Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-519/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-26Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-10
Bylos Nr.
1A-24-519/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15554-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
A. P.
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-519/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15554-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017-10-26.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-04-01 19 val. 15 min. iki 2017-04-02 10 val. 50 min. įskaitant vieną laisvės atėmimo dieną ir suėmimo laiką nuo 2017-07-26 iki 2017-10-25.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo tenkintas ir priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 164,55 eurų iš kaltinamojo A. P..

2017-05-24 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, A. P. asmeninėje banko sąskaitoje esančiai, 165 eurų sumai, paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, ieškinį atlyginus panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017-04-01 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, jam atėmus iš tėvo P. P. rankos 10 eurų, o šiam bandant pinigus atsiimti, jis smogė vieną kartą taburete nukentėjusiajam P. P. į galvos sritį, o šiam bandant užsidengti galvą ranka, pataikė į nosį ir į ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. P. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, dešinio alkūnkaulio lūžį viduriniame trečdalyje, kas sukėlė P. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė P. P. priklausančius 10 eurų.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. nesutinka su priimtu jo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir paskirta bausmės rūšimi.

2.1. Nurodo, kad nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas, nepadarė. Teigia, kad jo tėvas dėl įvykio davė netikslius parodymus. Nurodo, kad jo tėvas ne kartą yra turėjęs galvos traumą ir dėl to galėjo tiksliai neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Jis nuėjo pas tėvą, tėvas jautėsi blogai, matėsi, jog yra susitrenkęs galvą. Siūlė iškviesti pagalbą, tačiau tėvas atsisakė. Jis jokio fizinio smurto nenaudojo ir iš tėvo pinigų nepaėmė. Jam atėjus pas tėvą, tėvas sakė, kad pametė pinigus, o vėliau pasakė, kad jam atleis jeigu grąžins dingusius pinigus. Teigia, kad nei vienas liudytojas nematė, kad jis būtų smurtavęs prieš tėvą. Mano, kad tėvas davė tokius parodymus, jog jis (A. P.) sumušė savo tėvą ir pagrobė pinigus dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir įkalbėtas tyrėjos. Pasak apelianto, jis negalėtų taip su tėvu pasielgti.

2.2. Teigia, kad jo tėvas yra senyvo amžiaus, jam reikalinga jo priežiūra ir pagalba. Būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir užsidirbti. Mano, kad jo kaltė šioje byloje yra tik dėl to, kad jis pamatęs, jog tėvas patyrė traumą – susitrenkė galvą griuvimo metu, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos.

3. Teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

5. Apeliantas nurodo, kad nei vienas liudytojas nematė, jog jis būtų smurtavęs prieš tėvą. Mano, kad tėvas įkalbėtas tyrėjos davė parodymus, jog jis sumušė savo tėvą ir pagrobė pinigus. Taip pat teigia, kad jam atėjus tėvas jautėsi blogai, matėsi, jog yra susitrenkęs galvą. Jis jokio fizinio smurto tėvo atžvilgiu nenaudojo ir iš tėvo pinigų nepaėmė. Tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, tarp jų ir pirminiai nukentėjusiojo P. P. parodymai, teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojų L. J., L. L., A. D., I. D., R. B. parodymai, specialisto paaiškinimai bei rašytiniai bylos duomenys.

5.1. Nukentėjusysis P. P. tiek pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Parodė, kad pas jį į namus atėjo girtas jo sūnus A. P., kuris pradėjo šūkauti, reikalauti pinigų, o jam pabandžius jį išvaryti iš namų, sūnus griebė kambaryje buvusią taburetę ir užsimojo į jį. Jis spėjo pakelti dešinę ranką link veido. A. taburete trenkė jam į dešinę ranką. Smūgis jam kliuvo į dešinę ranką ir į galvos kairę pusę. Jis pats tuoj po paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jį sumušė sūnus.

5.1.1. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina faktiniai bylos duomenys, tai Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, kad 2017 m. balandžio 1 d. 13.25 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas P. P. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. pranešėjas prisistatęs P. P. nurodė, kad sūnus jį sudaužė ir išėjo, jog jis negali rankos pakelti, jis yra visas kruvinas, jam suskaldė ranką ir t. t. (1 t. 65, 66–69 b. l.).

5.1.2. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija, kad nuvykus į įvykio vietą buvo apžiūrėtas P. P., kuris tvirtino, kad jį sumušė sūnus, jog buvo stebima žaizda kaktos srityje, skundėsi dešinės rankos skausmu (1 t. 76–77 b. l.), taip pat patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes.

5.1.3. Tai, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, konstatuota specialisto išvadoje. Nustatyta, kad sužalojimai – muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, dešinio alkūnkaulio lūžis viduriniame trečdalyje, P. P. galėjo būti padaryti įvykio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, jog P. P. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui.

5.1.4. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas T. Š. patvirtino savo pateiktą išvadą ir paaiškino, kad visuma sužalojimų nėra būdinga griuviminei traumai. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu, buku daiktu, tiek suduodant smūgį į šitą sritį, tiek atsitrenkiant tomis sritimis į kietus ir bukus daiktus, jei yra pakankama smūgio jėga. Taip pat specialistas pasisakydamas dėl nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių, paaiškino, kad galimas toks sužalojimas, jei užsidengiant ranka veidą, atstatomas alkūnkaulis, todėl galima kietu, buku daiktu padaryti sužalojimą alkūnkaulyje ir muštinę žaizdą kaktoje.

5.1.5. Tai, kad nukentėjusįjį P. P. sužalojo sūnus, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai I. D. ir A. D.. Jie parodė, kad P. P. skambino iš ligoninės ir sakė, kad sūnus A. P. jį sumušė taburete, sužalojo ranką ir galvą bei atėmė 10 eurų, kuriuos jam davė I. D..

5.1.6. Liudytojas R. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui buvo pristatytas sužalotas P. P., kuris paaiškino, jog būnant namuose, pas jį atėjo neblaivus sūnus A. P., kuris reikalavo pinigų, o jam bandant išvaryti sūnų, sūnus jam sudavė taburete. Liudytojas nurodė, kad P. P. buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą bei teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo sūnų. P. P. išaiškinimą suprato ir sutiko duoti parodymus, pagal P. P. nurodytas aplinkybes buvo surašytas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, su kuriuo buvo supažindintas P. P. ir kurį nukentėjusysis patvirtino savo parašu.

5.1.7. Liudytoja L. L. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus patvirtino, kad nukentėjusysis P. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu gana nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, jog jį sužalojo sūnus, trenkė taburete ir sužalojo ranką, iš jo atėmė 10 eurų, jog ji neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais.

5.1.8. Moterų veiklos inovacijų centro direktorė S. J., kuri teikia nemokamą pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, apklausiama liudytoja teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji nukentėjusiajam P. P. perskaitė tyrėjos surašytą apklausos protokolą, jog P. P. patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai, pretenzijų neturėjo, jog P. P. patvirtino faktą dėl smurto panaudojimo.

5.2. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti deklaratyviais nuteistojo A. P. teiginiais, kad jo tėvas P. P. pats susižalojo, t. y. susitrenkė galvą griuvimo metu, kad jis jokio fizinio smurto tėvo atžvilgiu nenaudojo ir iš tėvo pinigų nepaėmė. Duomenų, kad tyrėja darė įtaką nukentėjusiajam, ar apklausos metu nukentėjusysis buvo neblaivus, byloje nėra surinkta. Be to, kaip jau buvo minėta, tyrėjos L. L. surašytą nukentėjusiojo apklausos protokolą nukentėjusiajam perskaitė liudytoja S. J., kuri parodė, kad nukentėjusysis patvirtino, jog protokolas surašytas teisingai. Nukentėjusiojo P. P. akistatos su A. P. metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių, kad konflikto tarp jo ir sūnaus nebuvo, sūnus 10 eurų neatėmė, su taburete nedavė į ranką ir galvą, jog jis pats užkliuvo, griuvo ir prasidaužė kaktą į lovos galą, o ranką trenkė į stalo kampą, nežino, ar skambino numeriu 112, ar policijoje jį apklausinėjo, ar kur važiavo, ar jam protokolą perskaitė, nukritimo aplinkybių nepamena, apylinkės teismo pagrįstai vertinti kritiškai, kaip siekis padėti nuteistajam A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieštarauja anksčiau aptartų ir įvertintų įrodymų visumai.

5.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. panaudodamas fizinį smurtą atėmė iš tėvo P. P. rankos 10 eurų, o šiam bandant pinigus atsiimti, smogė vieną kartą taburete nukentėjusiajam P. P. į galvos sritį, o šiam bandant užsidengti galvą ranka, pataikė į nosį ir į ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. P. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, dešinio alkūnkaulio lūžį viduriniame trečdalyje, kas sukėlė P. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė P. P. priklausančius 10 eurų, t. y. A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

6. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi. Teigia, kad būdamas laisvėje jis galėtų dirbti, padėti savo senyvo amžiaus tėvui, kuriam reikalinga jo priežiūra ir pagalba.

6.1. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.2. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam A. P. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams po paskutinio teismo nuosprendžio, kuriuo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas dėl smurto prieš savo tėvą P. P. panaudojimo, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistajam už ankstesnį teistumą taikyta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas pavojingesnes nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik A. P. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje skirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra pagrindo.

6.3. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis būdamas laisvėje galėtų dirbti ir užsidirbti, jog jo tėvui reikalinga jo priežiūra ir pagalba, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas PoškusVirginija Žindulienė