- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- 2-545-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00381-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- valstybės biudžetinei įstaigai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei valstybės biudžetinei įstaigai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos direktorei J. V. dėl teisės pripažinimo ir kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė patvirtinti, kad jis 2015 m. lapkričio 9 d. darbe patyrė traumą (trauma patvirtinta Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe pažyma), ieškovui lūžo stuburas, kaklas, juosmuo, krūtinės griaučiai, todėl Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba privalo vertinti jo darbingumo lygį pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 1 priedo 1 dalies 12.4 papunktį, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) privalo nedelsdama grąžinti valstybės skolą; priteisti 600 000 Eur VSDFV išvardintiems pareigūnams kaip kompensaciją ieškovui ir iš jų valstybės biudžetui 400 000 Eur; įvertinti pareigūnų baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti, tenkinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2022 m. balandžio 7 d. pateikė papildytą ieškinį.
3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, konstatavus, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2022 m. balandžio 14 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuriuo prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1926-661/2022; įvertinti išvardintų pareigūnų baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti, tenkinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti: nurodyti konkrečią nutartį, kurią ieškovas skundžia; nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas); nurodyti ir tinkamai suformuluoti apelianto (ieškovo) atskirojo skundo prašymą (atskirojo skundo dalykas). Teismas išaiškino ieškovui, kad prašymas palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1926-661/2022 yra netinkamai suformuluotas, nes ne tik nenurodyta, kokia konkrečiai nutartis yra skundžiama, bet ir nėra logiškas, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes paprastai asmenys, pateikdami atskiruosius skundus siekia, kad skundžiamos nutartys būtų panaikintos arba pakeistos.
6. Ieškovas 2022 m. balandžio 19 d. teismui pateikė iš esmės analogišką atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. G. 2022 m. balandžio 19 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties trūkumų, todėl 2022 m. balandžio 19 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1926-661/2022 nutarties dalį, kuria ieškovas prašo nurodyti, kad Vilniaus apygardos teismas nedelsiant priimtų sprendimą; prašo įvertinti išvardintų pareigūnų baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti, tenkinti ieškinį.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pripažįsta, kad teikdamas ieškinį teismui nepateikė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės, atstovavimo. Neskyrė tam dėmesio, nes VSDFV buvo nurodžiusi, kad nedalyvaus teismo posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Pažymėtina tai, kad ieškovas pateiktame atskirajame skunde nesuformulavo konkretaus prašymo apeliacinės instancijos teismui, kaip reikalaujama pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau iš skundo turinio ir iš jo pateikimo aplinkybių matyti, jog ieškovas iš esmės nesutinka su skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą, teismui padarius išvadą, kad ieškovas per nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų.
14. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Pagal CPK 306 straipsnio nuostatas apeliacinis (atskirasis) skundas turi atitikti tiek bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tiek ir šiame straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus. Be kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, atskirajame skunde privalu nurodyti, kokia teismo nutartis yra skundžiama (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat būti suformuluotas apelianto prašymas (apeliacinio ar atskirojo skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai turi atitikti šio skundo dalyką bei pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
16. Bylos duomenimis, ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria jo ieškinys laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus ieškinio trūkumų, Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą. Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti: nurodyti konkrečią nutartį, kurią ieškovas skundžia; kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindą); nurodyti ir tinkamai suformuluoti apelianto prašymą (atskirojo skundo dalyką). Teismas išaiškino ieškovui, kad prašymas palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1926-661/2022 yra netinkamai suformuluotas, nes ne tik nenurodyta, kokia konkreti nutartis yra skundžiama, bet ir nelogiškas, nesukeltų teisinių pasekmių, tuo tarpu atskirieji skundai teikiami tam, kad skundžiamos nutartys būtų panaikintos arba pakeistos.
17. Susipažinus su atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties turiniu, pažymėtina tai, kad skunde nėra suformuluoto atskirojo skundo dalyko, t. y. ieškovas nenurodė, kokią konkrečią nutartį skundžia, kokio teisinio rezultato siekia (nutartį panaikinti, pakeisti ar kt.), taip pat nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis ir argumentais grindžiamas nutarties, kurią siekiama apskųsti atskiruoju skundu, neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas (nesuformuluotas atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktai).
18. Teismui 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustačius ieškovui terminą nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, 2022 m. balandžio 19 d. ieškovas pateikė iš esmės analogiško turinio atskirąjį skundą, t. y. nepašalino teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje įvardytų siekiamo paduoti atskirojo skundo trūkumų: nenurodė, kokia teismo nutartis yra skundžiama (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konkrečių argumentų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Šie atskirojo skundo elementai yra esminiai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Jų nesant, byla apeliacine tvarka negali būti nagrinėjama.
19. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, kad atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti, pagal tokį atskirąjį skundą apeliacinis procesas negali būti pradėtas.
20. Kartu pažymėtina tai, kad, vadovaujantis CPK 316 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumų šalinimą, 2 dalimi, tuo atveju, jeigu apeliantas per nustatytą terminą nepašalina teismo nurodytų trūkumų, jo skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi ne laikė skundą nepaduotu, bet atsisakė priimti skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinio dokumento laikymas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų (pvz., CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis) ir atsisakymas priimti procesinį dokumentą (pvz., CPK 137 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 2 dalis) yra skirtingi proceso teisės institutai, taikomi esant skirtingiems pagrindams.
21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie pagrįstos išvados, kad ieškovas (apeliantas) nepašalino siekiamo paduoti atskirojo skundo trūkumų, vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 2 dalimi, turėjo laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tačiau šis proceso teisės normų taikymo netikslumas nelemia apskųstos teismo nutarties neteisėtumo bei nesuponuoja pagrindo ją panaikinti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, tik patikslintina jos rezoliucinė dalis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovui jau ne kartą teismo buvo išaiškintina, jog, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, jis turėtų kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus, kurie padėtų surašyti įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1926-661/2022 6 punktas). Tuo atveju, jeigu ieškovo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir ją suformuluojant taip: „ieškovo J. G. 2022 m. balandžio 19 d. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui“.