Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovui advokatui A. Č., atsakovui R. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė I. G. bei jos atstovas advokatas A. Č. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl vartų sutvarkymo, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Taip pat ieškovė kreipėsi į statybos statinių techninės priežiūros vadovą su prašymu pateikti specialisto išvadą, užduodant specialistui klausimus, kur konstatuota, kad stumdomi kiemo vartai jų eksploatacijos metu dėl silpnos ir nestabilios kronšteino konstrukcijos ir tvirtinimo gali prarasti pastovumą, atidarymo arba uždarymo metu užstrigti ir nebeveikti, vartų karkaso užpildas ir jo tvirtinimo būdas neužtikrina apsauginės vartų funkcijos, vartų apžiūros metu nenustatyta jokių mechaninių pažeidimų dėl vartų kontaktų su išoriniais objektais (pvz. transporto priemonėmis). Prašė nutraukti 2014 m. spalio 3 d. su atsakovu sudarytą sutartį Nr. 2014 26, priteisti pagal sutartį už vartų įrengimą sumokėtą kainą, t. y. 1679,80 Eur bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su ieškove sudarė sutartį dėl stumdomų kiemo vartų, įėjimo vartelių, automatinės vartų valdymo įrangos pagaminimo ir sumontavimo. Jis su ieškove sudarytoje sutartyje numatytus darbus atliko, pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą ir gavo už tai sutartą pinigų sumą. Priimant darbus, ieškovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. Praėjus kiek laiko, ieškovė paskambinusi jam pasakė, kad neveikia vartų lemputė. Šio gedimo jis nepašalino. Po keleto mėnesių, pavasarį, gali būti balandžio mėnesį, paskambinęs ieškovės sutuoktinis pasakė, kad vartai užstrigo - tai užsidaro, tai neužsidaro. Po kiek laiko jam paskambinusi ieškovė pasakė, kad nuo vartų nukrito detalė ir kad viršutinis laikiklis užlankstė uždėtines detales, tačiau jis vartų taisyti ar nustatyti gedimus nevyko. Mano, kad vartų gedimas atsirado nė dėl jo kaltės, o dėl mechaninio vartų pažeidimo. Jokių veiksmų nustatyti ir pašalinti vartų gedimą nesiėmė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad ieškovė (užsakovė) I. G. ir atsakovas (vykdytojas) R. S. 2014 m. spalio 3 d. sudarė Sutartį Nr. 2014 26, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savomis medžiagomis įrengti pamatą ir erdvę stumdomiems vartams judėti bei elektros prievadą vartams, pagaminti ir sumontuoti ieškovės nurodytoje vietoje stumdomus (gembinius) kiemo vartus, įėjimo vartelius, automatinę vartų valdymo įrangą, o ieškovė įsipareigojo įvertinti darbus įrangos sumontavimo dieną įsitikinus, kad įranga veikia tinkamai, pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą bei už juos sumokėti. Minėta sutartimi atsakovas suteikė sumontuotai įrangai 24 mėn. garantinį laikotarpį. 2014 m. gruodžio 12 d. šalys pasirašė darbų priėmimo aktą. 2015 m. balandžio 14 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovui prašymą kuo operatyviau suorganizuoti vartų taisymą, detaliai nurodydama vartų gedimus. Gedimai nebuvo pašalinti. 2015 m. birželio 8 d. atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, kurioje buvo nurodytas 5 dienų vartų gedimo ištaisymo terminas, per kurį atsakovas darbo trūkumų neištaisė, nors 2015 m. birželio 11 d. atsakyme į pretenziją įsipareigojo trūkumus, atsiradusius dėl nekokybiško vartų sumontavimo pašalinti iki 2015 m. birželio 22 d. 2015 m. liepos 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad stumdomi gembiniai kiemo vartai (duomenys neskelbtini), yra netinkami vartojimui, kadangi jie neatsidaro, neveikia vartų signalinė lempa, yra nulūžęs vartelių laikiklis, vietomis atsikniedijo vartų lentelės, matyti nukritusi detalė, kontroliuojanti vartų važinėjimą, vietomis nusibraižę dažai, atsikniedijusios lentelės važiuojant vartams užlinko, dalis lentelių yra pasilanksčiusios, vartų atrama pasikreipusi, laidai neįkasti į žemę reikiamu atstumu, palikti paviršiuje. 2015 m. gruodžio 4 d. Specialisto išvadoje dėl stumdomų kiemo vartų, įrengtų (duomenys neskelbtini), kokybės nurodoma, kad stumdomi kiemo vartai jų eksploatacijos metu dėl silpnos ir nestabilios kronšteino konstrukcijos ir tvirtinimo gali prarasti pastovumą, atidarymo arba uždarymo metu užstrigti ir nebeveikti, vartų karkaso užpildas ir jo tvirtinimo būdas neužtikrina apsauginės vartų funkcijos, vartų apžiūros metu nenustatyta jokių mechaninių pažeidimų dėl vartų kontaktų su išoriniais objektais (pvz. transporto priemonėmis) (tyrimas atliktas ypatingo statinių statybos techninės priežiūros vadovo Valdemaro Valentos). Ieškovė pateikė UAB „Ryterna“ lokalinę sąmatą, patvirtinančią, kad vartai neremontuotini, vartų gamybos ir montavimo kaina būtų 2282,94 Eur, o atsakovas pripažino, kad darbo trūkumus jis galėtų ištaisyti už 139,00 Eur.

2014 m. spalio 3 d. tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 str. 1 d.), nes rangovas (atsakovas), kuris yra verslininkas, užsiimantis vartų statybos rangos verslu, įsipareigojo pagal užsakovės (ieškovės), kuri yra vartotoja, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti ieškovės ir jos šeimos poreikius, susijusius su vartų statyba ir įrengimu, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis kaip rangovas, turi vartų statybos ir įrengimo patirties, todėl jis laikytinas savo srities profesionalu, užsiimančiu minėto pobūdžio veikla. Tuo tarpu užsakovė (ieškovė) tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose kaip vartojimo ranga laikytina silpnesniąja šalimi ir yra ženkliai labiau pažeidžiama, negu rangovas (atsakovas), kadangi turi mažiau specialiųjų žinių šioje verslo srityje, negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. CK 6.672 str. 2 d. numatyta, kad vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.245 str. 2 d., 6.256 str.). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė vartojimo rangos sutartį, susitarė dėl vartų statybos darbų atlikimo. Ieškovė yra užsakovė, o atsakovas - rangovas, todėl jis yra atsakingas už savo darbo rezultatą prieš ieškovę (CK 6.663 str.). Pagal CK 6.248 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vertinant tarp ieškovės ir atsakovo susiformavusius teisinius santykius CK 6.256 str. 4 d. prasme, darytina išvada, kad asmuo, atlikdamas darbus su tikslu gauti pajamas iš tokios veiklos (rangos), atitinka verslininko teisinį statusą, nes šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta, kad vartų statybos darbus atlieka ilgą laiką, kad turi šioje srityje patirties. Taigi jo atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai). CK 6.697 str. 1 d. yra nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 d. numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, t. y. atsakovas. Rangovas (atsakovas), siekdamas išvengti atsakomybės, turėtų įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų, t. y. įrodyti defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę (CK 6.697 str. 3 d.). Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad vartų pagaminimo ir įregimo darbus atsakovas atliko nekokybiškai, jis darbo trūkumų neištaisė, neatlygino nuostolių ir vengė bendrauti su ieškove. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vartai sugedo ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės, kuri pažeidė vartų naudojimo instrukciją. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Ieškovei neigiant, o atsakovui tvirtinant, kad vartai sugedo dėl netinkamo jų naudojimo, atsakovas ir turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau atsakovas jokių įrodymų šiems teiginiams įrodyti nepateikė. Priešingai, ieškovei įspėjus apie vartų gedimą ir raginant atsakovą nedelsiant atvykti ir pataisyti vartus, atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir vartų gedimo nepašalino. CK 6.680 str. nustatyta, kad, jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis. Atsakovas teigia, kad ieškovės pasirinktas jos teisių gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.334 str. 1 d. 4 punkte, neatitinka interesų pusiausvyros ir nėra proporcingas, kadangi ieškovė iš esmės užkirto kelią atsakovui tinkamai įvykdyti sutartį, nes pradėjo jam grasinti vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei teismais. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą kitokiai išvadai. Iš tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovė ne kartą prašė atsakovą atvykti ir sutvarkyti vartų gedimus, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne kartą tiek ji, tiek ieškovės sutuoktinis skambino atsakovui telefonu, ką beje patvirtino ir pats atsakovas, prašydami atvykti apžiūrėti sugedusius vartus, t. y. siekė, jog būtų ištaisyti trūkumai – buvo nurodyti vartų gedimai ir trūkumai. Atsakovas 2015 m. birželio 11 d. laiške nurodė, kad trūkumus, atsiradusius dėl nekokybiško vartų sumontavimo jis įsipareigoja pašalinti iki birželio 22 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė ir visai nutraukė bendravimą su ieškove. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė atsisakė atsakovo siūlymo savo sąskaita ištaisyti trūkumus (CPK 186 str.), priešingai, pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo aktyvus sprendžiant dėl nekokybiško vartų sumontavimo atsiradusių trūkumų ištaisymo klausimą – nebuvo atvykęs pas ieškovę nei apžiūrėti vartų gedimų, nei pašalinti jų trūkumų.

Nagrinėjamu atveju iš esmės nekyla abejonių dėl to, jog atsakovo atlikti vartų rangos darbai buvo su trūkumais, kurie išryškėjo tik po darbų perdavimo ieškovei. Į bylą pateiktoje ypatingų statinių statybos techninės priežiūros vadovo Valdemaro Valentos 2015 m. gruodžio 4 d. išvadoje nurodoma, kad stumdomi kiemo vartai jų eksploatacijos metu dėl silpnos ir nestabilios kronšteino konstrukcijos ir tvirtinimo gali prarasti pastovumą, atidarymo arba uždarymo metu užstrigti ir nebeveikti, kronšteino konstrukcija yra mechaniškai silpna, joje nėra stabilumo, vartams važinėjant ji vibruoja, pajudinus kronšteiną ranka, jaučiamas jo liaunumas; kadangi vartai yra judanti konstrukcija, akivaizdu, kad viršutinį ritinėlį laikantis kronšteinas turi būti pagamintas iš didesnių išmatavimų ir atitinkamai stipresnio plieninio profilio, kad užtikrinti mechaninį stiprumą, stabilumą ir atsparumą daugkartiniams vartų atidarymo-uždarymo ciklams; kronšteino tvirtinimas viename taške neužtikrina jo mechaninio stiprumo ir stabilumo vartų judėjimo metu; kronšteinas turi būti žymiai patikimiau pritvirtintas prie vartų stulpo viršaus, kad jis nebūtų lengvai pajudinamas; vartų karkaso užpildas ir jo tvirtinimo būdas neužtikrina apsauginės vartų funkcijos, vartų apžiūros metu nenustatyta jokių mechaninių pažeidimų dėl vartų kontaktų su išoriniais objektais. Pažymėtina, kad atsakovas šios išvados nepaneigė, neprašė skirti nepriklausomos ekspertizės, todėl teismo vertinimu, šioje išvadoje nurodyti atsakovo darbų trūkumai iš esmės atitinka byloje pagal šalių paaiškinimus nustatytus vartų įrengimo trūkumus.

Kaip jau minėta anksčiau, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d.); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str.). Pažymėtina, jog pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Šioje byloje ieškovė visų pirma nusprendė savo teises ginti prašant atsakovo pašalinti darbų trūkumus, tačiau atsakovui į šį ieškovės prašymą nereaguojant ir trūkumų nepašalinus, taip pat nepasinaudojus teise neatlygintinai atlikti darbą iš naujo, taip pat ieškovei neturint galimybės pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba dėl vartų įrengimo trūkumų pašalinimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti sudarytą sutartį ir priteisti iš atsakovo pagal sutartį už vartų įrengimą sumokėtą kainą, t .y. 1679,80 Eur.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, ieškovė, būdama vartotoja, yra silpnesnioji sutarties šalis, taip pat į tai, kad atsakovas šioje byloje įrodymų, šalinančių jo sutartinę atsakomybę nepateikė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti – nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį ir priteisti ieškovei iš atsakovo visą pagal sutartį už stumdomų vartų gamybą ir sumontavimą sumokėtą kainą -1679,80 Eur (CK 6.672 str. 2 d., 6.665 str. 3 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 38,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto paduodant ieškinį, 363,00 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 100,00 Eur antstolės atlyginimo (CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 3 d. sudarytą sutartį Nr. 2014 26.

Priteisti iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1679,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 80 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) advokato pagalbai apmokėti bei 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) antstolės atlyginimo I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.