- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- 2-1286-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01003-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Jūratė Varanauskaitė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės Šiaulių bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas prašymas dėl 5 199 215,14 Eur reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Noringė“ restruktūrizavimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, RUAB) „Noringė“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas G. V. (toliau – restruktūrizavimo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Noringė“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 2 003 668,32 Eur sumai, iš kurių kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas (toliau – kreditorė) reikalavimas sudaro 1 746 222,30 Eur. Restruktūrizavimo administratoriaus ginčijama 5 199 215,14 Eur reikalavimo dalis išskirta į atskirą bylą.
2. Kreditorė reikalavimą grindė tuo, kad ji ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arvi kalakutai“ komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB) 2016 m. spalio 3 d. sudarė Finansavimo limito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurių pagrindu kreditorė suteikė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB kreditus. UAB „Arvi kalakutai“ KŪB iškelta restruktūrizavimo byla. UAB „Noringė“ minėtų kreditavimo sutarčių įvykdymui užtikrinti hipoteka įkeitė kreditorei nekilnojamąjį turtą: pastatą – viešbutį su statiniais bei žemės sklypo nuomos teisę į 0,1990 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – įkeistas turtas) (sutartinės hipotekos Nr. 20120190096841). Nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai UAB „Arvi kalakutai“ KŪB kreditorei liko skolinga pagal kreditavimo sutartį su pakeitimais ir papildymais 3 482 554,54 Eur. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marijampolės pašarai“ komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB) su kreditore 2016 m. spalio 3 d. sudarė Finansavimo limito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kuriuos kreditorė suteikė UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB įvairaus dydžio kreditus. UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB iškelta restruktūrizavimo byla. UAB „Noringė“ minėtų kreditavimo sutarčių įvykdymui užtikrinti hipoteka įkeitė kreditorei nekilnojamąjį turtą – įkeistą turtą. Nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB kreditorei liko skolinga pagal kreditavimo sutartį su pakeitimais ir papildymais 2 271 562,14 Eur. UAB „Noringė“ kreditorei įkeisto turto vertė yra 2 927 653 Eur (Sutartinės hipotekos sandoris Nr. 20120190096878). Restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamą kreditorės finansinį reikalavimą sudaro UAB „Arvi kalakutai“ KŪB įkeisto turto suma pagal hipotekos lakštą 2 927 653 Eur ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB skola 2 271 562,14 Eur, iš viso – 5 199 215,14 Eur.
Atsiliepimas
3. Restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į kreditorės reikalavimą nurodė, jog jis yra nepagrįstas, todėl prašė šio 5 199 215,14 Eur dydžio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB yra restruktūrizuojamos įmonės, tačiau kreditorės finansiniai reikalavimai tose bylose nėra patvirtinti ir yra ginčijami. Kadangi kreditorės reikalavimai UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo bylose yra ginčijami, atitinkami RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje pareikšta finansinio reikalavimo dalis 5 199 215,14 Eur nelaikytina pakankamai apibrėžta, kadangi ji gali pasikeisti teisminių ginčų metu arba iš viso likti nepatvirtinta. Pažymėjo, kad pagal UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievoles negali būti išieškoma iš kitokio UAB „Noringė“ turto ir piniginių lėšų, tik iš konkretaus įkeisto turto.
4. Kreditorė, atsikirsdama į restruktūrizavimo administratoriaus atsiliepimą, nurodė, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievolės kreditorei užtikrintos tik konkretaus UAB „Noringė“ turto įkeitimu/hipoteka. Kreditorei įkeisto RUAB „Noringė“ priklausančio turto vertė pagal Sutartinės hipotekos sandorį Nr. 2012019006841 sudaro 2 927 653 Eur ir kreditorė tokiai sumai yra pateikusi reikalavimą. Skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB skola kreditorei restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai yra daug didesnė. RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB įkeitimo sutarties Nr. 20120190096878 ir įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai skola 2 271 562,14 Eur, o įkeisto RUAB „Noringė“ turto vertė yra didesnė – 2 927 653 Eur, tačiau kreditorės teikiamas reikalavimas yra skolos sumai – 2 271 562,14 Eur. Taigi kreditorė, teikdama reikalavimą, vadovavosi būtent įkeisto turto verte. Kadangi UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievolės kreditorei nėra įvykdytos, ji turi suinteresuotumą RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje ir turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą iš UAB „Noringė“ priklausančio įkeisto turto. Restruktūrizavimo administratorius nepateikė teismui įrodymų, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB savo prievoles bankui yra įvykdžiusios. Todėl kreditorė palaiko savo prašymą patvirtinti papildomą 5 199 215,14 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė kreditorės prašymą dėl jos pareikšto 5 199 215,14 Eur reikalavimo patvirtinimo RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jog įmonės restruktūrizavimo metu UAB „Noringė“ priklausančio ir kreditorei hipoteka užtikrinto turto neplanuojama parduoti. Priešingai, šį turtą restruktūrizuojama įmonė planuoja išsaugoti ir išnuomojus tretiesiems asmenims gauti pelną. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė teikia pagrindo manyti, kad įtraukus kreditorę į RUAB „Noringė“ kreditorių sąrašą ir patvirtinus jos prašomą 5 199 215,14 Eur finansinį reikalavimą, tačiau įmonei nepardavinėjant iš varžytynių įkeisto turto, tokio dydžio kreditorės reikalavimas iš viso negalėtų būti tenkinamas.
7. Teismas nustatė, kad kreditorės skolininkių UAB „Arvi kalakutai“ KŪB bei UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo bylose jų prievolės kreditorei pagal kreditavimo sutartis dar nėra aiškios. Ši aplinkybė patvirtina tai, jog kreditorė siekia savo reikalavimo patenkinimo ne tik pagrindinių skolininkių restruktūrizavimo bylose, bet ir įkaito davėjos restruktūrizavimo byloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tas pats turtas tai pačiai kreditorei yra įkeistas tris kartus: pirmas įkeitimas yra pačios skolininkės UAB „Noringė“ prievolėms kreditorei užtikrinti, antras įkeitimas yra skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB reikalavimams užtikrinti ir trečias – skolininkės UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB reikalavimams užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad patenkinus kreditorės prašymą ir įkaito davėjos RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje patvirtinus jos prašomo dydžio reikalavimą 5 199 215,14 Eur, kai VĮ Registrų centras duomenimis įkeisto turto vertė yra 1 058 900 Eur (viešbučio – 1 035 000 Eur, kitų statinių – 23 900 Eur), toks reikalavimas kelis kartus viršytų įkeisto turto vertę.
8. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir vadovaudamasis aukštesnės instancijos teismų išaiškinimais bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti kreditorės prašymo dėl pareikšto 5 199 215,14 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Kreditorė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti jos finansinį reikalavimą 5 199 215,14 Eur sumai RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kreditorė nekelia klausimo ir nereikalauja RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ir RUAB „Arvi kalakutai“ KŪB skolų kreditorei išieškojimo iš kitokio nei įkeistas RUAB „Noringė“ priklausančio turto ar pajamų. Kreditorė, būdama hipotekos kreditore, turi teisę dalyvauti RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo procese ir ginti savo teises, priimant sprendimus, susijusius su įkeisto turto naudojimu ar realizavimu.
9.2. Jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl kreditorės reikalavimų pagrįstumo RUAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo bylose, jis turėjo galimybę sustabdyti kreditorės reikalavimo dalies tvirtinimo klausimo svarstymą iki bus išnagrinėti kreditorės finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimai.
9.3. Tai, kad RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo metmenyse nenurodyta, kad kreditorei įkeistas turtas bus parduodamas, nereiškia, jog kreditoriai restruktūrizavimo eigoje nenuspręs šio turto parduoti, nes kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais.
9.4. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi VĮ Registrų centras nustatyta įkeisto turto verte, kuri sudaro 1 058 900 Eur (1 035 000 viešbučio vertė ir 23 900 Eur kitų statinių vertė), tačiau neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centras duomenys yra gauti masinio turto vertinimo būdu. Banko turimais duomenimis, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas įkeisto turto individualus įvertinimas. Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Capital vertinimas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenis, kreditorei įkeisto turto sąlyginė rinkos vertė sudaro 4 454 001 Eur, taigi, net 4 kartus viršija VĮ Registrų centras nurodytą turto vertę, kuri nustatyta masinio vertinimo būdu.
9.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl duomenys apie turto vertę, nurodyti sutartinės hipotekos sutartyse, yra neteisingi.
Atsiliepimas
10. Restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir nepriimti su atskiruoju skundu teikiamo naujo rašytinio įrodymo. Nurodė, kad:
10.1. Kreditorė nepaaiškino, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiamo įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teismui. Tačiau net ir prijungus naujai teikiamą įrodymą prie bylos, matyti, kad įkeisto RUAB „Noringė“ turto vertė yra mažesnė nei įkeitimu grindžiama finansinio reikalavimo 5 199 215,14 Eur dalis.
10.2. Kreditorė ginčija atskirus skundžiamos nutarties motyvus, tačiau iš esmės neginčija ir nepaneigia nutarties išvadų esmės. Be to, atskirojo skundo motyvai yra deklaratyvūs, neatitinkantys faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Kreditorė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Turto vertės nustatymo pažymą, kuri, jos manymu, pagrindžia teiginį, kad jos naudai įkeisto, RUAB „Noringė“ priklausančio turto vertė yra 4 454 001 Eur, o ne 1 058 900 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Kreditorė nurodė, kad prašomo pridėti prie bylos įrodymo pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais dėl turto vertės. Iš byloje esančio restruktūrizavimo administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad jis su kreditorės pateiktu nauju įrodymu susipažino ir išreiškė savo nuomonę dėl jo pridėjimo prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pateikto dokumento sąsajumą su byloje nagrinėjamu klausimu, bei siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, yra pagrindas priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą ir jį vertinti visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad kreditorė su UAB „Arvi kalakutai“ KŪB bei UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB sudarė kreditavimo sutartis, kurių įvykdymo užtikrinimui UAB „Noringė“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą, susidedantį iš pastato – viešbučio, kiemo statinių ir nuomos teisės į žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (įkeitimo sutarties identifikavimo Nr. 20120190096841 ir Nr. 20120190096878). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB ,,Arvi kalakutai“ KŪB iškėlė restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB taip pat buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 17 d.
15. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 20 d. kreditorė RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje pateikė finansinį reikalavimą 6 945 437,44 Eur sumai, ir nurodė, kad jį sudaro pačios RUAB „Noringė“ skola – 1 746 222,30 Eur, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB skola – 2 927 653 Eur, UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB skola – 2 271 562,14 Eur. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtino RUAB „Noringė“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų kreditorės 1 746 222,30 Eur dydžio reikalavimą. Išnagrinėjęs restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamos kreditorės 5 199 215,14 Eur reikalavimo dalies pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi šį reikalavimą atmetė.
Dėl kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo
16. Vienas iš pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tenkinti kreditorės prašymą dėl 5 199 215,14 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje, motyvų buvo tas, kad kreditorės reiškiamas reikalavimas kelis kartus viršija įkeisto turto vertę, nurodytą VĮ Registrų centras (viešbučio – 1 035 000 Eur, kitų statinių – 23 900 Eur). Kreditorė atskirajame skunde apeliuoja į šio argumento nepagrįstumą, teigdama, kad jos prašomas patvirtinti reikalavimas neviršija įkeisto turto vertės, kadangi UAB „Arvi kalakutai“ KŪB skola kreditorei sudaro 2 927 653 Eur, UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB skola – 2 271 562,14 Eur, kai įkeisto turto vertė pagal sutartinės hipotekos sandorį Nr. 20120190096841 ir Nr. 20120190096878 yra 2 927 653 Eur (pagal kiekvieną).
17. Nagrinėjamu klausimu aktualu pažymėti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, jog jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Viena iš tokių priemonių – įkeitimas (hipoteka) – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013). Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012). Taigi, svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimus atsako tik įkeisto daikto verte, todėl, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, hipotekos kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris savo daiktu užtikrino kito asmens įsipareigojimus, tvirtinamas tokio dydžio, kokia nurodyta hipotekos lakšte šio daikto vidutinė rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).
18. Kaip buvo minėta anksčiau, kreditorė 5 199 215,14 Eur finansinį reikalavimą kildina iš įkeitimo sutarčių Nr. 20120190096841 ir Nr. 20120190096878, kuriomis UAB „Noringė“ užtikrino UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prievolių įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad 5 199 215,14 Eur reikalavimas yra didesnis už įkeisto turto vertę, nurodytą VĮ Registrų centras (viešbučio – 1 035 000 Eur, kitų statinių – 23 900 Eur), teisėjų kolegijos manymu, padarė klaidingą išvadą, kadangi neatsižvelgė į tai, jog šio reikalavimo pagrindas yra dvi įkeitimo sutartys, sudarytos dėl skirtingų prievolių užtikrinimo, ir skirtos netapačių skolininkių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui. Neatsižvelgęs į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo įkeisto turto vertės su kreditorės reiškiamu pagal kiekvieną įkeitimo sandorį reikalavimu santykio. Be to, iš apskųstos nutarties nėra aišku, kodėl, nustatant įkeisto turto vertę, buvo vadovautasi VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodyta turto kaina, o ne sutartinės hipotekos sutartyse nurodyta įkeisto turto verte (2 927 653 Eur), dėl kurios susitarė sandorio šalys.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad finansinio reikalavimo patvirtinimas reiškia sumos, kurią kreditorė turi teisę reikalauti iš restruktūrizuojamos bendrovės, nustatymą teismo procesiniu sprendimu. Atsisakęs tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą (dalyje dėl 5 199 215,14 Eur), pirmosios instancijos teismas paneigė kreditorės teisę, kilusią įkeitimo sutarčių pagrindu, nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorės reiškiamas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir kreditorė neturi teisės patenkinti savo reikalavimą iš RUAB „Noringė“ priklausančio turto. Aplinkybė, kad šie reikalavimai nėra patvirtinti pagrindinių skolininkių (UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB) restruktūrizavimo bylose, ir yra ginčijami, negali lemti besąlygiško atsisakymo šiuos reikalavimus tvirtinti įkaito davėjos (RUAB „Noringė“) restruktūrizavimo byloje. Tuo atveju, jeigu civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1343-587/2020, B2-1353-230/2020), kuriose nagrinėjimas kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo pagrindinėms skolininkėms klausimas, būtų priimtas procesinis sprendimas ginčijamus reikalavimus atmesti, tai sudarytų pagrindą inicijuoti patvirtinto finansinio reikalavimo šioje byloje peržiūrėjimą.
20. Kreditorė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įtraukus kreditorę į RUAB „Noringė“ kreditorių sąrašą ir patvirtinus jos prašomą 5 199 215,14 Eur finansinį reikalavimą, tačiau įmonei pagal restruktūrizavimo plano metmenis neplanuojant parduoti iš varžytynių įkeisto turto, tokio dydžio kreditorės reikalavimas iš viso negalėtų būti tenkinamas, ir kreditorė įgytų tam tikras teises ir pareigas, priimant sprendimus dėl restruktūrizuojamos įmonės, kas suteiktų jai pranašumą prieš kitus kreditorius. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjant kilusį ginčą ir negali sąlygoti kreditorės prašymo patvirtinti jos reiškiamą reikalavimą atmetimą. Vien tai, kad kreditorės patvirtintas finansinis reikalavimas bus didžiausias iš visų, kas nulems jos turimų balsų, priimant tam tikrus sprendimus kreditorių susirinkimo metu, skaičių, negali sąlygoti atsisakymo tvirtinti šios kreditorės finansinį reikalavimą RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimas dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas neatskleidus visų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, t. y. neatskleidus bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo klausimo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime nevertintais, aspektais, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis naikinama ir kreditorės prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą 5 199 215,14 Eur sumai RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje nagrinėjimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas prašymą dėl jos pareikšto 5 199 215,14 Eur reikalavimo patvirtinimo RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.