Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-05-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-14834-722/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
e2YT-14834-722/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00779-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
K. B., P. G.
Advokatai
Julija Geležauskė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14834-722/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00779-2019-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.2.7.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 14 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B., atstovaujamos advokato padėjėjos Julijos Geležauskės, patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645, kai pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys K. B., P. G., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Būsto paskolų draudimas“, antstolis Aleksandras Ščiukinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos atstovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pageidaudama, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių pateikė ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

Pareiškėjos R. B. atstovė pateikė skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645, kuriame prašoma panaikinti 2019 m. balandžio 18 d. antstolio patvarkymą Nr. S-19-110-13063. Pareiškėjos atstovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio Aleksandro Ščiukino vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0110/19/04645.

Pareiškėjos atstovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. antstolis Aleksandras Ščiukinas priėmė patvarkymą Nr. S-19-110-13063, kuriame antstolis reikalauja iš R. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Patvarkyme nurodomas piniginis išieškojimas: 2 897,23 Eur netesybos, 3 934,45 Eur palūkanos (skola), 92 596,11 Eur skola ir 71 660,11 Eur palūkanos. Pareiškėja nesutinka su minėtu patvarkymu, kadangi jame nurodomas piniginis išieškojimas yra niekuo nepagrįstas, prieštaraujantis realiam skolos dydžiui ir neteisingas. 2009 m. rugsėjo 3 d. tarp N. B. Finland Plc, R. B., K. B. ir P. G. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis, pagal kurią jiems buvo suteiktas 92 678,41 Eur kreditas. Skolininkams laiku nevykdant įsipareigojimų, 2009 m. rugsėjo 3 d. kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2011 m. birželio 17 d. sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo, UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutiko išmokėti bankui 93 500,50 Eur. 2014 m. spalio 14 d. buvo išduotas Vilniaus 2-ojo notarų biuro notaro R. Kirlio vykdomasis įrašas, kuriame siūloma priverstinai išieškoti iš skolininkų 99 172,04 Eur bendrą skolą. 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė vykdomąjį įrašą vykdyti, prašydamas hipoteka įkeistą turtą realizuoti iš varžytinių. Turtas, pagal pardavimo iš varžytinių aktą buvo parduotas 2017 m. lapkričio 10 d. įvykusiose varžytynėse už 6 720 Eur. 2015 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ gavo 22 576,32 Eur turto draudimo išmoką pagal draudimo polisą iš BTA draudimo. Ši suma buvo skirta draudimo išmokai dengti. Skolininkai patys gražino 868,86 Eur, todėl 2015 m. gruodžio 17 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolininkai buvo skolingi iš viso 70 055,32 Eur. 2018 m. birželio 14 d. N. B. Finland Plc atsiėmė iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisę į skolininkų likusią nepadengtą bankui 6 265,86 Eur skolą, todėl laikytina, kad 2018 m. birželio mėnesį skolininkai buvo skolingi UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš viso 70 035,35 Eur. 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismui pateiktoje pažymoje nurodyta, jog 2019 m. kovo 12 d. R. B. ir likę skolininkai UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra skolingi 75 955,61 Eur. Pareiškėjos skundžiamame patvarkyme antstolis kaip piniginį išieškojimą nurodo – 2 897,23 Eur netesybas, 3 934,45 Eur palūkanas (skolą), 92 596,11 Eur skolą ir 71 660,11 Eur palūkanas, tačiau šios sumos prieštarauja aukščiau išdėstytai faktinei situacijai, išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktai pažymai, kur nurodyta, kad skolininkai yra skolingi 75 955,61 Eur. Todėl laikytina, kad antstolio patvarkyme nurodytas piniginis išieškojimas neturi aiškaus skolos ir palūkanų apskaičiavimo mechanizmo, yra niekuo nepagrįstas ir apspręstas neįsigilinus į visus tarp šalių ir banko buvusius susitarimus ar skaičiavimus. Kadangi antstolis neteisingai apskaičiavo piniginį išieškojimą išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš R. B., laikytina, kad vykdomos išskaitos iš R. B. darbo užmokesčio yra neteisėtos. Skundžiamame patvarkyme nurodyta skola – 171 060,90 Eur yra daugiau nei dvigubai didesnė nei yra reali skola. Pareiškėja nesutinka su antstolio atlyginimo paskaičiavimu, kadangi antstolis klaidingai apskaičiavo tiek išieškotiną sumą, tiek nuo jo skaičiuojamą procentinį atlyginimą. Pareiškėjos atstovės nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo veiksmų vykdymo procese sustabdymo, gali pasunkėti ar padaryti neįmanomas galimai R. B. palankaus antstolio ar teismo procesinio sprendimo įvykdymas. Jei nebūtų taikoma aukščiau nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, būtų sudarytos sąlygos vykdyti piniginės sumos išieškojimą, kurios dydis yra abejotinas ir skolininkės pagrįstai ginčijamas. Išieškojimo veiksmai, vykdomi remiantis skundžiamu patvarkymu, turi būti stabdomi, kadangi akivaizdu, jog išieškoma pinigų suma yra neteisinga, kas lemia išieškojimo veiksmų neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645 antstolis Aleksandras Ščiukinas vykdo Vilniaus 2-ojo notarų biuro notaro R. Kirlio 2014 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. B., K. B. ir P. G. išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“. Antstolis 2019 m. balandžio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-110-13063, kurį persiuntė skolininkės R. B. darbovietei VšĮ „Senelių rojus“, reikalaudamas iš R. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Patvarkyme nurodomas piniginis išieškojimas: 2 897,23 Eur netesybos, 3 934,45 Eur palūkanos (skola), 92 596,11 Eur skola ir 71 660,11 Eur palūkanos. Tačiau pareiškėja nurodė, kad ji nesutinka su minėtu patvarkymu, kadangi jame nurodomas antstolio piniginis išieškojimas yra niekuo nepagrįstas, prieštaraujantis realiam skolos dydžiui ir neteisingas. Pagal 2019 m. kovo 12 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ informaciją, R. B. ir likę skolininkai yra skolingi išieškotojai 75 955,61 Eur.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnis numato dvi atskiras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūras skundo dėl antstolio veiksmų padavimo atveju. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato procedūrą, taikomą tuo laikotarpiu, kai asmuo pateikia antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų ar tokių veiksmų neatlikimo ir siekia, jog tuo metu, kai antstolis pats sprendžia skundo dėl jo veiksmų tenkinimo klausimą, t. y. iki antstolio patvarkymo, numatyto CPK 510 straipsnio 3 dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo ar jo persiuntimo apylinkės teismui priėmimo, būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antra procedūra taikoma vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, kai skundas dėl antstolio veiksmų jau yra teisme. Šiuo laikotarpiu teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paduotas CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tai neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog jo skundas turi galimybę būti patenkintas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad nesustabdžius išieškojimo veiksmų vykdymo procese, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galimai R. B. palankaus antstolio ar teismo procesinio sprendimo įvykdymas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesustabdžius antstolio veiksmų, būtų sudarytos sąlygos vykdyti piniginės sumos išieškojimą, kurios dydis yra abejotinas ir šiuo metu skolininkės ginčijamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo, taikymas atitiktų tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus. Nesustabdžius vykdymo veiksmų ir patenkinus skundą, tikėtina atsiras nuostolių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti. Remiantis šiais argumentais, pareiškėjos prašymas yra tenkintinas ir taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 510 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė