Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jis teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Iki teismo posėdžio iš atsakovo nebuvo gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, teismas pripažino atsakovo neatvykimo priežastis į teismo posėdį nesvarbiomis ir byla išnagrinėjo jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad A. V. ir atsakovas S. V. 2013 m. sausio 17 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią A. V. pardavė atsakovui butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį Kaune, (duomenys neskelbiami). Ši sutartis patvirtinta notarės R. S.. Sutarties 4 skyriuje nurodyta, kad buto kaina yra 11 957,12 Lt, ją sudaro 1957,12 Lt įsiskolinimas už buto eksploataciją ir 10 000 Lt už parduodamą butą. Atsakovas sutarties pasirašymo metu A. V. sumokėjo 1957,12 Lt sumą įsiskolinimams už buto eksploataciją padengti, o likusią 10 000 Lt sumą įsipareigojo sumokėti iki 2013 m. kovo 1 d. (Sutarties 5.1-5.2.2 punktai). A. V. mirė 2013 m. lapkričio 23 d., po jo mirties palikimą priėmė ieškovė.

Dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.

Pirkimo – pardavimo sutartyje A. V. ir atsakovas susitarė, jog ginčo buto priėmimo – perdavimo aktą jie pasirašys tik atsakovui visiškai atsiskaičius su A. V. (Sutarties 8 skyrius). Atsakovas buto kainą sudarančią 10 000 Lt sumą už ginčo butą A. V. turėjo sumokėti iki 2013 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas dėl ginčo buto 2013 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau nėra įregistruota atsakovo nuosavybės teisės į ginčo butą ir juridinis faktas, kad būtų pasirašytas buto perdavimo – priėmimo aktas, kurio pagrindu atsakovas būtų įgijęs nuosavybės teises į ginčo butą (CK 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.398 straipsnio 1–2 dalys). Ieškovė (A. V. teisių ir pareigų perėmėja) nurodo, kad atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs už butą pagal pirkimo –pardavimo sutartį. Teismo posėdyje buvo apklausta ieškovės pakviesta liudytoja R. V., kuri patvirtino ieškinyje ir ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovas turėjo pareigą teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog jis už ginčo butą yra atsiskaitęs visiškai, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 142 straipsnis). Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas už ginčo butą pagal 2013 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei nėra sumokėjęs buto kainos – 10 000 Lt (CPK 178, 185 straipsniai).

Šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Taigi, teismas turi nustatyti, ar pažeidimas yra esminis, atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti lūkesčiai lieka neįgyvendinti dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi pirkimo – pardavimo sutarties esmė yra turto ir nuosavybės teisių į jį perdavimas ir pinigų gavimas už tai. Kiekvienas pardavėjas, sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį, tikisi gauti pinigus, o kiekvienas pirkėjas tikisi gauti perkamą turtą. Todėl akivaizdu, jog turto perdavimas pirkėjui ir pinigų sumokėjimas pardavėjui yra esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos. Šiuo atveju atsakovas įgijo teisę gauti nuosavybės teise ginčo butą, tačiau nėra sumokėjęs ieškovei buto kainos nei per sutartyje nustatytą terminą (iki 2012 m. kovo 1 d.), nei per penkerius metus iki ieškinio pateikimo (2018 m. kovo 1 d.), nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą, pažeidimas padarytas dėl atsakovo sąmoningų veiksmų, todėl ginčijama sutartis nutraukiama (CK 6.217 straipsnis).

Atsakovas Sutarties pasirašymo metu sumokėjo 566,82 Eur (1957,12 Lt) sumą. Sutartyje numatyta, kad 1957,12 Lt (566,82 Eur) suma buvo skirta skoloms už buto eksploataciją (4.2. punktas). Sutartyje šalys susitarė, kad visus mokesčius, susijusius su parduodamu butu, kurie atsiras po šios sutarties sudarymo, savo sąskaita įsipareigoja mokėti atsakovas, nepriklausomai ar jis jau bus įregistravęs savo daiktines teises į butą (12.3. punktas). Taigi, atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti už buto komunalines paslaugas iki Sutarties sudarymo ir po Sutarties sudarymo iki visiško atsiskaitymo už nupirktą butą. Teismas pažymi, kad atsakovas nevykdė Sutarties 12.3 punkte numatytų įsipareigojimų mokėti visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius ir įsiskolinimus, atsiradusius po Sutarties sudarymo. Nustačius, kad Sutartyje nurodyta 1957,12 Lt (566,82 Eur) suma buvo skirta padengti įsiskolinimams už komunalines paslaugas, nutraukus ginčo sutartį restitucija šioje dalyje netaikoma (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-941-429/2018 priteisė iš ieškovės 735,54 Eur skolos už suvartotą šilumos energiją nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d., bute, esančiame Kaune, Partizanų g. 14–306, 5 procentus metinių palūkanų ir 70,14 Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Kauno energija“, sprendimas įsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). AB „Kauno energija“ sąskaitoje už ginčo bute 2018 m. sausio mėn. bute suvartotą šilumos energiją nurodyta, jog skola už suvartotą šilumos energiją buvo 961,56 Eur. Ieškovė 2018 m. vasario 22 d. dviem bankiniais mokėjimo nurodymais AB „Kauno energija“ pervedė 978,56 Eur sumą ir 70,14 Eur sumą. 2013 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartyje A. V. ir atsakovas susitarė, jog visus mokesčius, susijusius su parduodamu butu, kurie atsiras po sutarties sudarymo, savo sąskaita įsipareigojo apmokėti atsakovas, nepriklausomai ar jis jau bus įregistravęs savo daiktines teises į butą.

CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Iš ankščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas nevykdė sutartinės pareigos mokėti už ginčo bute suvartotą šilumos energiją nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2018 m. sausio mėnesio. Teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė 2013 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties 12.3. punkte nustatytą jo sutartinę pareigą, šis pažeidimas laikomas atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už nurodytu laikotarpiu bute suvartotą šilumos energiją AB „Kauno energija“ turėjo sumokėti 961,56 Eur sumą. Atsakovui laiku nurodytos sumos už suvartotą šilumos energiją nesumokėjus, ši suma Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-941-429/2018 buvo priteista AB „Kauno energija“ iš ieškovės, kaip buto savininkės, įskaitant ir 70,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas sumas ieškovė sumokėjo šilumos energijos tiekėjui AB „Kauno energija“. Ieškovei sumokėjus nurodytas sumas už atsakovą, ieškovės sumokėta 1031,70 Eur suma laikoma jos patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nurodyti ieškovės patirti nuostoliai atsirado atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus mokėti už bute suvartotą šilumos energiją, todėl egzistuota priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtus nuostolius, priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismui nustačius visas atsakovo sutartinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1031,70 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 31 d., 2018 m. kovo 5 d. sprendimus suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, apmokant 100 procentų išlaidų. Teisme 2018 m. balandžio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. pažyma dėl valstybės patirtų 156 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei. Teismas byloje patyrė 6,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiama 156 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 173 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė pateikdama ieškinį teismui buvo atleista ir 6,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. lapkričio 23 d., ir atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 17 d. sudarytą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio Kaune, (duomenys neskelbiami), pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notarės R. S. (notarinio registro Nr. 2-556).

Priteisti iš atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbiami)) ieškovei V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Kaune, (duomenys neskelbiami)) 1031,70 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą 70 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbiami)) valstybei 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 173 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 6,71 Eur (šešis eurus 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.