Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančią instituciją), pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai dirbti 50 (penkiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančią instituciją), pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai dirbti 50 (penkiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. L. priteista UAB „A.“ 4040,01 euro (keturi tūkstančiai keturiasdešimt eurų vienas centas) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 14.20 val. iki 15.36 val., (duomenys neskelbtini), padedant M. P. ir V. D., nežinantiems apie nusikalstamą veiką, ant priekabos automobiliams gabenti, prikabintos prie D. L. naudojamo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkėlė automobilį BMW X3, be valstybinio numerio, ir nugabeno jį iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos. Tokiu būdu jis pagrobė UAB „A.“ priklausantį (duomenys neskelbtini) metų laidos 4040,01 euro vertės automobilį BMW X3, be valstybinio numerio, tuo padarydamas UAB „A.“ 4040,01 euro turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. L. pateiktas apeliacinis skundas yra itin lakoniškas, jame prašoma paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą, ir šis prašymas grindžiamas tuo, kad jis nusikalto pirmą kartą, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, taip pat sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

6. D. L. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuota vagystė), padarymo. Įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmių rūšis – baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato detalių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ir dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

7. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis dėlto, apelianto padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ji nenutrūko pasikėsinimo stadijoje ar dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamos veikos vykdymą. Priešingai, buvo veikta tiesiogine tyčia, svetimo turto – automobilio – vagystei buvo ruoštasi iš anksto: surastos nusikalstamos veikos darymui reikalingos priemonės (pasiskolinta priekaba transporto priemonėms gabenti ir paimtas tėvui A. L. priklausantis automobilis, prie kurio prikabinta ši priekaba), taip pat apgalvota, kas nuteistajam padės užtempti norimą pavogti automobilį ant priekabos (tai padarė apie nusikaltimo vykdymą nieko nežinantys M. P. ir V. D.), bei kur bus paslėpta, išardyta ir detalėmis realizuota ši transporto priemonė (išardyta sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, o detalės parduotos įkėlus skelbimus į internetą).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad D. L., nors ir pripažino savo kaltę bei davė parodymus, tačiau jie nebuvo itin išsamūs. Nuteistasis taip ir neatskleidė tikslaus sodybos, kurioje vogtas automobilis buvo išardytas, adreso, taip pat detaliau neapibūdino šio automobilio detalių pirkėjo. Nenurodyta ir tai, iš kokio asmens buvo skolinta priekaba neteisėtam svetimo turto transportavimui. Taigi, D. L. nuoširdžiai bei atvirai su tyrimą atlikusiais pareigūnais nebendradarbiavo. Teisėjų kolegija sutinka, kad šis teistumas apeliantui yra pirmasis, vis dėlto, padaryto nusikaltimo sunkumas bei pobūdis, o taip pat ir pati nuteistojo asmenybė neleidžia svarstyti švelnesnės bausmės rūšies jam skyrimo. Bylos duomenimis D. L. yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau Sodros išrašas liudija, kad jis nedirba (2 t., b. l. 81) ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodo, jog apeliantas yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo), taigi, pozityvaus darbinio užimtumo nuteistasis nesiekia.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šis teistumas nuteistajam yra pirmasis, tačiau jo elgesys visuomenėje nėra pavyzdingas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis (2 t., b. l. 89–112) D. L. yra daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už pakankamai šiurkščius nusižengimus – nustatyto greičio viršijimą, eismo įvykio sukėlimą, transporto priemonės su suklastotais valstybinio numerio ženklais vairavimą, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio vairavimą ir kt. Be to, D. L. yra baustas ir už turtinio pobūdžio nusižengimo padarymą – smulkųjį sukčiavimą, kas patvirtina, jog transporto priemonės vagystė nėra pirmasis bandymas neteisėtai praturtėti. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę ir neleidžia jam skirti švelnesnės bausmės rūšies – baudos.

11. Vis dėlto, vertinant parinktos bausmės dydį – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, spręstina, kad ji neatitinka bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Taigi, šios bausmės rūšies vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, tuo tarpu apylinkės teismas, jau minėta, D. L. paskyrė ženkliai didesnę bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė pirmosios instancijos teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga ir pagrįsta. Šiuo atveju nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl labai nutolti nuo sankcijos vidurkio pagrindo nėra. Vis dėlto, D. L. nėra nepriekaištingai besielgiantis visuomenės narys – jis daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, todėl laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas šiek tiek didesnis nei vidurkis (1 metai 3 mėnesiai), taip pat jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės tikslas nėra kaltininko sužlugdymas, o parodymas jam, kad pasielgė neteisingai ir dėl to turi patirti tam tikrus apribojimus bei suvaržymus. Laisvės apribojimo bausme siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbą. Šiuo atveju nuteistajam nustatyti įpareigojimai – bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, išdirbti 50 val. neatlygintinų darbų, nėra itin varžantys jo laisvę. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taigi, nustatytus įpareigojimus D. L. reikės vykdyti nepilnai metus laiko, kas laikytina proporcingu laikotarpiu, įvertinus jo padarytą nusikalstamą veiką (apysunkis nusikaltimas) bei asmenybės charakteristiką.

13. Pažymėtina ir tai, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos medžiaga patvirtina, kad D. L. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. gegužės 26 d., 15.35 val. (2 t., b. l. 44) ir paleistas į laisvę 2020 m. gegužės 28 d., 10.35 val. (2 t., b. l. 59), t. y. laikinai suimtas jis išbuvo dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūto laiko į bausmės laiką neįskaitė ir šiuo klausimu nieko nepasisakė, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

D. L., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo, paliekant galioti apylinkės teismo nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, paliekant galioti apylinkės teismo nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 26 d., 15.35 val., iki 2020 m. gegužės 28 d., 10.35 val. (dvi paras), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kitą 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.