Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokato padėjėjui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei V. V., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas E. B. teismo posėdyje nedalyvavo.

2018 m. sausio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ginčo atveju sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas tarp ieškovės ir atsakovės nesudaryta, tačiau sutarties pagal standartines sąlygas šalimi ir bei teisinių santykių dalyviu gali būti tik nuosavybės teise patalpas valdantis asmuo - patalpų savininkas, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis. Ieškovė pabrėžė, kad pagal patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, daiktinės teisės pereina pirkėjui visiškai atsiskaičius su pardavėju, tačiau bylos duomenimis visiškai atsiskaityta nėra, todėl nuosavybės teisės trečiajam asmeniui neperėjo. Neperėjus daiktinėms teisėms, patalpų nuosavybės teisių turėtojas liko pardavėjas, o jam mirus – jo teisių ir pareigų perėmėja - sutuoktinė, kurią ieškovė laiko atsakinga už susidariusį įsiskolinimą. Taip pat ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens nuosavybės teisės neišviešintos, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo pirkimo-pardavimo fakto panaudoti prieš ieškovę (b. l. 132-136).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 6 d. priklausė A. V., atsakovės V. V. vyrui (e. b. l. 11-13).

2013 m. sausio 17 d. A. V. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu S. V., pagal kurią S. V. parduotas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 49-55).

Juridinis faktas apie sudarytą buto pirkimo-pardavimo sandorį Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2013 m. sausio 18 d. pagal notaro pranešimą (e. b. l. 11-13).

A. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinė V. V. (e. b. l.14).

V. V. gyvenamąją vietą nuo 1985 m. sausio 17 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Ieškovei AB „Kauno energija“ už ginčo butui tiekiamą šilumą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. susidarė 709,97 Eur skola (b. l. 16-17).

Dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalies.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai gali atsirasti: 1) standartinių sąlygų pagrindu, kuomet, tarp šalių nesant sudarytos sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, yra laikoma, jog nuo įrenginių prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos momento tarp šilumos energijos tiekėjo ir pastato/patalpos savininko yra sudaryta sutartis pagal standartines sąlygas, 2) šalių sudarytos sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas pagrindu (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas dėl šilumos tiekimo į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), nesudaryta, todėl ieškovė šilumos energiją nurodytam butui tiekia pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą. Pagal šį aprašą sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos (Aprašo 5 punktas).

Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato, jog tiek šilumos, tiek karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma, tiek ir nurodyta šilumos energija tiekiama pastato arba patalpos savininkui (Taisyklių 8 punktas, 19 punktas, 20 punktas, 21 punktas, 31 punktas, 40 punktas, 41 punktas). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai teisiniai santykiai grindžiami standartinių sąlygų pagrindu, minėtų teisinių santykių dalyviu bei sutarties pagal standartines sąlygas šalimi gali būti tik nuosavybės teise patalpas valdantis asmuo – patalpų savininkas, išskyrus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19.2. punkte nurodytą išimtį – šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas šalimi bei atsakingu už suvartotą šilumos energiją asmeniu gali tapti kitas asmuo, esant pastato/patalpos savininko raštiškam sutikimui (de facto sudaryta trišalė sutartis).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2008 m. sausio 6 d. įregistruotas A. V. (e b. l. 11-13), kuris 2013 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė minėtą butą S. V. (trečiajam asmeniui) (e. b. l. 49-55). Pagal buto pirkimo-pardavimo sutarties 12.3 punktą, visus mokesčius, susijusius su parduodamu daiktu, kurie atsiras po sutarties sudarymo, savo sąskaita įsipareigoja apmokėti pirkėjas, nepriklausomai, ar jis bus įregistravęs savo daiktines teises į daiktą (e. b. l. 53).

CK 6.154 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Taigi, sutartis saisto tik sutartį sudariusias šalis. Kaip minėta, 2013 m. sausio 17 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjo (buto savininko) A. V. ir pirkėjo S. V.. Tai yra dvišalė sutartis, sukurianti civilinius teisinius santykius tik pardavėjui ir pirkėjui. Tuo tarpu ieškovė nėra šios sutarties šalis, todėl palikėjo su trečiuoju asmeniu sudarytas susitarimas nesukuria ieškovei jokių teisių ir pareigų bei nepakeičia atsakingo asmens pagal standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

Pabrėžtina, jog buto pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl nuosavybės teisių perėjimo momento, o būtent: daikto priėmimo-perdavimo aktas bus pasirašytas pirkėjo visiško ir tinkamo atsiskaitymo su pardavėju dieną (Sutarties VIII skyrius). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad pirkėjas nėra visiškai ir tinkamai atsiskaitęs (e. b. l. 44-45), todėl konstatuotina, jog buto nuosavybės teisės trečiajam asmeniui S. V. neperėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei nenuginčytiems VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims, taip pat trečiajam asmeniui neišviešinus buto nuosavybės teisių, todėl ginčo buto savininku laikytinas A. V. (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis A. V. mirė (duomenys neskelbtini)Palikimą pagal įstatymą 2014 m. sausio 14 d. pareiškimu priėmė vienintelė paveldėtoja sutuoktinė V. V. (atsakovė) (b. l. 14). 2017 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu V. V. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kadangi konstatuota, jog pagal 2013 m. sausio 17 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisės trečiajam asmeniui S. V. neperėjo, todėl nepriklausomai nuo minėto fakto egzistavimo, esant išduotam paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui, ginčo butą nuosavybės teise valdančiu asmeniu laikytina palikėjo A. V. turto paveldėtoja V. V..

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą laikytinas patalpas nuosavybės teise valdęs A. V., o po jo mirties – nuosavybės teisių turėtoja V. V..

Dėl skolos priteisimo.

Ieškovė yra šilumos tiekėja - pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje šalys nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl remiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Atsakovė neginčija fakto dėl šilumos energijos tiekimo į butą, esantį Partizanų g. 14-306, Kaunas. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktą, buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsikaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais.

Ieškovė tiekė šilumą butui, adresu (duomenys neskelbtini), ir teikė sąskaitas apmokėjimui, tačiau buto apyvartos žiniaraščių duomenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. mokesčiai nebuvo apmokami ir susidarė 709,97 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 16-17).

Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Kadangi aukščiau aptartais motyvais atsakovė laikoma šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą, todėl ji laikytina pažeidusia prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 709,97 Eur įsiskolinimas už patiektą šilumą (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis).

Dėl delspinigių.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius (e. b. l. 18-19).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, ieškovei iš atsakovės priteistina 25,57 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis).

Dėl metinių palūkanų.

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2016 m. gruodžio 28 d. sumokėjo 17,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 5). Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 51,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba bei 1,71 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą (e. b. l. 6-10, 22-26). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, minėtos išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos).

A. V. V. pagal 2017 m. sausio 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Byloje gauta 2018 m. vasario 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, iš kurios matyti, kad V. V. buvo suteikta paslaugų už 121,31 Eur (e. b. l. 140).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškinys tenkintinas, o atsakovė V. V. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista 100 procentų, minėtos bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 709,97 Eur (septynis šimtus devynis eurus 97 ct) skolos, 25,57 Eur (dvidešimt penkis eurus 57 ct) delspinigių, viso 735,54 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (735,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 70,14 Eur (septyniasdešimt eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.