- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-73-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01060-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Advokatai
- Mindaugas Šeškauskis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1383-736/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad jis nėra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinti gimimo akto įrašą ir 2002-05-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo (b. l. 1–3, 48). Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove G. S. sudarė santuoką. Tarp šalių santuoka buvo nutraukta 2002-05-21. Ieškovas visą laiką tikėjo, kad (duomenys neskelbtini), gimęs sūnus yra jo. Santuokoje su atsakove pragyveno tik pusę metų, nuolat siekė susitikti su sūnumi ir bendrauti, tačiau atsakovė drausdavo su juo matytis, sakydavo, kad jis vaikui yra dėdė. Materialinis išlaikymas vaikui buvo vykdomas per antstolį, su pačiu vaiku ieškovas nebendrauja, apie septyniolika metų nėra jo matęs. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei G. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovo A. S. 4,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad E. S. yra 17 metų, ieškovo A. S. jis nepažįsta, su juo nepalaiko jokių santykių. 2015-07-03 atliktas biologinės tėvystės tyrimas (DNR) patvirtina, kad A. S. nėra biologinis E. S. tėvas. Atsakovė G. S. tvirtina nežinanti, kas yra biologinis vaiko tėvas, nustatyti tikrosios vaiko kilmės neketina. Teismas konstatavo, kad tarp A. S. ir E. S. nėra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, tačiau byloje nėra keliamas klausimas ir dėl tikrojo biologinio tėvo nustatymo, todėl vaikui kyla reali grėsmė likti be tėvo, gali būti pažeisti jo interesai. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad E. S. nėra biologinis ieškovo A. S. sūnus, ieškovui buvo žinomos 2002 m. nagrinėjant Kėdainių rajono apylinkės teisme santuokos nutraukimo bylą, kurioje atsakovas buvo pateikęs pareiškimą, prašydamas atlikti tyrimus, kurie patvirtintų, kad E. S. tikrai yra jo sūnus (prijungta civilinė byla Nr. 2-1114-02/2002, b. l. 9). Santuokos nutraukimo byloje teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad G. S. jam yra sakiusi, kad E. S. nėra jo vaikas, kad ieškovas jam yra dėdė (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1114-02/2002, b. l. 14). Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino tą pačią aplinkybę, kad atsakovė nuolatos kartodavo, kad jis E. yra dėdė, bet ne tėvas. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas po santuokos nutraukimo visiems pasakojo, kad E. S. nėra jo sūnus. Teismas laikė, kad trylika metų (skaičiuojant nuo 2002 m.) ieškovas, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Teismas pažymėjo, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik po to, kai antstolis už alimentų įsiskolinimą areštavo jo automobilį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. S., atstovaujamas advokato Mindaugo Šeškauskio, prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 68–73).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Teismas, turėdamas pareigą šeimos bylose būti aktyvus, nesiėmė jokių priemonių dėl vaiko biologinio tėvo nustatymo, taip pat net neįspėjo ir neinformavo ieškovo, kad, norėdamas nuginčyti tėvystę ir nepalikti vaiko be tėvo, ieškovas turėtų kelti tikrojo biologinio vaiko tėvo nustatymo klausimą, byloje pareikšdamas atitinkamus reikalavimus, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas nepažįsta E. S., su juo nėra bendravęs, santykių nepalaiko. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas byloje taip pat išsakė nuomonę, kad patenkinus ieškovo ieškinį, vaikas nepatirs jokios žalos, jo interesai nebus pažeisti, nes tarp A. S. ir E. S. jokio tėvo ir sūnaus ryšio nėra. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovą jam svetimo vaiko tėvu, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Ieškovas neprisimena rašęs ar teikęs pareiškimą skyrybų byloje, vykusioje 2002 m., kuris pateiktas kaip rašytinis įrodymas, o jo sudarymo data nurodyta 2000-05-13, nors Kėdainių rajono apylinkės teismo spaude su žyma apie pareiškimo gavimą nurodyta data 2002-05-13. Be to, parašas šiame pareiškime nesutampa su ieškovo parašu, todėl tokio įrodymo pagrįstumas ir patikimumas yra abejotinas, tačiau ieškovo prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismas netenkino. Teismas nevertino aplinkybės, jog skyrybų byloje klausimas dėl tėvystės nuginčijimo keliamas nebuvo, ieškovas nepateikė jokių prašymų dėl tėvystės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino 2002-05-21 teismo posėdžio skyrybų byloje metu užfiksuotų ieškovo parodymų, jog jis sutinka mokėti išlaikymą sūnui, jog padės sūnų išlaikyti ir jį lankys, kas patvirtina, kad apeliantas E. S. laikė savo sūnumi, dėl to abejonių neturėjo, o atsakovės žodžius dėl to, kad jis yra sūnui tik dėdė, interpretavo tik kaip G. S. neigiamų emocijų proveržį dėl skyrybų ir norą apeliantą įžeisti bei paskatinti jį nesimatyti su sūnumi.
Ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti. Aplinkybė, kad duomenys E. S. gimimo liudijime neatitinka tikrovės, paaiškėjo tik 2015 metais, ieškovo seseriai informavus, jog G. S. savo draugėms yra sakiusi, kad ieškovas nėra E. tėvas. Kerštaujančios dėl skyrybų žmonos kalbas ieškovas vertino kaip visiškai nepagrįstas iki to momento, kol nesužinojo, jog tokią informaciją atsakovė teigia ne tik jam, bet ir tretiesiems nesusijusiems asmenims. Tik įvertinęs žmonos išsakytus žodžius sesers pateiktos informacijos kontekste, ieškovas suprato, jog aplinkybė, kad jis nėra vaiko tėvas, gali būti tiesa, ir kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas turėjo vertinti, jog aplinkybę, leidžiančią teigti, kad E. S. gimimo liudijime esantys duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės, ieškovas iš tikrųjų sužinojo tik tuomet, kai buvo atliktas DNR tyrimas dėl tėvystės nustatymo, kuriuo konstatuota, jog A. S. ir E. S. nėra tėvas ir sūnus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 79–83). Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą, pagrįstai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino visą bylos nagrinėjimo metu surinktą medžiagą. Patenkinus ieškovo ieškinį, būtų kilusi grėsmė, kad vaikas būtų paliktas be tėvo, todėl būtų pažeisti vaiko interesai. Santuokos nutraukimo byloje apeliantas pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atlikti tyrimus, kurie patvirtintų, kad E. tikrai yra jo sūnus. Taigi, 2002 metais apeliantui buvo žinoma, kad jis gali nebūti biologinis E. tėvas, tačiau tuo metu tėvystės neginčijo. Tokiais savo veiksmais apeliantas užkirto kelią nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Atsakovė tuo metu neginčijo tėvystės, kadangi buvo įsitikinusi, jog apeliantas yra E. tėvas. Civilinė byla Nr. 2-1114-02/2002 išnagrinėta, sprendimas įsiteisėjęs, su visa bylos medžiaga apeliantas buvo supažindintas bei turėjo visas galimybes pats susipažinti, sprendimo neskundė, todėl bet kokios apelianto abejonės dėl dokumento tikrumo turi būti atmestos kaip visiškai nepagrįstos. Be to, apeliantas prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo teismui neteikė. Apeliantas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei ginčyti, šio termino atnaujinti neprašė. Iš pateikto skundo visiškai neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti skundo, kodėl bylą prašoma grąžinti į pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnyje numatyti atvejai, kada apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nenurodė CPK numatytų pažeidimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas nepažįsta E. S., su juo nėra bendravęs, santykių nepalaiko. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas byloje taip pat išsakė nuomonę, kad patenkinus ieškovo ieškinį, vaikas nepatirs jokios žalos, jo interesai nebus pažeisti, nes tarp A. S. ir E. S. jokio tėvo ir sūnaus ryšio nėra.
Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija apmeta kaip nepagrįstus. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas ginčydamas tėvystę nekėlė klausimo dėl kito asmens tėvystės nustatymo, nors ieškovą byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatė, todėl atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą šeimos bylose būti aktyvus, nesiėmė jokių priemonių dėl vaiko biologinio tėvo nustatymo, taip pat net neįspėjo ir neinformavo ieškovo, kad, norėdamas nuginčyti tėvystę ir nepalikti vaiko be tėvo, ieškovas turėtų kelti tikrojo biologinio vaiko tėvo nustatymo klausimą, byloje pareikšdamas atitinkamus reikalavimus. Tikrojo biologinio vaiko tėvo nustatymo klausimą turėjo kelti ieškovas, nes tik ieškovui, ar atsakovei gali būti žinomas biologinis tėvas, o ne teismui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiga nurodyti biologinį tėvą bei reikšti atitinkamus reikalavimus yra ieškovo pareiga.
Apeliantas teigia, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kad E. S. gimimo liudijime esantys duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės, apeliantas iš tikrųjų sužinojo tik tuomet, kai buvo atliktas DNR tyrimas dėl tėvystės nustatymo, Apeliantas ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę - laiko momentą, kada apeliantas sužinojo aplinkybes, leidžiančias abejoti jo tėvyste.
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas ieškovas, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad E. S. nėra biologinis ieškovo A. S. sūnus, ieškovui buvo žinomos 2002 m. nagrinėjant Kėdainių rajono apylinkės teisme sutuoktinių santuokos nutraukimo bylą. Santuokos nutraukimo byloje teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad G. S. jam yra sakiusi, kad E. S. nėra jo vaikas, kad ieškovas jam yra dėdė (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1114-02/2002, b. l. 14). Nors apeliantas teigia, kad santuokos nutraukimo byloje pateikto 2002-05-13 pareiškimo pagrįstumas ir patikimumas yra abejotinas, kad jo prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismas netenkino, prijungtos bylos duomenimis nenustatyta, jog apeliantas būtų prašęs teismo skirti rašysenos ekspertizę. Ieškovas tiek 2015-04-22 ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino tą pačią aplinkybę, kad atsakovė nuolatos kartodavo, kad jis E. yra dėdė, bet ne tėvas. Ieškovas, turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, 13 metų t.y. pakankamai ilgą laiko tarpą, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Akivaizdu, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik po to, kai antstolis 2015-03-23 turto arešto aktu alimentų įsiskolinimui išieškoti areštavo ieškovo automobilį (b. l. 15–16).
Esant nurodytam teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nenukrypo nuo teisminės praktikos sprendžiant tėvystės nuginčijamą klausimą. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės bylinėjimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Atsakovės G. S. pateiktas apeliacinės instancijos teismui kvitas patvirtina, kad ji turėjo 200 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 84).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.