Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. K. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, L. K., V. I., R. B., G. I., R. B. (M.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija), ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą M. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, parengiant projektinę dokumentaciją, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), jo išorės matmenys – apie 2,5 m ilgis, apie 5 m plotis ir apie 3 m aukštis, ir sutvarkyti statybvietę; taip pat jei atsakovas M. K. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinių dalys, pasibaigimo; jei Inspekcijos ieškinio 1 ir 2 punkte nustatyti reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinio – pastato sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), viešojo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – skyrius) vyriausioji specialistė L. S. atlikusi statybos patikrinimą valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), surašė 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reido ataskaitą Nr. FAK-1371 (16.53), kurioje užfiksavo, kad minėtu adresu statytojas M. K. neteisėtai prie gyvenamojo namo pristatė priestatą – apie 5 m ilgio, 2,5 m pločio ir 3 m aukščio. Specialistė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 10 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu statytojui surašė 2015 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA‑30-151223-00064. Savavališkos statybos akte konstatuota, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statytojas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo neypatingą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Užfiksuotas atliktų statybos darbų mastas: prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytas priestatas, kurio išorės matmenys – ilgis apie 2,5 m, plotis apie 5 m ir aukštis apie 3 m.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei įpareigojo atsakovą M. K. per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, parengiant projektinę dokumentaciją, ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurio išorės matmenys – apie 2,5 m ilgis, apie 5 m plotis ir apie 3 m aukštis, ir sutvarkyti statybvietę. Kitą ieškinio dalį atmetė bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo motyvai:Pažymėjo, jog byloje ginčas kilo tik dėl termino, per kurį atsakovas turi pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą.Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje surinktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išreikšta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovės pozicija dėl nepritarimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui, taip pat įvertinęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei atsižvelgdamas į trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo nuomonę, kad atsakovo prašomas 24 mėnesių terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas, konstatavo, jog ieškinys tenkintinas iš dalies įpareigojant atsakovą M. K. per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, parengiant projektinę dokumentaciją, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, parengiant projektinę dokumentaciją, ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesiu likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Teigia, jog pirmosios instancijos teismas 24 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatė atsižvelgdamas tik į atsakovo iškeltą prielaidą, neva savavališkos statybos padarinių įteisinimas užtruks, nes Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija galbūt nesutiks su siūlomais projektiniais sprendiniais. Mano, jog ši prielaida nėra pagrįsta jokiais rašytiniai įrodymais ar teisminiais ginčais.Atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-861-162/2017 nustatė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija visiškai nepagrįstai nepritarė atsakovo parengto projekto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo sprendiniams. Teigia, jog šis teismo sprendimas yra galiojantis. Taip pat nurodė, kad iš 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovo atstovo pateikto prašymo su priedais matyti, kad projekto viešinimo procedūra jau pradėta, t. y. projektas parengtas ir, inspekcijos duomenimis, jau yra pateiktas per IS „Infostatyba“. Daro išvadą, kad visi atlikti veiksmai rodo, jog atsakovas turi realias galimybės projektinę dokumentaciją parengti per 6 mėnesius.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinę bylą Nr.e2-1 19-769/2018 išnagrinėjo tinkamai ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriame aiškiai konstatavo, jog atsakovas prašomą 24 mėnesių terminą motyvuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiksmais, atsisakant pritarti rekonstravimo projektui, taip pat Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos išreikšta pozicija teismo posėdžio metu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, kodėl atsakovui yra nustatomas 24 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui. Mano, jog teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų ir neatsižvelgė į tai, jog projekto viešinimo procedūrą atsakovas jau yra pradėjęs. Teigia, jog teismas rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo prielaidomis, jog direkcija galbūt nesutiks su siūlomais projektiniais sprendiniais. Atkreipia dėmesį, jog direkcija per IS „Infostatyba“ 2018 m. vasario 20 d. pritarė atsakovo pateiktam rekonstrukcijos projektui.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. K. prašo atmesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai: Atkreipė dėmesį, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovės savo poziciją dėl nepritarimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui išreiškė 2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu, kai nurodė: „<...> planas negalės būti sudaromas, kadangi pagal teikiamus planavimo sprendinius, jie prieštarauja net keliems teisės aktams. <...> kita vertus, nemanytina, kad administracinis teismas įpareigos direkciją suderinti atsakovo teikiamą projektą, projektinę dokumentaciją, kadangi tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.“Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog per 24 mėnesių terminą statytojas (atsakovas) galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją ir tai yra protingas terminas. Teigia, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punktu neypatingo statinio rekonstravimo projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama 20 darbo dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto termino, per kurį atsakovas M. K. privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 47/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė atlikusi statybos patikrinimą valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 13 d. surašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reido ataskaitą Nr. FAK-1371(16.53), kurioje užfiksavo, kad minėtu adresu statytojas M. K. neteisėtai prie gyvenamojo namo pristatė priestatą – apie 5 m ilgio, 2,5 m pločio ir 3 m aukščio. 2015 m. gruodžio 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-151223-00064, kuriame konstatuota, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statytojas savavališkai – neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo neypatingą statinį. 2015 m. gruodžio 28 d. privalomu nurodymu atsakovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus savavališkos statybos akte – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę; išardyti priestatą prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio išorės matmenys – ilgis apie 2,5 m, plotis apie 5 m ir aukštis apie 3 m, ir sutvarkyti statybvietę. 2016 m. birželio 27 d. iš atsakovo ieškovė gavo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kuris 2016 m. liepos 25 d. sprendimu RE-173 (16.51) pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 28 d. 2016 m. spalio 12 d. privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-30-161012-00048 ieškovė nustatė, kad atsakovas neįvykdė 2015 m. gruodžio 28 d. privalomo nurodymo Nr. PRN-30-151228-00065, t. y. nepašalino savavališkos statybos padarinių, nustatytų savavališkos statybos akte. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-861-162/2017 2017 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas, kuriuo M. K. skundas tenkintas, panaikintas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintas sprendimas nepritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui. Sprendime nurodyta, kad ginčo pastatas ir jo dalys buvo pastatytos sovietiniu laikotarpiu, todėl projektas, kuriuo siekiama rekonstruoti pastatą, neprieštarauja Tvarkymo plano 9.2.2.3 punkto reikalavimams; rekonstrukcijos projektas nepažeidžia Tvarkymo plano 4.1, 4.2, 4.3 punktų; pareiškėjas neprivalo atlikti sklypo užstatymo tankumo tyrimų. Sprendimas įsiteisėjęs.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 71 dalyje (redakcija, galiojusi atliekant patikrinimą) numatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPISVPĮ) 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (TPISVPĮ 14 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą M. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064, parengiant projektinę dokumentaciją, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas M. K. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. sutiko su įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau vietoje prašomo nustatyti 6 mėnesio termino, per kurį nurodyti įpareigojimai turi būti pašalinti, prašė nustatyti 24 mėnesių terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui. Šios aplinkybės rodo, jog byloje ginčas kilo tik dėl termino dydžio, per kurį atsakovas privalo pašalinti savavališkos statybos padarius, todėl neginčijant paties įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako.TPSVP įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog inspekcijai statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali būti elgiamasi dviem būdais – arba įvykdant vieno iš TPSVP įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–4 punkto reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas. Pažymėtina, jog maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi.Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog inspekcija privalomu nurodymu įpareigojo atsakovą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus savavališkos statybos akte. Taip pat matyti, jog inspekcija pratęsė privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, tačiau atsakovui ir per šį terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, inspekcija kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naują 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, o neįvykdžius nustatytų įpareigojimų prašė skirti atsakovui baudą. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės prašomu nustatyti terminu nurodė, kad prašomas terminas yra per trumpas, kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nesutinka patvirtinti pateiktą planą, todėl tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovas M. K. 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl teritorinio valstybinio administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto teisėtumo, kuriuo prašė panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintą sprendimą nepritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu išnagrinėjo minėtą bylą bei nusprendė pareiškėjo (atsakovo) skundą tenkinti visiškai, t. y. direkcijos sprendimą panaikino. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d.Nors apeliaciniu skundu ieškovė pagrįstai nurodė, kad savavališkos statybos padarinių įteisinimas neužtruks dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nesutikimo su siūlomais projektiniais sprendiniais, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-861-162/2017 nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija visiškai nepagrįstai nepritarė atsakovo parengto projekto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo sprendiniams. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai pritarus atsakovo pateiktam projektui, nereiškia, jog atsakovas gaus statybą leidžiančius dokumentus, kadangi jis turės gauti ir kitų institucijų pritarimus ir suderinimus. Pažymėtina, jog leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (SĮ 23 straipsnio 2 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį yra būtina parengtą projektą suderinti įstatymų nustatyta tvarka su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog savavališka statyba nustatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, tai reiškia, jog statybą leidžiančio dokumento gavimo specifika yra sudėtingesnė nei tokio leidimo gavimas kitoje teritorijoje, kadangi, be kita ko, atsakovo pateiktas rekonstrukcijos projektas turės būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei kitomis institucijomis. Tokiems projekto derinimams yra reikalingas laikas, kadangi kiekviena institucija turi nustatytus terminus, per kuriuos privalo pateikti atsakymą dėl derinamo projekto. Be to, neatmetama galimybė, jog pateiktas projektas gali turėti trūkumų, kurių šalinimas taip pat gali trukti tam tikrą laiko tarpą, todėl laikytina, jog ieškovės prašomas nustatyti 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius yra pernelyg trumpas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors apeliaciniu skundu yra nurodoma, kad atsakovo projektas pateiktas per informacinę sistemą „Infostatyba“, todėl atsakovas turi realias galimybes projektinę dokumentaciją parengti per 6 mėnesius, tačiau į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Taigi, įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, bylos ekonomiškumo principą ir anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas išvadai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyto 24 mėnesių termino trumpinimas iki 6 mėnesių neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Byloje nėra duomenų, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl įpareigojimų patvirtinimo atsakovas buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdamas vilkinti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, todėl būtų neekonomiška ir netikslinga, atsakovui nespėjus gauti statybą leidžiančių dokumentų, sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas turi teisę įvykdyti jam teismo nustatytus įpareigojimus anksčiau nei pasibaigs teismo nustatytas 24 mėnesių terminas, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas nepažeidžia imperatyvių teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atsakovas M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų patirtų išlaidų dydį ar aplinkybes, jog išlaidos iš tiesų buvo patirtos. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.