Kauno apygardos teismo nutartis

2024-06-25 · Civilinė byla Nr. e2S-968-894/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-25
Bylos Nr.
e2S-968-894/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00759-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
J. V.-Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-968-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00759-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei J. V.-Z. dėl teismo sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J. V.-Z. (toliau – atsakovė) prašydamas pripažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-835/2010 2 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad D. Š. nepilnamečio sūnaus D. Š. išlaikymui mokės po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, negaliojančiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010 pagrindu nuo D. V. (buvusio Š.) gimimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-241-835/2010 yra įsiteisėjęs ir turi įstatymo galią, byla dėl sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išaiškino ieškovui jo teisę dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti nagrinėti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Skundžiama nutartimi užkertama ieškovo teisė ginti savo civilines teises ir teisėtus interesus. Minėta teisė yra akivaizdi, nes nebūdamas D. Š. tėvu, ieškovas neturi pareigos teikti jam išlaikymą iki pilnametystės. Tokios pareigos nebuvimą numato teisės aktai, tačiau tokia pareiga numatyta 2010 m. kovo 3 d. teismo sprendimo 2 punkte. Ieškinys yra reiškiamas siekiant pašalinti minėtą prieštaravimą.

1.2. Nėra ginčijamas teismo sprendimo vykdymo privalomumas. Dėl 2010 m. kovo 3 d. teismo sprendimo ir 2010 m. spalio 25 d. teismo nutarties prieštaravimo vienas kitam pašalinimo yra būtinas naujas teismo procesinis sprendimas, nes tik teismas vykdo teisingumą.

1.3. Ieškovo teisė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo abejotina dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto penkerių metų termino pasibaigimo.

1.4. Proceso šalims turi būti užtikrintas lygiateisiškumas. Iš neteisėto atsakovės veiksmo negali atsirasti teisė, jos nesąžiningi veiksmai negali sukelti neigiamų pasekmių ieškovui ir VSDFV.

1.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo deklaruojamos teismo pareigos būti nešališkam, objektyviam. Teismas, spręsdamas šeimos teisės reguliuojamus klausimus, privalėjo būti aktyvus.

1.6. Teismas nevykdė pareigos vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neįsigilino į nurodytus argumentus, faktines bei teisines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-241-835/2010, nutraukė D. Š. ir J. Š. (po santuokos nutraukimo V.) 2008 m. lapkričio 14 d. sudarytą santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad D. Š. geranoriškai teikia šalių nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. balandžio 6 d.

8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2874 -179/2010 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie vaiko tėvą panaikinimo vaiko gimimo akto įraše, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria D. Š., būdamas vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, gimimo akto įraše Nr. 161, sudarytame 2009 m. balandžio 16 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažino ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimą, kad D. Š. nėra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir sutiko, kad vaiko gimimo akto įraše būtų išbrauktos žinios apie vaiko tėvą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 3 d.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašo panaikinti įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto, kuriuo nustatyta ieškovo prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini)(toliau – vaikas), iki vaiko pilnametystės, motyvuodamas tuo, kad įsiteisėjusios Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria ieškovas sutiko, kad vaiko gimimo akto įraše būtų išbrauktos žinios apie vaiko tėvą – ieškovą, pagrindu išnyko ieškovo kaip ne biologinio tėvo išlaikymo pareiga vaiko D. Š. atžvilgiu.

10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir nurodė ieškovui pateikti prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo proceso atnaujinimo nustatytais pagrindais ir tvarka. Atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas ieškovo teisės ginti jo teises ir teisėtus interesus ribojimu, nepagrįstu teismo atsisakymu vykdyti teisingumą pašalinant vienas kitam prieštaraujančius teismo procesinius sprendimus, priimtus ieškovo atžvilgiu.

11. Atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo yra tik viena iš galimai pažeistų civilinių teisių gynimo formų.

12. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia panaikinti įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui nustatyta prievolė išlaikyti vaiką, kaip jo nuomone, prieštaraujančią kitai to paties teismo 2010 m. spalio 25 d. priimtai ir įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria patvirtinus ieškovo vaiko tėvystės atsisakymą, galimai ieškovui neliko prievolės išlaikyti vaiką.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šioje konkrečioje situacijoje gali būti peržiūrėtas paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2874-179/2010 CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais, o ne reiškiant naują ieškinį ginčo teisenos tvarka.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, yra patikrinama teismo posėdyje, kuriame yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje jau po prašymo atnaujinti procesą priėmimo (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo teiginius dėl galimo šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus. Priešingos šalies galimai nesąžiningi veiksmai, sudarantys ieškinio dalyką, ieškinio priėmimo stadijoje nėra vertinami. Skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ar protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius, kurie yra paremti iš esmės vien tik ieškovo nesutikimu su pirmosios instancijos teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė