- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2-2474-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02410-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį dėl neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą atsiradusios turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą, atsakomybės, kai civilinėje byloje buvo priteista už sunaudotą šilumos energiją.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovo priteisti 121 781,63 eurų turtinės žalos ir nuostolių išieškojimo. Paaiškino, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja D. Gasiūnienė viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2⁶-256/1998, pradėtą pagal ieškovo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams A. G. ir S. P. dėl mokesčių įsiskolinimo priteisimo ir be teisinio pagrindo ieškinį patenkino, priteisdama ieškovo naudai 4625,76 Lt už šilumą ir karštą vandenį, 155,15 Lt teismo išlaidų bei 231,28 Lt žyminio mokesčio. Žalos padarymo faktą ir dydį įrodinėja šiais argumentais:
2.1. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas gen. direktorius B. Cicėnas, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, ieškinyje teismui nurodė melagingas faktines aplinkybes apie jo nuomojamą butą, adresu: I. K. al. 13-107, Vilniuje, bei kartu su juo gyvenančią pilnametę dukrą S. P., teisėja šios aplinkybės neįvertino, todėl priėmė neteisėtą sprendimą;
2.2 ieškovas (P.) neturi buto adresu: (duomenys neskelbtini), todėl prievoliniai santykiai nesusiklostė. Taip pat ieškovas nėra pasirašęs jokios šilumos ar karšto vandens tiekimo bei nuomos sutarties, todėl nebuvo teisinio pagrindo skolos priteisimui;
2.3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja D. Gasiūnienė, nepagrįstai priteisusi 5012,19 litų, padarė žalos už 121 781,63 eurų, nes, išieškant skolą už priteistą sunaudotą šilumos energiją, buvo neatlygintai iš varžytinių parduotas turtas (gyvenamais namas, kluonas su tvartu, žemė).
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašo ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su ieškiniu grindžia argumentais:
3.1. ieškovas yra praleidęs sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis) reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Senaties taikymą grindžia tuo, kad:
3.1.1. pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui ieškovas nenurodė;
3.1.2. ieškovas nebuvo atidus ir savo teises gynė nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl nenustačius svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovo ieškinys turi būti atmestas;
3.2. teismas neatliko neteisėtų ar kaltų veiksmų, todėl, nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą turėtų būti atmestas.
4.1. ieškovas patvirtino, jog naudojosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Iš esmės jose buvo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deona“ (b.l.25), kuriai ieškovas vadovavo, priklausantys stalai, kiti daiktai. Dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2⁶-259-98 negalėjo, kadangi slapstėsi, bijodamas pasikėsinimo į savo gyvybę. Paaiškino, jog turtas negalėjo būti parduotas, nes jis nepriklausė jam vienam;
Atsiliepimas
4.2. Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai paaiškindamas, jog byloje nėra įrodymų dėl ieškovo savavališkai užimto buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2⁶-259-98, kuriuo buvo priteista iš atsakovų A. P. ir S. P. solidariai 4625 litų 76 centų mokesčių už šilumą ir karštą vandenį įsiskolinimas ir 155 litų 15 centų teismo išlaidų ieškovo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai (b.l.3). Sprendimas įsiteisėjo, jo pagrindu pradėtas išieškojimas, kurį vykdant 2002 m. birželio 20 d. buvo parduotas 9,64 ha ploto žemės sklypas (b.l.5).
6. Ieškovas įrodinėja, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra neteisėtas ir priimtas be teisėto pagrindo, tuo jam padarant 121 781,63 eurų žalą.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 1 dalis numato, kad „pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas“. Pagal CPK 18 straipsnį „įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
8. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2⁶-259-98, yra įsiteisėjęs. Jo teisingumas galėjo būti paneigtas pateikiant apeliacinį skundą (CPK 306 straipsnis), kasacinį skundą (CPK 347 straipsnis), pasinaudojant procesine teise kreiptis dėl proceso atnaujinimo (CPK 367 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepasinaudojo procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę paneigti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog teisėja D. Gasiūnienė pažeidė teisinę pareigą priimti teisingą sprendimą. Tai kartu reiškia, jog neįrodytas valstybės veikos neteisėtumas (CPK 178 straipsnis).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).
11. Pagal įstatymą atsakovui gali kilti civilinė atsakomybė, kai yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, susijęs su veiksmais (veikimu, neveikimu), dėl ko atsirado žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 2⁶-259-98 nėra panaikintas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Ieškovas neįrodinėjo, kad byla išnagrinėta nesilaikant procesinių terminų. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas pradėjo įrodinėti, kad jis turėjo slapstytis, bijodamas dėl savo gyvybės, todėl negalėjo dalyvauti civilinės bylos Nr. 2⁶-259-98 nagrinėjime. Iš šių argumentų galima daryti prielaidą, jog ieškovas įrodinėja, jog buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).
12. Iš į bylą pateiktų Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pažymų matyti, kad ieškovas 1993-08-15 buvo kreipęsis dėl turto vagystės iš automobilio ir 1993-08-10 – dėl turto vagystės iš firmos, o iš Tardymo departamento Vilniaus miesto 2-ojo tardymo skyriaus rašto –dėl 1993-12-27 daiktų vagystės iš firmos (b.l.21-23). Ieškovas nepateikė įrodymų dėl grėsmės gyvybei. Be to, nagrinėjant šią bylą, ieškovas pripažino, jog 1998 metais naudojosi patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas pasinaudodamas informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-781-560/2016 ieškovas įrodinėjo esąs 3 kambarių buto, adresu: (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių turėtojas. Tai patvirtina nagrinėjamoje byloje ieškovo išsakytus paaiškinimus, kad tik nuo jo valios priklausė naudojimasis butu, į kurį buvo tiekta šiluma ir karštas vanduo. Teismas paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje nėra svarbi aplinkybė, jog ieškovas nebuvo daikto savininkas ir teisinis pagrindas, kuriuo jis naudojosi butu. Šie klausimai yra svarbūs ginant savininko teises į turtą, todėl teismas jų nevertina, nes jie nėra ginčo dalyku (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kvestionavo teismo sprendimo teisėtumą civilinėje byloje dėl išlaidų už šilumą ir karštą vandenį įsiskolinimo priteisimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 3 kambarių butas, adresu: (duomenys neskelbtini), turėjo ginčo laikotarpiu teisėtai įrengtą autonominę šildymo ir karšto vandens pašildymo sistemą. Sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo, kaip teisingai nurodė atsakovas, gali susiklostyti žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nei sprendimo neteisėtumo (teisėjos aplaidžių veiksmų), nei jo procesinių teisių pažeidimo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2⁶-259-98, teismas ieškinį atmeta, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atsakovo veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos (CPK 178, 185 straipsniai).
15. Teismas nenagrinėja atsakovo iškelto ieškinio senaties klausimo ir dėl jo nepasisako. Atmetus ieškinį dėl to, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos, prašymas taikyti ieškinio senatį neturi įtakos teismo sprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovų naudai (CPK 93 straipsnis).
17. Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovo A. P. ieškinį dėl neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą atsiradusios turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.