesąžiningumas argumentuotai nepaaiškino ir nepagrindė.
Iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.I-2729-208/2017 (teisminio proceso Nr.3-61-3-00698-2017-6 ) ( b.l.32-41 tomas 1) matyti, jog jame konstatuota, kad A. D. informuodavo fondą apie tai, kaip A. D. teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui: 2009 m. lapkričio 2 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. pranešimai (reg. Nr. 1.36-14172 ir reg. Nr. 1.36-15082), kuriais informuojama, kad A. D. 2009 m. spalio 27 d. vaiko išlaikymui pervedė 250,00 Lt, o 2009 m. lapkričio mėn. A. D. vaiko išlaikymui sumokėjo 464,00 Lt ; 2010 m. spalio 6 d. antstolės Valentinos Žydelienės 2010 m. spalio 5 d. pažyma Nr. 113/09/04938/1 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, pagal kurią 2010 m. liepos mėnesį išieškotoja A. D. vaiko išlaikymui gavo 61,82 Lt, o 2010 m. rugpjūčio mėn.–2010 m. rugsėjo mėn. nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos , prie kurios buvo pridėtas ir A. D. prašymas atnaujinti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą ; 2011 m. liepos 19 d. elektroninis laiškas (reg. Nr. Dl-14507), kuriuo Fondo administracija buvo informuota, kad A. D. 2011 m. liepos 11 d. vaiko išlaikymui pervedė 272,82 Lt ; 2012 m. gegužės 14 d. prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti; 2012 m. gegužės 16 d. elektroninis laiškas, kuriuo informuojama, kad A. D. 2012 m. gegužės 11 d. vaiko išlaikymui pervedė ; 2012 m. lapkričio 8 d. prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (reg. Nr. D1-2811); 2012 m. gruodžio 11 d. elektroninis laiškas (reg. Nr. D1-31835), kuriuo Fondo administracija buvo informuota, kad UAB „L. B.“ už A. D. 2012 m. gruodžio 7 d. vaiko išlaikymui pervedė 503,50 Lt ; 2012 m. gruodžio 18 d. elektroninis laiškas (reg. Nr. D1 -31835), kurio pagrindu Fondo administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. V2-17939 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2012 m. gruodžio 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Ž. D.; 2016 m. gruodžio 23 d. elektroninis laiškas (reg. Nr. D1-30885), kuriame buvo pridėti banko sąskaitos išrašai.
CPK 182 straipsnyje yra nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims ( prejudiciniai faktai) ( straipsnio 2 punktas).
Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. jau minėto sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2729-208/2017 ( teisminio proceso Nr.3-61-3-00698-2017-6 ) matyti, kad administracinėje byloje pareiškėjas buvo A. D., kuris nagrinėjamoje byloje yra ieškovas, o atsakovė- Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šioje nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, kuris perėmė įgalinimus iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos. Taigi, konstatuotina , kad nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2729-208/2017 ( teisminio proceso Nr.3-61-3-00698-2017-6 ) dalyvavo tie patys asmenys. Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnyje nėra nurodyta kokioje procesinėje padėtyje privalėjo būti asmenys, t.y. ar ieškovai ar atsakovais, ar trečiaisiais ( suinteresuotais asmenimis), o svarbu, kad jie būtų dalyvavę ankstesniame procese.
Iš jau minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo matyti, jog bylos nagrinėjimo metu tyrimo objektas , be kitų byloje įrodinėtinų aplinkybių , buvo ir A. D. veiksmai vykdymo procese dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo iš Vaikų išlaikymo fondo prie SADM. T.y. buvo analizuojama kokius konkrečiai veiksmus atliko A. D. , siekdama gauti išmokas vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo ir kiek tai turėjo įtaką Fondo teikiamų išmokų vaiko išlaikymui dydį. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo tyrimo objektas buvo veiksmai ir aplinkybės sąlygoję ieškovo prašomos priteisti 1318,24 Eur žalos nagrinėjamoje byloje susidarymą.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus ir motyvus , vadovautinasi CPK 182 straipsnio 2 punkto norma, kadangi administracinėje byloje Nr. I-2729-208/2017 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje, t.y. atsakovės veiksmai dėl išlaikymo vaikui išieškojimo procese, abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendime nustatyti faktai laikytini prejudiciniais, papildomo įrodymo nereikalauja, todėl laikytina, įrodyta, kad A. D. laiku ir tinkamai informuodavo Fondą apie gaunamą iš skolininko A. D. išlaikymą vaikui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendime taip pat konstatuota jog “Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog A. D. netinkamai vykdė savo pareigas. Priešingai, kaip patvirtina bylos medžiaga, ji nuolat informuodavo Fondo administraciją tuo atveju, jeigu gaudavo išlaikymą iš A. D.. Į šią informaciją atsižvelgdamas Fondo administracijos direktorius, priimdavo sprendimus dėl išlaikomo išmokų mokėjimo arba nutraukimo jas mokėti. Taigi nesant jokių duomenų ir apie tai, kad A. D. atsakovei būtų pranešusi klaidingą informaciją arba nepranešusi apie atsiradusį Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindą, nėra pagrindo teigti, kad ji elgėsi nesąžiningai, kaip tvirtina pareiškėjas.”
Išanalizavus pateiktos vykdomosios bylos Nr.0113/09/04938/1 medžiagą, matyti, kad A. D. aktyviai veikė vykdymo procese , vykdė savo , kaip išieškotojos pareigas, nustatytas CPK 640 straipsnyje , t.y. pastoviai bendradarbiavo su antstole vykdymo proceso metu, aktyviai domėjosi vykdymo eiga. Tai patvirtina vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2009-05-28 prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko A. D. ( vykd. byla , b. l. 31, tomas 1); 2010-09-29 prašymas ( vykd. byla, b.l. 14 tomas1 ) kuriuo A. D. antstolę informavo, kad negauna išlaikymo vaikui už 2010 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesius; 2009-08-10 prašymas ( vykd. byla b.l. 19, tomas 1) , kuriuo A. D. informavo antstolę, kad negavo išlaikymo nepilnamečiam vaikui už 2009 metų birželio-liepos mėnesius; 2012-05-07 prašymas ( vykd. byla b.l. 48, tomas 1) , kuriuo A. D. informavo antstolę, kad negavo išlaikymo nepilnamečiam vaikui už 2012 metų vasario-balandžio mėnesius ir t.t.
Taigi, minėti įrodymai visiškai paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė neinformuodavo antstolės ir Vaikų išlaikymo fondo apie gaunamas išlaikymo išmokas, kas, ieškovo teigimu, ir buvo neteisėti atsakovės veiksmai. Tokiu būdu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė A. D. atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius turtinės žalos ieškovui atsiradimą, o nustačius, kad nėra įrodyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų- neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos( kaltė, priežastinis ryšys, žala) nenustatinėtini.
O būtent, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų , nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Byloje nenustatyta ir atsakovės kaltė, nors ieškovas teigia, kad atsakovė veikė neteisėtai ir nesąžiningai, tačiau įrodymų į bylą nepateikė, tai patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta (CK 6.248 straipsnis). Taigi, nesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto - taikyti civilinės atsakomybės apskritai negalima ir ieškinys atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai , atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos , nes jam suteikta antrinė teisinė pagalba ( CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.