Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. (M. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo M. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt (28 eurų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt (868 eurų) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt (868 eurų) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 8 d. M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 8 d., apie 13.10 val., Klaipėdoje, Dubysos g. 21, vairuodamas transporto priemonę – taksi automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino saugumu ir susidūrė su kita stovinčia transporto priemone ir iš įvykio vietos nuvažiavo apie įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkes teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (LR ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia (pvz. 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1533/2010, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5014/2010). Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia žala buvo padaryta automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Iš administracinėn atskomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. T. nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad neišsamiai buvo išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Šį savo prašymą administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. grindžia tuo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė V. L. ir šią transporto priemonę įvykio metu savo žinioje turėjęs R. L. ir kad, pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kokia žala buvo padaryta automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto M. T. teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra padaryta neišsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, todėl neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. T. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus, įrodyta ir abejonių nekelia. Ginčijamame teismo nutarime, kurį prašoma panaikintini ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, atlikta įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad apeliantas suprato sukėlęs eismo įvykį ir pasišalino iš jo, pažeisdamas KET. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaip liudytojo teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto tiesiogiai įvykį mačiusio V. P. parodymai apie tai, kad taksi vairuotojas po to, kai kliudė kitą automobilį, buvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio ir apžiūrėjęs abu automobilius išvažiavo (tai užfiksuota ir teismui pateiktame vaizdo įraše), bei kaip liudytojo teisme apklausto policijos pareigūno A. R. parodymai, jog atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą ir apžiūrėjus automobilį „Toyota Rav4“ akivaizdžiai matėsi, kad yra sulaužyta priekinio buferio kairės pusės apdailos detalė, bet ir paties M. T. 2014-11-08 paaiškinime policijai nurodytos aplinkybės apie tai, kad suveikus signalizacijai jis apžiūrėjo automobilius ir kadangi tuo metu automobilio „Toyota Rav4“ savininko nebuvo, jis išvažiavo, galvodamas, kad automobilio savininkai jam paskambins ir jis apmokės remonto išlaidas (b. l 10). Šie duomenys rodo, jog M. T. supratęs, kad apgadino automobilį „Toyota Rav4“, išvažiavo iš įvykio vietos, nesilaikydamas KET 231–234 punktuose numatytų reikalavimų, t. y. iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Apelianto argumentai apie būtinybę skubiai vykti pas nuolatinį neįgalų klientą nėra tinkami jo kaltei paneigti ir vertintini kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, nes jo klientas galėjo užsisakyti kito taksi paslaugas. Tuo tarpu M. T., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, turėjo pareigą pranešti apie tai policijai.

Priešingai apelianto tvirtinimui, tai, kad į teismo posėdį nebuvo šaukiama nukentėjusioji – automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė V. L. ir šią transporto priemonę savo žinioje turėjęs R. L., neleidžia daryti išvados, kad dėl to teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad šie asmenys įvykio nematė, todėl akivaizdu, kad juos apklausus jokie nauji bylai reikšmingi objektyvūs duomenys nebūtų nustatyti. Be to, byloje yra R. L. 2014-11-08 paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2014-11-07, apie 22.00 val., atvažiavęs į darbą, adresu Dubysos g. 21, paliko automobilį „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau bendradarbis jam pranešė apie autoįvykį, apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad apgadintas priekinis buferis – nulaužta buferio plastmasė (b. l. 8). Tai, kad įvykio metu buvo apgadintas tiek pažeidėjo M. T. įvykio metu vairuotas automobilis, tiek V. L. automobilis „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, liudytojų parodymai, taip pat R. L. 2014-11-08 paaiškinimas, todėl nekyla abejonių dėl automobilių apgadinimo. Tai, kad byloje nėra pateikti duomenys apie automobiliui „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį, nepaneigia apelianto veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 2 d. galimybės, nes apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nenumatyta.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir M. T. kaltės klausimu padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl M. T. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pagrindė skundžiamame nutarime išsamiai aptartais duomenimis (tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. P. parodymais, teismui pateikta vaizdo medžiaga, policijos pareigūno parodymais apie akivaizdžius automobilio „Toyota Rav4“ apgadinimus, tai pat ir paties M. T. netrukus po įvykio rašytame paaiškinime policijai nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis po to, kai suveikė signalizacija, išlipęs bei apžiūrėjęs automobilius, išvažiavo, galvodamas, kad automobilio savininkai jam paskambins ir jis apmokės remonto išlaidas (nors toks jo paaiškinimas nelogiškas, nes savo kontaktinių duomenų jis nepaliko), kurie leido padaryti neabejotiną išvadą, jog M. T. suprato sukėlęs eismo įvykį ir, pažeisdamas KET, iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai.

Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamame teismo nutarime išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti M. T. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teismas neteisingai nustatė jo kaltės turinį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra. Apeliacinio skundo argumentai M. T. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.