- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- I-2729-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00698-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas) administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. V3-45 „Dėl vaiko išlaikymo fondo išmokų išieškojimo iš skolininko“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovė skundžiamu Sprendimu nusprendė išieškoti iš pareiškėjo skolą, kurią sudaro vaikų išlaikymo fondo išmokos pareiškėjo dukros Ž. D. išlaikymui, t. y. 1 075,29 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų. Su tokiu Sprendimu pareiškėjas nesutinka, nes mano, jog neturi jokio įsiskolinimo ir visos pretenzijos dėl to yra nepagrįstos. Teigia, kad jo įsiskolinimas dukros Ž. D. išlaikymui yra visiškai padengtas, nes nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. kasmėnesines išmokas dukros išlaikymui iš pareiškėjo gaunamų pajamų pilnai išieškojo antstolė V. Ž.. Pareiškėjo dukros motina A. D. neinformavo Fondo apie gaunamas išmokas iš pareiškėjo kaip išlaikymo įsiskolinimą, todėl pasielgė nesąžiningai ir ji privalo sugrąžinti atsakovei minėtą sumą. Atsakovės priimtas Sprendimas neteisėtas, nes siekiama išieškoti iš pareiškėjo dukros išlaikymą dar kartą.
Taip pat nesutinka dėl Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. 5 procentų metinių palūkanų. Ši nuostata pareiškėjo atžvilgiu neturėtų būti taikoma, kadangi iš jo antstolė jau išieškojo visą įsiskolinimą.
Mano, kad atsakovė pagal Įstatymo 12 straipsnį turėtų išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas būtent iš pareiškėjo dukros motinos A. D., kuri nepranešė Fondui apie tai, kad antstolė pagal vykdomąjį raštą išieškojo ne tik kasmėnesines išmokas dukros išlaikymui, bet ir visą išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo administracija atsiliepime į skundą (b. l. 36–41) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal Įstatymą tai, ką atsakovė išmokėjo pareiškėjos dukrai Ž. D., A. D. turi grąžinti į Fondo sąskaitą, o permokėtas sumas pareiškėjas turi teisę susigrąžinti iš dukros motinos A. D.. Atsakovė, siekdama išsiaiškinti, ar išmokos iš Fondo Ž. D. buvo mokamos pagrįstai, dar kartą įvertino tiek prie skundo pridėtus A. D. dokumentus, tiek A. D. byloje pateiktus dokumentus. Tam tikrais laikotarpiais A. D. išlaikymo dukrai nemokėjo, todėl A. D. laikytinas Fondo skolininku.
Atsakovė nesutinka su pareiškėju, kad A. D. Fondo neinformavo apie gautą išlaikymą, nes, atsakovės duomenimis, A. D. atsakovės nebuvo informavusi tik apie 2012 m. lapkričio mėnesį gautą išlaikymą, todėl jai yra susidariusi 56,48 Eur dydžio permoka, kurią jį turės grąžinti į Fondo sąskaitą. Apie kitus gautus mokėjimus, skirtus dukros išlaikymui, A. D. Fondo administraciją yra informavusi, todėl panaikinti skundžiamo Sprendimo pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. D. dėl išmokos iš Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikui Ž. D. kreipėsi 2009 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 42). A. D. pateikė 2009 m. rugpjūčio 11 d. antstolės V. Ž. pažymą Nr. 113/09/04938/1 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5973-739 iš A. D. vaikui Ž. D. išlaikyti nustatyta mokėti po 200,00 Lt kas mėnesį išieškotojai A. D.. Antstolės pažymoje taip pat nurodyta, kad 2009 m. gegužės mėn.–2009 m. liepos mėn. išieškotojai nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos (b. l. 43).
Atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, Fondo direktorius 2009 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-11510 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195,00 Lt dydžio išmoką Ž. D. iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 45).
2009 m. lapkričio 2 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. buvo gauti A. D. pranešimai (reg. Nr. 1.36-14172 ir reg. Nr. 1.36-15082), kuriais informuojama, kad A. D. 2009 m. spalio 27 d. vaiko išlaikymui pervedė 250,00 Lt, o 2009 m. lapkričio mėn. A. D. vaiko išlaikymui sumokėjo 464,00 Lt (b. l. 46, 47). Atsižvelgiant į tai, Fondo direktorius 2009 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. V2-I6660 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2009 m. spalio 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Ž. D., nes skolininkas pradėjo mokėti nustatytą išlaikymą (b. l. 48).
2010 m. spalio 6 d. Fondo administracijoje buvo gauta antstolės V. Ž. 2010 m. spalio 5 d. pažyma Nr. 113/09/04938/1 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, pagal kurią 2010 m. liepos mėnesį išieškotoja A. D. vaiko išlaikymui gavo 61,82 Lt, o 2010 m. rugpjūčio mėn.–2010 m. rugsėjo mėn. nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos (b. l. 49). Prie minėtos pažymos buvo pridėtas ir A. D. prašymas atnaujinti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 50). Fondo administracijos direktorius 2010 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. V2-10732 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė Ž. D. išmokėti 138,18 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už 2010 m. liepos mėnesį, o nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 51). Apie priimtą sprendimą buvo informuoti A. D. ir A. D. 2011 m. lapkričio 17 d. išsiunčiant jiems informacinius raštus Nr. (1.34-21942)D2-24839 ir Nr. (1.34-21942)D2-24840 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ (b. l. 52, 53).
2011 m. liepos 19 d. Fondo administracijoje buvo gautas A. D. elektroninis laiškas (reg. Nr. Dl-14507), kuriuo Fondo administracija buvo informuota, kad A. D. 2011 m. liepos 11 d. vaiko išlaikymui pervedė 272,82 Lt (b. l. 54). Fondo administracijos direktorius 2011 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. V2-11425 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2011 m. liepos 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Ž. D., nes skolininkas pradėjo mokėti nustatytą išlaikymą (b. l. 55). Fondo administracija A. D. ir A. D. 2011 m. lapkričio 25 d. išsiuntė informacinius raštus Nr. (1.34-21942)D2-34497 ir Nr. (1.34-21942)D2-34499 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimto sprendimo nuorašą (b. l. 56, 57).
2012 m. gegužės 14 d. Fondo administracijoje buvo gautas A. D. prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (reg. Nr. D1-10547) (b. l. 58–59). 2012 m. gegužės 16 d. Fondo administracijoje buvo gautas A. D. elektroninis laiškas, kuriuo informuojama, kad A. D. 2012 m. gegužės 11 d. vaiko išlaikymui pervedė 236,00 Lt (b. l. 60). 2012 m. gegužės 23 d. buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2012 m. gegužės 21 d. pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. N23-2903, o 2012 m. gegužės d. gauta antstolės V. Ž. 2012 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 113/09/04938/1 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, pagal kurią 2012 m. sausio mėnesį išieškotoja A. D. vaiko išlaikymui gavo 135,92 Lt, o 2012 m. vasario mėn.–2012 m. balandžio mėn. nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos (b. l. 61, 62). Todėl Fondo administracijos direktorius 2012 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimus Nr. V2-6322 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką Ž. D. iš Vaikų išlaikymo fondo ir 2012 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. V2-6324 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2012 m. gegužės 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Ž. D. (b. l. 63, 64). Fondo administracija A. D. ir A. D. 2012 m. birželio 1 d. išsiuntė informacinius raštus Nr. (1.34-21942)D2-15546 ir Nr. (1.34-21942)D2-15547 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimtų sprendimų nuorašus (b. l. 65, 66).
2012 m. lapkričio 8 d. Fondo administracijoje buvo gautas A. D. prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (reg. Nr. D1-28113) (b. l. 67). Prie prašymo buvo pridėta antstolės V. Ž. 2012 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 113/09/04938/1 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimų“, iš kurios matyti, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį išieškotoja A. D. vaiko išlaikymui gavo 114,19 Lt, o 2012 m. rugsėjo mėn.–2012 m. spalio mėn. nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaiko išlaikymo lėšos (b. l. 68).
2012 m. gruodžio 4 d. Fondo administracijoje buvo gauta UAB „Lukoil Baltija“ 2012 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. 03RJ/4234 „Dėl išlaikymo išieškojimo“, kurioje nurodyta, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. išskaitos iš A. D. darbo užmokesčio nebuvo atliekamos (b. l. 69). 2012 m. gruodžio 11 d. Fondo administracijoje buvo gautas A. D. elektroninis laiškas (reg. Nr. D1-31835), kuriuo Fondo administracija buvo informuota, kad UAB „Lukoil Baltija“ už A. D. 2012 m. gruodžio 7 d. vaiko išlaikymui pervedė 503,50 Lt (b. l. 70). Remiantis minėtais dokumentais, Fondo administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. V2-17938 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė Ž. D. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. išmokėti 139,81 Lt dydžio išmoką, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką, o nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 8 d. išmokėti 65,55 Lt dydžio išmoką (b. l. 71). Taip pat atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 18 d. Fondo administracijoje buvo gautą A. D. elektroninį laišką (reg. Nr. D1 -31835), Fondo administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. V2-17939 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2012 m. gruodžio 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Ž. D. (b. l. 72). Fondo administracija A. D. ir A. D. 2012 m. gruodžio 18 d. išsiuntė informacinius raštus Nr. (1.34-21942)D2-39861 ir Nr. (1.34-21942)D2-39862 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimtų sprendimų nuorašus (b. l. 73, 74).
2016 m. gruodžio 23 d. Fondo administracijoje buvo gautas A. D. elektroninis laiškas (reg. Nr. D1-30885), kuriame buvo pridėti banko sąskaitos išrašai (b. l. 75, 76–77), todėl Fondo administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. V2-14193 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė pripažinti negaliojančiu Fondo administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. V2-17939 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ ir nuo 2012 m. lapkričio 1 d. nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą Ž. D. (b. l. 79). Remiantis priimtu sprendimu, A. D. susidarė 56,48 Eur dydžio permoka, apie kurią A. D. informuota 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (1.34-21942)D2-26980 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ (b. l. 80). Fondo administracija A. D. 2016 m. gruodžio 28 d. išsiuntė informacinį raštą Nr. (1.34-21942)D2-26981 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimto sprendimo nuorašą (b. l. 81).
Fondo administracijos direktorius priėmė 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. V3-45 „Dėl vaiko išlaikymo fondo išmokų išieškojimo iš skolininko“, kuriuo nusprendė išieškoti iš A. D. skolą Vaikų išlaikymo fondui, kurią sudaro iš viso: 1 075,29 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų (b. l. 82–83).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Fondo Sprendimo, kuriais nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti skolą Fondui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis Įstatymo 3 str. 2 dalimi ir Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 5 punktu, į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo atgauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Tuomet yra išmokamas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytas išlaikymas, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumas. Išlaikymo dydis nustatomas pagal antstolio išduotą pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teisino patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo.
Pagal Įstatymo 4 str. 4 dalį išmokų suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondo administraciją dienos.
Fondo išmokos mokamos tol, kol yra Įstatymo 3 str. nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teise gauti išlaikymą (Įstatymo 3 str. 4 dalis).
Įstatymo 11 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 str. nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 str. 4 dalį skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. D. laikytinas skolininku, nes įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai Ž. D., kurio jis nemokėjo, todėl pareiškėjo pareigą mokėti išlaikymą perėmė Fondas.
Kaip minėta, Įstatymo 11 straipsnis įtvirtina atsakovui teisę reikalauti, kad skolininkas (šiuo atveju – pareiškėjas) grąžintų išmokėtas Fondo išmokas bei sumokėtų 5 proc. metines palūkanas. Tokią atsakovo teisę nustato ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 patvirtinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos Fondo administracijos veiklos tikslus bei funkcijas, be kita ko, sudaro Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininkų užtikrinimas (12.1 punktas).
Byloje nustatyta, kad Fondo direktorius 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1.35-11510 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. V2-10732 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. V2-6322 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ ir 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. V2-17938 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nusprendė atitinkamais laikotarpiais mokėti išmoką iš Fondo Ž. D., o 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. V2-I6660 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. V2-11425 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. V2-6324 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. V2-17939 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. V2-14193 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ išmokų mokėjimai buvo nutraukti, kadangi pareiškėjas pradėjo teikti išlaikymą. Taigi minėtos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad valstybė buvo perėmusi pareiškėjo pareigą išlaikyti vaikus, todėl, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsniu ir Nuostatų 12.1 papunkčiu, ji įgijo teisę reikalauti, kad A. D. sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir tuo pačiu sumokėtų 5 procentų metines palūkanas.
Nuostatų 12.2 papunktyje nustatyta, kad užtikrindama iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą Fondo administracija teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie aplinkybių, nurodytų Įstatymo 6 str. 1 dalyje, atsiradimą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta Įstatymo 12 str. 1 dalyje.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog A. D. netinkamai vykdė savo pareigas. Priešingai, kaip patvirtina bylos medžiaga, ji nuolat informuodavo Fondo administraciją tuo atveju, jeigu gaudavo išlaikymą iš A. D.. Į šią informaciją atsižvelgdamas Fondo administracijos direktorius, priimdavo sprendimus dėl išlaikomo išmokų mokėjimo arba nutraukimo jas mokėti. Taigi nesant jokių duomenų ir apie tai, kad A. D. atsakovei būtų pranešusi klaidingą informaciją arba nepranešusi apie atsiradusį Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindą, nėra pagrindo teigti, kad ji elgėsi nesąžiningai, kaip tvirtina pareiškėjas. Kaip minėta, A. D. susidarė 56,48 Eur dydžio permoka, apie kurią ji informuota 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (1.34-21942) D2-26980 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ ir šią permoką privalės grąžinti atsakovei, kaip tai reglamentuoja Įstatymo 12 str. 1 dalis ir Nuostatų 12.2 papunktis. Pareiškėjas, manydamas, jog A. D. yra gavusi daugiau išlaikymo įsiskolinimo, nei jo yra susidarę, ir siekdamas susigrąžinti šio įsiskolinimo dalį, savo teises gali ginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pareiškėjas teigia, kad jo įsiskolinimas dukros Ž. D. išlaikymui yra visiškai padengtas, nes visas išmokas dukros išlaikymui iš pareiškėjo gaunamų pajamų išieškojo antstolė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apie visas pareiškėjo pervedamas dukros išlaikymui skirtas sumas, taip pat apie antstolės V. Ž. patvarkymus (pažymas), Fondo administracija buvo informuojama ir į tai buvo atsižvelgiama priimant sprendimus dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo bei jų nutraukimo. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, jog skundžiamu Sprendimu atsakovė siekia išieškoti iš pareiškėjo A. D. dukros išlaikymą dar kartą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jų priėmimo metu turėtais duomenimis, todėl naikinti jo pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.