- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1518-841/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00762-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- UAB „Tikroji vaivorykštė“
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos spauda“
- Advokatai
- Vygandas Barkauskas, Jolitai Komičiūtei
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ atstovams direktoriui Anridui Vinkleriui ir advokatui Vygandui Barkauskui, atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros atstovei advokato padėjėjai Jolitai Komičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir dėl 67440,75 Lt priteisimo, bei pagal atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros priešieškinį ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ dėl nuomos santykių pripažinimo pasibaigusiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros 67440,75 Lt; 2008 m. spalio 6 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 151, Šiauliuose, nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros nutraukimą pagal UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros 2011 m. sausio 18 d. pranešimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ iš atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra priešieškiniu prašė pripažinti 2008 m. spalio 6 d. nuomos sutarties Nr. V-149/2008 pagrindu šalis siejusius nuomos santykius pasibaigusiais nuo 2011 m. vasario 15 d.; priteisti iš UAB „Tikroji vaivorykštė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas advokatas V.Barkauskas teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai, priešieškinį prašė atmesti, teismo prašė vadovautis išsamiais ieškovo reikalavimais bei argumentais, išdėstytais 2011-05-26 pateiktame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Dėl reikalavimo pripažinti nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu, atstovo manymu, nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai ir neteisėtai, atsakovas pažeidė imperatyvias teisės normas, nes vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį ar vienašališkai ją nutraukti nebuvo prielaidų. Sutartys privalo būti vykdomos, į tai orientuoja tiek įstatymų leidėjas, tiek teismų praktika, sutarčių nutraukimo galimybė numatyta įstatyme, atsakovas ja nepasinaudojo. Atsakovas remiasi CK 6.204 str., CK 6.217 str., teigia, neva ieškovas nesutiko mažinti nuomos mokesčio. Su atsakovu vyko susirašinėjimas dėl sutarties, tačiau aiškiai išreikšto prašymo mažinti nuomos kainą atsakovas nepateikė. Ieškovas niekada neatsisakė tartis, kooperuotis, nuomos sumažinimu turėjo būti suinteresuotas nuomininkas. Nuomos mokesčio dydis numatytas šalių susitarimu, mokestis racionalus ir pagrįstas, atsakovas su tuo sutiko. Šioje byloje kalbėti apie silpnesnę ar stipresnę šalį nėra pagrindo, nes abi šalys yra verslininkai. R- Kiosk parduotuvės veikia Lietuvoje nuo 2006 metų, tai didelė įmonė, veikianti Europoje. Atsakovas argumentuoja tuo, kad negavo to, ko tikėjosi. Tačiau atsakovo pardavimai toje parduotuvėje 2009 metais didėjo, augo apyvarta, tai paneigia atsakovo argumentus, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, turėjo nuostolių. Išlaidos personalo išlaikymui nesusiję su nuoma, jei atsakovas blogai ūkininkauja, tenka nurašyti prekes, ieškovas dėl to nekaltas. Atsakovas nesinaudojo dalimi patalpų- 6 kv.m., jų nepernuomojo. Atsakovas apeliuoja į krizę, tačiau nuomos sutartis įsigaliojo 2008-12-01, krizė tuo metu buvo pačiame įkarštyje. Nėra pagrindo teigti, kad ekonominė krizė prasidėjo sudarius sutartį. Sutartyje numatytas nuomos mokesčio dydis racionalus, buvo priimtinas abiems pusėms. Atsakovas, kaip patyręs verslininkas turėjo numatyti rinkos svyravimus. 120 Lt už kv. m. nuomos kaina nėra didelė. Yra patalpų, kurių nuomos kaina 20 Lt už km. m., tačiau skiriasi vieta. Krizės pasekmės liečia visus, neaišku, kodėl prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovui. Įstatymas numato nukentėjusiajai šaliai kreiptis į teismą, jei ieškovas būtų atsisakęs mažinti nuomos kainą. Atsakovas nuomos sutarties nutraukimą kildina iš CK 6.204 str. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad galima remtis analogiškumo precedentu, tačiau turi būti analogiška situacija. Atsakovas nesiūlė keisti sutarties, o iš karto paprašė ją nutraukti, atsiuntė pranešimą, kad sutartis jau nutraukta. Pareiga mokėti nuomos mokestį akivaizdi, tačiau atsakovas jos sutartyje numatytais terminais nevykdė, įsiskolinimas buvo sumokėtas tik po kreipimosi į teismą. Nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovo sumokėtas 10 000 Lt avansas išskaičiuotas iš paskutinių mokėjimų, dėl sumų ginčo nėra. Ginčas dėl to, kada sutartis buvo nutraukta: 2011-02-15 ar 2011-02-25. Ieškovui 2011-12-14 darbo dienos pabaigoje buvo pasiūlyta perimti patalpas ir raktus 2011-02-15, tačiau tos darbo dienos darbotvarkė jau buvo suplanuota, todėl ieškovas pasiūlė raktus perimti vasario 17, tai yra artimiausią darbo dieną po vasario 15. Prasidėjo susirašinėjimas, patalpų raktai buvo perduoti 2011-02-25, surašytas priėmimo aktas. Liko nesumokėta nepriemoka už 2010 metus ir už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-02-25. Sutartyje numatyta, kad nuomos mokestis perskaičiuojamas pagal praeitų metų infliaciją. Nėra ginčo, kad 2010 metais infliacija buvo 4,5 proc, skaičiavimai pateikti. 2011 m. pradžioje infliacija buvo 1,3 proc. Argumentai, kad ieškovas atsisakė sutarties 1.5, 1.7 punktų, nepagrįsti, nes dėl tų punktų nebuvo diskusijos. Jei nuomos mokesčio indeksavimas nebuvo taikomas kas mėnesį, o tik metų gale, naudinga tik atsakovui. Ši susidariusi nepriemoka turi būti priteista. Dėl patalpų remonto išlaidų- remiasi LAT praktikoje numatytu patalpų būklės atkūrimu, perėmus patalpas iš nuomininko. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad perimtose patalpose nukritę plytelės, sienose skylės, suskaldytos grindys, grindų apvadai skirtingų spalvų, nėra radiatoriaus, atsilupęs tinkas, išdaužytas fasadas. Ištaisyti šiems trūkumams buvo paskelbta apklausa, darbus atlikti pasirinkta mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Šiaulių lyra“. Atsakovui buvo pasiūlyta pačiam atstatyti patalpas į buvusią padėti, jis iniciatyvos neparodė. Todėl buvo sumokėta darbus atlikusiai AB „Šiaulių lyra“. Kol vyko remontas, nuo 2011-02-26 iki 2011-04-12, patalpų nebuvo galima nuomoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad nuomos mokestis turi būti sumokėtas už tą laiką, kol patalpomis nebuvo galima naudotis. Laikraščiuose „Šiaulių naujienos“, „Ekspress kontaktas“ buvo patalpinti skelbimai dėl nuomos, nors patalpų išnuomoti nepavyko, už skelbimus reikėjo mokėti, todėl šios išlaidos turi būti atlygintos. Keičiant radiatorius, teko visą namą šildyti elektra, todėl padidėjo elektros sąnaudos, kurias namui kompensavo ieškovas. Įstatymas numato priteisti procesines palūkanas, nes jos patenka į prevencinių priemonių reguliavimo sritį. Palūkanas sudaro VILIBOR, kuris 2010-12-30 buvo 1,5 proc. pridedamos 7 procentinės dalys ir gaunama 8,5 proc. dydžio palūkanos. Ieškovas turi teisę prašyti tokio dydžio palūkanų. Tenkintinas ieškinys ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsikirsdamas į atsakovo atstovės argumentus dėl ieškinio dalyko ydingumo, atstovas teigė, kad vienašaliam sutarties nutraukimui gali būti taikomas negaliojimo institutas, ieškovas nereiškia reikalavimo vykdyti prievolę natūra. Įstatymų leidėjas yra numatęs CK 6.204 str. taikymo tvarką, kuri yra privaloma. Teismų praktikoje suformuota, kad ginčus dėl sutarčių pakeitimo sprendžia teismai. Atsakovo teiginys kad patalpų nuomos rinkos kaina mažesnė 3-4 kartus yra nepagrįstas, kaina didele dalimi priklauso nuo to, kokioje vietoje tos patalpos, kiek patrauklios, šiose patalpose nuo seno buvo skaitykla, buvo susiformavę vartotojų įpročiai. Ieškovo manymu pareigos bendradarbiauti nevykdė atsakovas. 2011-01-31 buvo apžiūrėtos patalpos, atsakovo atstovė aktą perskaitė, pasirašė, raktai liko pas ją, po to atsakovas šalino trūkumus, reiškia, kad sausio 31 d. patalpos nebuvo perduotos ieškovui. Vasario 14 d. prieš pat darbo dienos pabaigą ieškovui buvo nusiųstas elektroninis laiškas, kad sekančią dieną 14.00 val. vyks patalpų perdavimas. Liudytojai teigė numatę, kad vasario15 d. nuomotojas nedalyvaus, kad ieškovas sieks vilkinti perdavimą, nors pagrindo taip manyti nebuvo, sausio 31 d. nuomotojo atstovas dalyvavo. Atsakovas neparodė iniciatyvos perduoti raktus vasario 15, juos galėjo perduoti per antstolį, atvežti į biurą. Apie tai, kur paliko raktus, neinformavo, tik elektroniniu laišku pranešė, kad raktus pasiimti patiems. Iš ieškovo pusės nebuvo vengimo ar vilkinimo. Apie ketinimą perduoti patalpas ieškovas nebuvo tinkamai informuotas. Atsakovas darė viską, kad ieškovas nesužinotų. Nuomos mokestis buvo indeksuotas pagal sutarties 1.5 p. Dėl mokesčio indeksavimo netaikymo šalys tarėsi dėl pirmų nuomos metų. Dėl antrų tokio susitarimo nebuvo, ieškovas reikalauja tik to, kas numatyta sutartyje. Atsakovas teigia, kad patalpas netgi pagerino. 2008-12-31 perduodant patalpas atsakovui, akte nurodyta, kad patalpų būklė gera, tik atkreiptas dėmesys, kad reikia pareguliuoti duris. Jei atsakovas nori įrodyti, kad perėmė blogos būklės patalpas, tai turi įrodyti. Suskilusios plytelės, dingęs radiatorius nėra natūralus nusidėvėjimas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas direktorius Anridas Vinkleris prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad sutarties sudarymo metu 2008 m. ketvirtame ketvirtyje apie laukiamą ekonominę krizę jau buvo žinoma visiems, buvo prognozuojama, kad nuomos kainos mažės. Per 2008 metus patalpų nuomos kainos sumažėjo 15 proc., nekilnojamojo turto nuomos rinkos tendencijos sutarties sudarymo metu buvo žinomos, todėl atsakovo teiginys, kad apie nuomos kainų mažėjimą sužinojo po sutarties sudarymo nepagrįstas. Tuo tarpu sutarties nutraukimo metu ekonominiai rodikliai prognozavo gerėjančią padėtį, pagal statistiką įmonių pelnas augo, tai negalėjo būti sutarties nutraukimo priežastimi, nes ekonomika kilo, todėl sutarties vykdymas atsakovui nebūtų buvęs nuostolingas. Į bylą yra pateiktos nuomos sutartys, kuriose numatyta nuomos kaina 14 proc. mažesnė, tai nėra esminis skirtumas praėjus metams laiko. Už šalia esančias patalpas nuomininkai iki šiol tebemoka nuomą. 2010-12-23 atsakovo rašte dėl sutarties nutraukimo taip pat nekalbama apie sutarties sąlygų pakeitimą. Atsakovas pažeidė šalių kooperavimosi, bendradarbiavimo sąlygą, nors ieškovas informavo, kad laukia atvykstant derėtis. Į 2011-01-21 rašte išdėstytus pasiūlymus derėtis, mažinti plotą, atsakovas nereagavo. Dėl patalpų trūkumų ištaisymo ieškovas rėmėsi suformuota Šiaulių apygardos teismo praktika civilinėse bylose, teikė atsakovui siūlymą pašalinti trūkumus pačiam, pateikė remonto kainas, nors neprivaloma, bet paskelbė konkursą darbams atlikti, pasirinko geriausią kainą pasiūliusią įmonę, apie tai informavo atsakovą. Neparodęs iniciatyvos darbus atlikti pats, atsakovas prisiėmė pareigą padengti patalpų remonto išlaidas. Kad patalpos bus perimamos 2011-02-15, ieškovui buvo pranešta vasario 14 dieną, kelios minutės prieš darbo pabaigą, todėl tą dieną nebuvo galimybės patalpas priimti, suderinus su antstoliu, buvo pasiūlyta patalpas priimti kitą darbo dieną. Antstolis užfiksavo, kad raktai lieka pas nuomininką. Ieškovas raktus gavo tik 2011-02-25. 2011-01-31 antstolis užfiksavo daug trūkumų, todėl patalpų perimti negalėjo. Neištaisyti trūkumai nurodyti 2011-02-25 akte. Šalys sutartyje nenumatė sutarties nutraukimo galimybės atsakovo iniciatyva, atsakovo atstovas kreipėsi dėl šių patalpų, nes jose daug metų veikė Lietuvos spaudos parduotuvė. Nuomos kainą, didesnę nei mokėjo ankstesnis nuomininkas, pasiūlė pats atsakovas, atsakovas pageidavo terminuotos nuomos, nes planavo investicijas. Išsinuomojęs patalpas, atsakovas keitė šviestuvus, lubų, sienų dangas. Patalpos buvo pakeistos negrįžtamai. Radiatoriai buvo uždengti. Išsikeldami demontavo ir pasiėmė brangias medžiagas, apgadino patalpas. Maždaug prieš savaitę iki pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovo interesus atstovaujantys asmenys buvo atvykę derėtis dėl sutarties pakeitimo, tačiau netrukus po to, buvo gautas pranešimas dėl sutarties nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokato padėjėja J. K. prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį, teismui pareiškė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir teisiškai ydingas. Atsakovo įsitikinimu reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkintinas, nes tai, kas negalioja, negali sukelti teisinių pasekmių, o ieškovas prašo atlyginti nuostolius. Atstovės manymu, patenkinus šį reikalavimą, turėtų būti atnaujinta sutartis visa apimtimi, tuo tarpu matyti, kad ieškovas neturi intereso grįžti į buvusią padėtį. Reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu negali būti patenkintas, nes tai lemtų restitucijos taikymą. Pagal CK numatytus pažeistų teisių gynimo būdus, piniginę prievolę galima reikalauti vykdyti natūra. Šiuo atveju prievolės vykdymas natūra brangiai kainuotų. Atsakovas iš patalpų išsikraustė 2011-01-31, patalpų perdavimo aktas nepasirašytas tik dėl ieškovo piktybiško vengimo. Nuo 2011-01-31 atsakovas nutraukė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. CK 6.213 str. numato sąlygą, kad negalima reikalauti vykdyti prievolę natūra, jei tai brangiai kainuoja. Kad ieškovas neketina tęsti sutartinių santykių, patvirtino jo elgesys, nes ieškovas ieško naujų nuomininkų. Todėl reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu negali būti patenkintas. Atstovė rėmėsi bendraisiais sutarčių principais, nes ne visada protinga reikalauti vykdyti sutartį. Atsakovas pasinaudojo CK 6.204 str., nes yra tam reikalingos sąlygos. Svarbu, kad atsakovas 2,5 metų tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Atsakovas jau anksčiau siekė nuomos kainą sumažinti, 2009-09-19 pateikė ieškovui tokį reikalavimą, tačiau nuomotojas nesutiko to padaryti. Atsakovas patalpas pritaikė savo veiklai, daug investavo, tačiau negavo to, ko tikėjosi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad abi šalys turi dalintis sunkmečio naštą. Ieškovo duomenimis, vidutinė nuomos 1 kv. metro kaina Šiauliuose yra 50 Lt, o ginčo sutartyje nuomos kaina 130 Lt. Teismas pripažįsta sutarties nutraukimą pagrįstu, jei nuomos kaina sumažėja 34 proc. Šiuo atveju nuomos kaina sumažėjo 242 proc., todėl yra pagrindas nutraukti sutartį pagal CK 6.204 str. Atstovės manymu pagal 2008 gruodžio apžvalgas matyti, kad tuo metu krizės niekas negalėjo numatyti. Atsakovas sutinka, kad CK 6.204 str. nenumato vienašališko sutarties nutraukimo be teismo, bet susitarti su ieškovu nebuvo galima. Per sutarties vykdymo laikotarpį atsakovas patyrė 250 000 Lt nuostolių, o ieškovas iš šios sutarties uždirbo. Tai negalėjo tęstis iki 2013 metų. Jei atsakovas dėl sutarties nutraukimo būtų kreipęsis į teismą, bylinėjimasis būtų užsitęsęs iki sutarties pabaigos. Todėl atsakovo manymu kreiptis teismą buvo neefektyvu. Atsakovas yra sumokėjęs 10 000 Lt avansą, šį avansą užskaito už paskutinį sutarties mėnesį. Ieškovas pripažino, kad nuomos santykiai pasibaigę, patalpos perduotos, tačiau siūlo avansą užskaityti už 2013 m. gruodžio mėnesį. Avanso paskirtis- apmokėti pagrindinį įsiskolinimą ar jo dalį. Sumokėtas avansas turi būti užskaitytas už tą laikotarpį, kai šalis siejo sutartiniai santykiai. Visus komunalinius mokesčius atsakovas apmokėjo, o reikalavimas priteisti avansą nepagrįstas, prašo jo netenkinti. 2010 m. gruodžio paskutinę dieną gavo sąskaitą su indeksuotu nuomos mokesčiu už visus 12 mėnesių. Sutartyje numatyta nuomos mokesčio indeksavimo tvarka, nuomos mokestis mokamas kas mėnesį, taip ir turi būti indeksuotas. Atsakovas manė, kad ieškovas indeksavimo nebetaikys, ieškovas sutarties 1.5 p numatytą indeksavimą pritaikė atgaline tvarka, nors didesnes sąskaitas turėjo pateikti kas mėnesį. Atstovės manymu, ieškovas turėjo taikyti indeksavimą visą laiką pagal sutartyje numatytą tvarką, arba iš viso jo netaikyti. CK 6.499 str. numato, kad nuomininkas privalo grąžinti tokias patalpas, kokias gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Ieškovas turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas- neteisėtus atsakovo veiksmus, kas pasireiškia netinkamų patalpų grąžinimu. Ieškovas neįrodė, kad perdavė tvarkingas patalpas. Atsakovo įsitikinimu ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Jei teismas tai nustatytų, ieškovas turi įrodyti, kad tos patalpos nėra natūraliai nusidėvėjusios. Patalpų pritaikymas nuomininko paskirčiai nėra sugadinimas. Atsakovas patalpas pritaikė savo veiklai, nemažai investavo, nebegalėdamas taikstytis su ieškovo nebendradarbiavimu, sutartį nutraukė, pasiėmė, ką galėjo. Tvarkyti fasadą yra nuomotojo pareiga. Reikalavimas dėl remonto išlaidų priteisimo atmestinas. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už patalpų remonto laikotarpį neatlygintinas, nes atsakovas už tuos trūkumus nebuvo atsakingas. Ieškovas teigia, kad siūlė mažinti nuomos plotą, tačiau jei atsakovo veikla buvo nuostolinga, ploto sumažinimas 6 kv. m. esmės nebūtų pakeitęs, nes tai nereikšminga suma. Dirbdamas nuostolingai, atsakovas nematė prasmės to daryti. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas, kad sumažintų išlaidas, tačiau nuomos kainos sumažinti nepavyko. Kai kartą atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio, ieškovas iš karto kreipėsi į teismą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas indeksavo nuomos mokestį už metus laiko- tai nėra tinkamas bendradarbiavimas. Ieškovas dėl raktų perdavimo galėjo paskambinti ir sužinoti, kur jie palikti. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad svarbu, kad būtų įrodyta, kada šalis išsikėlė iš patalpų. Faktiškai atsakovas iš patalpų išsikėlė sausio 31 d., tačiau dėl ieškovo nebendradarbiavimo to negalėjome užfiksuoti, todėl laikytina, kad išsikėlė vasario 15, kai buvo surašytas aktas. Atsakovas nuo vasario 15 iki vasario 25 dienos patalpomis nesinaudojo. Tai, kad patalpų raktai buvo palikti kitoje gatvės pusėje esančiame Lietuvos spaudos kioske, nesuteikia pagrindo reikalauti mokėti nuomos mokestį už 10 dienų. Šios sutarties vykdymas buvo nuostolingas nuo pirmo sutarties vykdymo mėnesio, kai prašė nutraukti sutartį, tame prekybos taške jau turėjo 390 000 nuostolių, įskaitant nuomą, dėl veiklos tame taške. Atsakovas raštu informavo, bei telefonu kvietė ieškovą vasario 15 d. atvykti perimti patalpas. Ieškovas atvykti atsisakė, nes direktorius buvo išvykęs į užsienį, laikinai jį pavaduojantis asmuo irgi buvo užsienyje, T. J. buvo pasakyta, kad nėra asmens, kuris galėtų atstovauti įmonę. Nevežė raktų į ieškovo biurą, nes manė, kad nepriims, antstolis taip pat raktus atsisakė priimti, todėl paliko juos kitoje gatvės pusėje esančiame įmonės kioske. Ieškovui patalpos turėjo būti grąžintos sausio 31, tačiau dėl ieškovo apgaulingo elgesio to padaryti nepavyko, mano, kad ieškovas vengė priimti patalpas. Dalį sausio 31 d. akte nurodytų defektų ieškovas pašalino, tačiau nereiškia, kad pripažino, kad yra už tuos defektus atsakingas, tiesiog siekė išvengti konflikto, nuostolių. Įmonės veikla yra audituojama, tačiau ar buvo atliktas šios konkrečios parduotuvės auditas, atstovė duomenų neturėjo. Mano, kad kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo į teismą būtų buvę nesąžininga, nes būtų užkirstas kelias pasinaudoti CK 204 str. nuostatomis. Atsakovas pasirašė sutartį savo noru, sutarties kaina atitiko šalių valią. Į sutartį neįtraukė neteisminio sutarties nutraukimo sąlygų, nes tikėjosi bendradarbiavimo. 2009 m. sausio mėnesį siūlė ieškovui per pusę sumažinti nuomos kainą, kitas pasiūlymas buvo nutraukti nuomos sutartį šalių susitarimu. T. J. laikėsi pozicijos, kad nuomos kaina negali būti didesnė, nei rinkos kaina, tačiau ieškovas reikalavo vykdyti sutartį. Į teismą pagal CK 6.204 str. nesikreipė, mano, kad tai būtų neefektyvu. Atsakovas nesitikėjo, kad situacija pasitaisys, tačiau vykdė pareigą mokėti nuomos mokestį. Kodėl atsakovas nereagavo į 2011-01-21 raštą dėl nuomos kainos sumažinimo, atstovei nežinoma. Atsakovo atstovės manymu, ieškovas neįrodė, kad atsakovas perdavė blogesnės būklės patalpas, nei pats perėmė. Žodis „gera“ nieko neįrodo, buvo pasižiūrėta formaliai. Ieškovo liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Avansas turi būti įskaitytas už paskutinį sutarties vykdymo mėnesį. Patalpos ieškovui buvo grąžintos vasario 15, tada surašytas perdavimo aktas, kuris yra galiojantis. Lietuvos Aukščiausiais teismas formuoja praktiką, kad šalies atsisakymas priimti patalpas, nereiškia, kad nuomininkas jomis naudojasi. Sutartis nustoja galiojusi, kai nuomininkas atlaisvina patalpas. Jei nuomotojas vengia patalpas priimti, laikoma, kad patalpos perduotos. Šios patalpos buvo atlaisvintos ir perduotos vasario 15 d., surašytas aktas. Faktiniai nuomos santykiai tarp šalių yra pasibaigę. Ieškovas turi tikslą iki 2013-12-31 gauti nuomos mokestį, nori tai prisiteisti kaip skolą, o ne kaip nuostolius.
Liudytoja J. M. teismui paaiškino, kad ji dirba UAB „Lietuvos spauda“ Šiaulių regiono vadove, 2011-01-31 buvo įgaliota pasirašyti patalpų perdavimo aktą. Patalpų perdavime be jos dalyvavo antstolis, E. O. ir direktorius A.Vinkleris. Liudytoja turėjo patalpų raktus, paruoštą patalpų perdavimo aktą. Apžiūrėjo visas patalpas kartu su atstovas, E. O. jai pasakė, kad surašys aktą, susitarė susitikti vėliau. E. O. jai atvežė aktą į Akropolį vakare apie 19 val. Matė, kad akte papunkčiui buvo išvardinti patalpų trūkumai, kiek perskaitė, viskas buvo surašyta teisingai, akto iki galo neskaitė, nes buvo vėlu, norėjosi greičiau grįžti namo, aktą pasirašė. E. O. jos neskubino skaityti akto ir pasirašyti, neuždengė jokios teksto dalies, neinformavo, kad patalpos nepriimtos. Po apžiūros raktų neperdavė, nes nebuvo paruoštas aktas, o po pasirašymo raktų iš jos neprašė, ji pati neatidavė. Patalpų raktus paliko Vilniaus gatvėje esančiame spaudos kioske, juos iš ten paėmė T. J..
Liudytojas T. J. teismui paaiškino, kad jis dirba UAB „Lietuvos spauda“ departamento direktoriumi. Buvo nusprendę nutraukti patalpų nuomos sutartį. Siūlė peržiūrėti nuomos sutarties sąlygas, nes toliau tokios sutarties vykdyti negalėjo. Dėl sutarties nutraukimo buvo pradėta svarstyti 2010 metų gale, nes ši parduotuvė dirbo nuostolingai. Liudytojas buvo porą kartų susitikęs su nuomotoju, dalyvavo rengiant raštą dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo. Nuomotojas nerodė iniciatyvos peržiūrėti sutartį. Sprendimą nutraukti sutartį priėmė atsakovo direktorius. Patalpų perdavimas įvyko 2011-02-15 vienašališkai, nes nuomotojas neatvyko. Buvo parengę 2011-01-31 priėmimo aktą, pateikė jį regiono vadovei, kad perduotų patalpas, pasirašant priėmimo- perdavimo aktą. Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo suklaidinta, nes paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad patalpos nepriimamos. Liudytojas dalyvavo rengiant priėmimo- perdavimo aktą, patalpos prieš rengiant aktą nebuvo apžiūrėtos. Perdavimo metu 2011-02-15 nuomotojas neatvyko, antstolis priimti ir perduoti raktus atsisakė, todėl raktus paliko Vilniaus gatvėje esančiame spaudos kioske. Nuomotojo biure anksčiau yra buvęs, tačiau į biurą raktų nenuvežė dėl didelio užimtumo darbe. Nusprendė raktus palikti kioske, informuojant nuomotoją. Nuomotoją apie būsimą vasario 15 d. perdavimą informavo elektroninių laišku. Atsakymo tą dieną nematė, o kitą rytą jau buvo išvykęs iš biuro. Manė, kad nuomotojas suinteresuotas vilkinti laiką. Į 2011-01-21 raštą dėl susitikimo neatsakė, nes buvo susitikęs, kalbėjosi su nuomotoju, pasigedo geranoriškumo, matė, kad nuomos nemažins. Kas mėnesį toje prekybos vietoje atsakovas turėjo 14 000 Lt nuostolių. Raktų į biurą nevežė, nes manė, kad gali biure jų nepriimti, paštu nesiuntė, nes kitoje gatvės pusėje yra įmonės kioskas, manė, kad ten palikti bus paprasčiau. Apie tai nuomotoją informavo el. paštu kitą dieną, tačiau kur konkrečiai palikti raktai, nenurodė. Laiške buvo nurodytas telefono numeris, nuomotojas galėjo paskambinti ir sužinoti, kur raktai. Patalpose nuo sausio 31 iki vasario 15 d. vyko remonto darbai. Remontą darė, nes matydami, kad bręsta konfliktas, nusprendė pašalinti nurodytus patalpų trūkumus. Ar buvo apgadintas fasadas nuimant reklamą, nematė. Perduoti patalpas vasario 15 d. buvo agentūros iniciatyva. Veiklai naudojo ne visas patalpas, nes dalis jų nebuvo pritaikyta veiklai, jų pernuomoti nepavyko. 2010 m. gruodžio gale gavę indeksuotą nuomos mokestį, sąskaitą atidavėme į buhalteriją, paaiškėjo, kad sąskaitą neatitinka sutarties sąlygų.
Liudytojas E. O. teismui paaiškino, kad jis dirba pas nuomotoją, dirba su patalpų nuoma, patalpų perdavimu, priėmimu. Kai patalpos, esančios Vilniaus gatvėje, buvo išnuomotos UAB „Lietuvos spauda“, dalyvavo patalpų perdavime, taip pat dalyvavo, kai nuomininkas 2011-01-31 norėjo šias patalpas grąžinti. Dar prieš perduodant patalpas, pro langus matė blogą jų būklę. 2011-01-31 su direktoriumi ir antstoliu dalyvavo patalpų apžiūroje, dalyvavo nuomininko atstovė. Perduodamose patalpose nedegė šviesa, buvo demontuoti radiatoriai, išdaužytos sienos, grindys, pažeistas fasadas, demontuoti priešgaisrinės apsaugos davikliai. Fiksavo trūkumus raštu, tačiau trūkumų aprašymas netilpo į pasiruoštą formą, nes jų buvo labai daug. Trūkumus žymėjosi ir nuomininko atstovė. Susitarė su atstove, kad surašytą aktą atveš į Akropolį, ten ir nuvežė, padavė abu atspausdintus akto egzempliorius. Atstovė aktą perskaitė, matė, kaip lygino su savo pastabomis, kurias užsirašė apžiūrint patalpas, aktui pastabų nepareiškė. Apžiūrėję patalpas, raktus paliko nuomininkui, nes mano, kad jie suprato, kad tokių patalpų perimti negali. Dokumentas vadinosi priėmimo- perdavimo aktu, nes tokia dokumento forma. Paskutiniame akto sakinyje buvo nurodyta, kad patalpos nepriimamos, raktai lieka pas AB „Lietuvos spauda“.
Patalpų raktus liudytojas pats vasario 25 d. pasiėmė iš Vilniaus gatvėje esančio Lietuvos spaudos kiosko. Dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo į liudytoją kreipėsi V. Č., patalpos jiems patiko, nes anksčiau tradiciškai ten buvo skaitykla, todėl norėjo atgaivinti tradiciją. Pasiūlė už patalpų nuomą mokėti daugiau, nei mokėjo tuometinis nuomininkas, o sutartis su juo buvo jau besibaigianti. Dėl sutarties nutraukimo, derinant sąlygas, kalbos nebuvo, nuomininkai patys norėjo terminuotos sutarties, nes norėjo patalpas pertvarkyti, investuoti. Su V. Č. dėl nuomos mokesčio indeksavimo derybų nevedė. Atsakovo prašymu buvo sutarta pirmais metais mokesčio neindeksuoti, nes į patalpas ir taip bus didelės investicijos. Dabar, kai ieško naujų nuomininkų, jei kas teiravosi telefonu, 8000 Lt nuomos kainą galėjo nurodyti pirmiems dviem mėnesiams, kad pritraukti klientą, neprisimena, ar galimam nuomininkui galėjo būti taip pasakyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo ir atsakovo atstovų bei liudytojų paaiškinimų, nustatyta, kad 2008-10-06 ieškovas (nuomotojas) su atsakovu (nuomininku) sudarė negyvenamų patalpų, esančių Tilžės g. 151, Šiauliuose, nuomos sutartį 5 metams (t.I, b.l.13-16). Patalpos perduotos nuomininkui 2008-12-01 pagal priėmimo –perdavimo aktą (t.I, b.l. 17-18). Ieškovas pateikia skolos ir delspinigių paskaičiavimą bei PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias atsakovas neatsiskaitė už komunalinius ir kitus patarnavimus, patalpų nuomą (t.I, b.l. 20-26). Ieškovas panašiomis sąlygomis ir už artimą kainą yra išnuomavęs ir kitas negyvenamas patalpas Vilniaus gatvėje, Šiaulių mieste, nuomos sutartys yra nenutrauktos ir vykdomos (t.I, b.l. 27-34). Atsakovas 2009 metais dirbo nuostolingai (t.I, b.l.35-37). Atsakovas ieškovui 2010-12-10 siuntė raštą „Dėl 2008 m. spalio 6 d. patalpų nuomos sutarties Nr.V-149/2008 nutraukimo“, kuriuo informavo apie ketinimus vienašališkai nutraukti sutartį, jei dėl nutraukimo nepavyks susitarti su ieškovu per 7 dienas nuo rašto įteikimo ieškovui dienos (t.I, b.l. 38-46). Pateiktas įprastas ir elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo, iš kurio matyti, kad ieškovas reikalavo iš atsakovo sumokėti skolą už nuomą bei komunalinius patarnavimus, atsakovas nurodė, kad dėl finansinių sunkumų negali atsiskaityti, buvo susitarta dėl susitikimo deryboms dėl sutarties ieškovo biure 2011-01-12, 14.00 val. (t.I, b.l.47-52, 121-122). Atsakovas 2011-01-18 raštu informavo ieškovą, kad sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2011-01-31 ir yra pasirengęs nurodytą dieną 14 val. grąžinti ieškovui patalpas, bei tai dar kartą patvirtino 2011-01-24 el. paštu (t.I, b.l.61-65). 2011-01-21 raštu ieškovas informavo atsakovą, kad su vienašališku sutarties nutraukimu nesutinka (t.I, b.l.53-60). 2011-01-14 atsakovas pagal mokėjimo nurodymą Nr.120049 pervedė ieškovui 25944,87 Lt bei pateikė buhalterinę pažymą (t.I, b.l. 66-67). Atsakovo interneto svetainėje bei „Verslo žiniose“ pateikiama informacija apie pelningą įmonės veiklą per pastaruosius 3 metus, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra yra tarp 500 geriausių Lietuvos bendrovių pagal 2010 m. I- III ketv. pardavimus (t.I, b.l.68-77). 2010-11-25 Šiaulių m. savivaldybės tarybos sprendimu Šiaulių m. bulvare sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio, nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai (t.I, b.l.77). 2009-09-14 atsakovas raštu siūlė ieškovui sumažinti nuomos kainą 40 proc. (t.I, b.l.120 ). 2011-02-15 patalpų perdavimo priėmimo aktas pasirašytas tik atsakovo atstovo T. J. (t.I, b.l.123-124). Nuo 2011-02 mėn. ieškovas skelbia internete, kad patalpos, esančios Tilžės g. 151, Šiauliai, yra išnuomojamos (t.I, b.l.125-128). 2011-03-01raštu ieškovas atsakovui nurodė patalpų trūkumus, pateikė sąskaitą faktūrą už 2011 m. vasario 1-25 d. komunalinius patarnavimus bei pasiūlė pašalinti patalpų defektus (t.I, b.l.170-173). Atsakovo įgaliota atstovė J. M. 2011-01-31 pasirašė priėmimo- perdavimo aktą, kuriame konstatuoti patalpų trūkumai ir nurodoma, kad nuomininkas ištaisys trūkumus, arba juos nuomininko sąskaita pašalins nuomotojas (t.II, b.l.7-9 ). Patalpų trūkumai taip pat užfiksuoti 2011-02-01 antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei prie jo pateiktose nuotraukose (t.II, b.l. 10- 41). 2011-03-01 antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei prie jo pateiktose nuotraukose užfiksuota, kokie trūkumai buvo ištaisyti, ir kad dalis trūkumų liko neištaisyta (t.II, b.l. 42-57). 2011-02-01 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl patalpų trūkumų ištaisymo bei komunalinių patarnavimų apmokėjimo (t.II, b.l.58-60). Atsakovas 2011-02-10 ir 2011-02-11 el.paštu tarėsi su ieškovu dėl patekimo į šiluminio mazgo patalpas bei jo sutvarkymo (t.II, b.l.64-65). 2011-02-14 15.46 val. el. paštu atsakovas informavo ieškovą, kad neketina šalinti jokių patalpų trūkumų ir nurodė, kad grąžins patalpas 2011-02-15, 14.00 val., prašė užtikrinti nuomotojo atstovo dalyvavimą (t.II, b.l.66-69 ). 2011-02-15, 11.23 val. ieškovas informavo atsakovą, kad nurodytas patalpų perdavimo laikas nepriimtinas, siūlė patalpas perduoti kitą darbo dieną- 2011-02-17, ar kitą vėlesnę darbo dieną (t.II, b.l. 70-73). 2011-02-17 atsakovas el.paštu informavo ieškovą apie vienašališką patalpų perdavimą bei nurodė atvykti atsiimti patalpų raktų, raktų buvimo vieta nenurodyta, pridėtas 2011-02-15 T. J. pasirašytas patalpų perdavimo –priėmimo aktas (t.II, b.l.74-76). Po tolesnio susirašinėjimo, ieškovas 2011-02-21 raštu informuotas, kad patalpų raktai yra „Lietuvos spauda“ kioske, Vilniaus g. 179, Šiauliai, atsakovui dar kartą siūlyta atvykti 2011-02-25, perduoti patalpas, raktus, nustatyti reikalingų remonto darbų ir medžiagų kiekį, užfiksuoti prietaisų rodmenis (t.II, b.l.77-92). Ieškovas siekė surasti patalpoms kitą nuomininką: kabino skelbimus patalpų languose, dėjo skelbimus į laikraščius, už skelbimus pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sumokėta:146,36 Lt, 500,83 Lt, 263,51 Lt, 1403,30 Lt, (t.II, b.l.128-129, 169-200, t.III, b.l.1-27).
2011-02-18 Ieškovas raštu informavo atsakovą, kad dėl atsakovo veiksmų buvo nutraukta šildymo sistemos grandinė, gretimų patalpų nuomininkai liko be šildymo, todėl turi šildytis elektra (t.II, b.l.130-136). Ieškovas raktus ir patalpas vienašališkai perėmė 2011-02-25, priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti patalpų trūkumai, apie tai raštu informavo atsakovą, pateikė sąskaitas už komunalinius mokesčius bei pasiūlė pašalinti patalpų trūkumus (t.II, b.l.137-147). 2011-03-02 ieškovas spaudoje paskelbė apie konkursą patalpų remonto darbams atlikti, bei pasirinko mažiausią kainą pasiūliusią įmone tiems darbams atlikti, apie tai informavo atsakovą (t.II, b.l.148-158). 2011-03-29 ieškovas su UAB „Šiaulių lyra“ sudarė Rangos sutartį, pagal kurią rangovas atliko remonto darbus viso už 18504,05 Lt, atliktų darbų aktas pateiktas 2011-04-12, ieškovas už atliktus darbus apmokėjo (t.II, b.l.159- 168). Ieškovas kompensavo dėl šildymo sistemos gedimo patirtus nuostolius UAB „Glojana“ 172,53 Lt bei UAB „Nemuno vaistinė“ (t.III, b.l.28-72). Ieškovo į bylą pateikta medžiaga iš 2008 m. spalio mėn. „Verslo žinių“, „Lietuvos ryto“, Oberhaus bei In real tinklapių rodo, kad buvo prognozuojamas nekilnojamojo turto kainų kritimas (t.III, b.l.73-80), pateikta Lietuvos banko statistika apie BVP augimą ir statistinių rodiklių gerėjimą 2010 metų pabaigoje- 2011 metų pradžioje (t.III, b.l.81-84). Pateikta UAB „LiTurta“ sudaryta turto vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią patalpų, esančių Tilžės g. 151, Šiauliai, rinkos vertė 2007-08-23 buvo 1 960 000 Lt (t.III, b.l.111-131). Patalpų būklę atspindi 2010-12-28, 2011-02-19 ir 201-05-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su nuotraukomis (t.III, b.l.144-175). Ieškovas pateikia įrodymus, kad 2011-06-15 už panašią kainą ir panašiomis sąlygomis ginčo patalpas išnuomavo UAB „Edesia“ , 2011-07-29 minėtos patalpos buvo išnuomotos UAB „Midasa“ , tačiau abiem atvejais nuomos sutartys buvo nutrauktos, nes naujiems nuomininkams namo bendrija nedavė sutikimo prekiauti alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais (t.IV, b.l.4-10, 70-79). 2011-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad pagal telefoninį pasiteiravimą buvo nurodyta patalpų Tilžės g. 151 nuomos kaina- 8000 Lt (t.IV, b.l.26-49) . 2011-03-07 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad buvę šildymo sutrikimai pašalinti (t.IV, b.l.50-51).
Atsakovas nesilaikė LR CK 204 str. numatytos sutarties nutraukimo tvarkos- tuoj po sutarties suvaržymo nesikreipė į ieškovą su prašymu sutartį pakeisti, nepateikė konkrečių pasiūlymų, kaip ir kokiu mastu sutartis keistina. Iš esmės atsakovas net nesitarė dėl sutarties pakeitimo, iš karto pateikė pasiūlymą sutartį nutraukti ir šio pasiūlymo laikėsi, nors nei sutartis, nei įstatymas tokios galimybės nenumato. Atsakovas nesikreipė į teismą su prašymu sutartį pakeisti arba nutraukti. Teismas daro išvadą, kad nutraukiant sutartį atsakovas nesilaikė sutarčių vykdymo principų, nutraukti sutartį nebuvo teisinio pagrindo, todėl tokį vienašalį nuomos sutarties nutraukimą teismas laiko neteisėtu atsakovo veiksmu.
Patenkinus šį ieškinio reikalavimą, teismas laiko priešieškinio tenkinimą negalimu.
Byloje tarp šalių yra ginčas, kuri data 2011-02-15 ar 2011-02-25 laikytina patalpų perdavimo ieškovui data. Atsakovas tvirtina, kad po vienašalio patalpų perdavimo 2011-02-15 ieškovas galėjo susirasti patalpų raktus ir į patalpas įeiti, jas perimti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad apie tai, kad planuoja ieškovui 2011-02-15, 14.00 val. perduoti patalpas, atsakovas ieškovą informavo tik 2011-02-14 15.46 val. el. paštu. Kaip yra visuotinai žinoma, vasario 16 Lietuvoje yra Valstybinė šventė, prieššventinę dieną darbo laikas yra sutrumpinamas viena valanda. Akivaizdu, kad atsakovas, pasirinkęs tokį trumpą informavimo laiką bei prieššventinę dieną, negalėjo tikėtis ieškovo atstovo dalyvavimo, ir galimai net siekė, kad atstovas nedalyvautų. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijumi, atsakovo atstovas, būdamas suinteresuotas patalpas ir jų raktus perduoti, galėjo tuos raktus patikėti antstoliui arba nuvežti ieškovui į biurą, tačiau to nepadarė. Teiginys, kad antstolis raktus paimti atsisakė atmestinas, nes apie tokį atsisakymą būtų pažymėta antstolio protokole. Atsakovo atstovo teiginys, kad ieškovas galėjo paskambinti ir sužinoti kur yra raktai taip pat neatitinka sąžiningo ir rūpestingo elgesio kriterijų, nes būdamas suinteresuotas patalpas ir raktus perduoti, atsakovo atstovas taip pat galėjo paskambinti telefonu ir nurodyti raktų buvimo vietą, tačiau to nepadarė. Ieškovo atstovas patalpų raktus iš atsakovui priklausančio nurodyto spaudos kiosko perėmė 2011-02-25, ši data ir laikytina patalpų atidavimo dieną. Atsakovo teiginys, kad ieškovas dar neperdavus raktų, galėjo į patalpas įeiti, nes skelbimai apie tai, kad patalpos išnuomojamos, buvo pakabinti ant patalpų langų iš vidaus, reiškia, kad ieškovas galimai turėjo atsarginius patalpų raktus, tačiau ši aplinkybė teismo manymu neatleidžia atsakovo nuo pareigos perduoti raktus nuomotojui.
Atsakovo, kaip daikto nuomininko, pareiga grąžinti nuomotojui daiktą laiku susijusi su pareiga tinkamai įspėti apie sutarties vienašališką nutraukimą. Pasibaigus įspėjimo datai, daiktą reikia grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo gautas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, jeigu sutartyje nesusitarta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Patalpų raktai buvo atiduoti nuomotojui 2011-02-25, bet, tarp šalių kilo nesutarimai dėl patalpų būklės, teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti daiktą atitinkamos būklės, todėl privalo mokėti nuomos mokestį už pavėluotą laiką. Kadangi patalpos nuomotojui buvo grąžintos tik 2011-02-25, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki grąžinimo dienos ieškovui priteistinas iš atsakovo nuomos mokestis- 14671,45 Lt
Nuomos sutartyje 1.5. p. šalys susitarė kad nuomos mokestis kiekvienais metais apskaičiuojamas tokia tvarka: kiekvienų metų sausio mėnesį, t. y. vieną kartą metuose, Statistikos departamentui paskelbus praeitų metų laikotarpio infliaciją, einamųjų metų mėnesinis nuomos mokestis yra tikslinamas, praėjusių metų nuomos mėnesinį mokestį padauginant iš faktinės infliacijos procesų ir taip kiekvienais metais nustatomas iš naujo tų einamųjų metų mėnesinis nuomos mokestis. Nuomos sutarties 1.7 p. šalys susitarė, jog nuomos mokesčio indeksavimas pradedamas skaičiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. Už 2009 m. ieškovas netaikė nuomos mokesčio indeksavimo atsakovui prašant, nes atsakovas planavo investuoti į patalpų sutvarkymą. Nėra šalių rašytinio susitarimo dėl indeksavimo netaikymo 2010 metais, indeksavimas atliktas laikantis sutarties 1.5. p. ir 1.7. p. nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2009-06-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009,nurodė, kad „sąlyga, kad nuomos mokestis periodiškai turi būti perskaičiuojamas pasikeitus vartotojų kainų indeksui, atitinkamai indeksuojant nuomos mokestį, kvalifikuotinas kaip kitoks nuomos mokesčio apskaičiavimo būdas CK 6.487 str. 4 d. prasme.(.......) esant tokiai nuomos sutarties sąlygai, pasikeitus vartotojų kainų indeksui papildomi šalių susitarimai dėl sutarties pakeitimo nereikalingi. Ieškovui iš atsakovo priteistina 7567,68 Lt nuomos mokesčio nepriemokos už 2010 m. sausio - gruodžio mėn. ir 1505,28 Lt nuomos mokesčio ir eksploatacijos išlaidų nepriemokos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 25 d. priteisimo, viso dėl 9072,96 Lt .
Teismui pateikti faktinių aplinkybių protokolai su nuotraukomis, faktas, kad 2011-01-31 patalpos nebuvo perduotos dėl jų trūkumų, įrodymai apie šildymo sistemos sutrikdymą, rašytiniai įrodymai, kad atsakovas dalį trūkumų šalino laikotarpyje nuo 2011-01-31 iki 2011-02-14, teismo manymu įrodo, kad grąžintinos patalpos turėjo trūkumų, kurie pagal savo pobūdį negalėjo būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu ir turėjo būti pašalinti. Ieškovo rūpesčiu, patalpų trūkumai buvo užfiksuoti, atsakovui net kelis kartus buvo pasiūlyta juos pašalinti, paskelbtas konkursas dėl patalpų remonto, ir tik atsakovui atsisakius, remonto darbų rangos sutartis buvo sudaryta bei atlikti būtini remonto darbai. Tiesioginiais nuostoliais kasacinio teismo vertinamos nuomotojo išlaidos dėl grąžinamų patalpų būklės atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutartis UAB ,,Rimi Lietuva“ v. UAB ,,Atvanora“ byloje Nr. 3K-3-348/2008). Teismas laiko, kad ieškovas patalpų remontą atliko, siekdamas atkurti tinkamą patalpų būklę, jo patirtos remonto išlaidos- 18504,05 Lt priteistinos iš atsakovo.
Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 22747,29 Lt nuostolių- negauto nuomos mokesčio- dėl negalėjimo naudotis nuomojamomis patalpomis laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 26 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. netenkintinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui patalpos buvo perduotos 2011-02-25, nuo tos dienos jis galėjo nuomojamomis patalpomis naudotis. Ieškovas nurodo, kad tuo laikotarpiu patalpose buvo vykdomas remontas. Teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovas turėjo galimą nuomininką grąžintoms patalpoms jau nuo patalpų atidavimo dienos 2011-02-25 ir kad tik dėl vykdomo remonto tos patalpos nuo perdavimo ieškovui dienos nebuvo išnuomotos naujam nuomininkui. Todėl teismas laiko, kad ieškovas neįrodė 22747,29 Lt patirtų nuostolių- negauto nuomos mokesčio, šis ieškovo reikalavimas atmestinas.
Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad dėl atsakovo veiksmų, arba siekdamas sumažinti galimus nuostolius, patyrė 2445,00 Lt kitų išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Pagal pateiktus įrodymus, ieškovas dėjo skelbimus į laikraščius, ieškodamas patalpoms naujų nuomininkų, be to, dėl sutrikdytos šildymo sistemos ieškovas sumažino nuomos mokestį kitų gretimų patalpų nuomininkui- UAB „Glojana", nes ji buvo priversta naudotis elektriniu šildymu, teismas laiko šias išlaidas pagrįstomis, būtinomis ir įrodytomis, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Sutarties šalys sutartyje 3.3. p. buvo susitarę dėl 10000 Lt dydžio avanso. Sutartyje numatyta, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo sumokamas 10 000 Lt. dydžio avansas, kuris yra išminusuojamas iš paskutinių nuomos mėnesių. Atmestinas atsakovo prašymas įskaityti avansą į nuomos mokestį, nes ši suma pagal sutartį galėtų būti išskaičiuota iš nuomos mokesčio už 2013 m. lapkričio mėnesį- paskutinį sutarties galiojimo mėnesį. Kadangi šioje byloje tenkinamas ieškovo reikalavimas pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, o atsakovo reikalavimas pripažinti nuomos santykius pasibaigusiais atmetamas, atsakovo prašymas įskaityti avansą kaip sumokėtą nuomos mokesčio dalį netenkintinas.
Teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovas nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai ir buvo suinteresuotas vilkinti sutarties pakeitimą ar nutraukimą. Vienintelis raštiškas įrodymas, kurį galima būtų vertinti kaip konkretų pasiūlymą yra byloje esantis 2009-09-14 atsakovo raštas, kuriame siūloma ieškovui sumažinti nuomos kainą 40 proc. Teismo manymu, toks siūlymas, nepraėjus nė metams nuo nuomos sutarties sudarymo ir nepateikiant jokių kitų dokumentų, argumentų ar išvadų rimtai nevertintinas, tuo labiau, kad atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu juo nesirėmė. Iš gausios įprasto bei elektroninio susirašinėjimo medžiagos darytina priešinga atsakovo teiginiams išvada- atsakovas be derybų su nuomotoju bei nepasinaudojęs įstatymo numatytomis galimybėmis susitarti dėl naujų sąlygų, galinčių atkurti pusiausvyrą tarp šalių, arba, nepavykus susitarti, kreiptis į teismą, ir prašyti sutartį pakeisti ar ją nutraukti, nepasirinko šio teisinio kelio, t.y . pats atsakovas nebendradarbiavo, elgėsi priešingai, nei sutarties šalys, turėdamos sutartinių santykių, privalo elgtis.
Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl per didelės nuomos kainos palyginti su vidutine nuomos kaina, nes patalpų nuomos kaina iš tikrųjų priklauso nuo daugelio dalykų. Atsakovo nuomotos patalpos yra pačiame miesto centre, prie pėsčiųjų bulvaro ir pagrindinės gatvės sankryžos, komerciškai patrauklioje vietoje, kuri netolimoje praeityje visiems šiauliečiams buvo žinoma kaip vieta, kur buvo galima nusipirkti ir paskaityti spaudą, buvo susiformavę vartotojų įpročiai. Atsakovas nepaneigė ieškovo teiginio, kad sudaryti terminuotą nuomos sutartį bei mokėti didesnę nuomą, nei ankstesnis nuomininkas, pasiūlė būtent atsakovas, siekdamas tas patalpas išsinuomoti ir vystyti savo veiklą, šalys susitarė dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų.
Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad patalpos ieškovui buvo perduotos tinkamos kokybės, tik natūraliai nusidėvėjusios. Iš liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-01-31 bandant perduoti patalpas, buvo užfiksuota daug trūkumų, tokių kaip nudaužytos plytelės, nuimtas radiatorius ir sugadinta šildymo sistema, neveikianti priešgaisrinė signalizacija bei patalpų apsaugos signalizacija, kurie negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu. Trūkumai užfiksuoti 2011-01-31 priėmimo-perdavimo akte, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktuose, dalyvavusi atsakovo atstovė patvirtino tuos trūkumus buvus, pats atsakovas ėmėsi tų trūkumų šalinimo darbų, kuriuos atliko iki 2011-02-14, todėl teismas laiko, kad atsakovas pripažino buvus patalpų trūkumus žymiai didesnius, nei natūralus patalpų nusidėvėjimas.
Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas stengiasi pasigerinti patalpas atsakovo sąskaita. Kaip matyti iš bylos medžiagos, užfiksuotus trūkumus ieškovas pirmiausiai pasiūlė sutvarkyti atsakovui savo lėšomis, atsakovui to nedarant, ieškovas paskelbė darbų konkursą, nors to daryti neprivalėjo, pasirinko rangovu mažiausią kainą pasiūliusią įmonę, informavo apie kainą atsakovą bei pakartotinai pasiūlė pačiam atsakovui suremontuoti patalpas ir tik atsakovui nesutikus, sudarė sutartį su rangovu dėl patalpų remonto. Iš tokių ieškovo veiksmų teismas sprendžia, kad ieškovas tik siekė atkurti gerą patalpų būklę, o ne patalpas atsakovo sąskaita pagerinti.
Atsakovo pateiktas 2011-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pridedami skelbimai teismo manymu iš esmės nepaneigia ieškovo tvirtinimo apie aukštas minėtų patalpų nuomos kainas bei kitas nuomos kainas Šiaulių mieste, o tik patvirtina, kad kaina yra pakankamai aukšta, skiriasi nuo 2008 m. kainos tik apie 30 proc., kas parodo, kad minėta kaina galėjo būti šalių tarpusavio derybų objektu.
Sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityviosios teisės normos, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokių susitarimų nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąsias normas. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų komerciniai nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“ byloje Nr. 3K-3-203/2007).
Ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinyje prašo nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Todėl esminė aiškintina aplinkybė byloje – ar atsakovas (nuomotojas) turėjo pagrindą ir teisę vienašališkai nutraukti šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. CK 6.156 straipsnio pirmoji dalis numato šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje suformuotoje taisyklėje dėl esminio sutarties pažeidimo ir dėl teisės vienašališkai nutraukti terminuotos nuomos sutartį (civilinė byla Nr. 3K-P-346/2004) nurodė, kad sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jeigu tokia teisė numatyta sutartyje, nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys gali būti vienašališkai nutraukiamos tik teismine tvarka.
Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. Sutartinių santykių stabilumui tarnauja ribojimas nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu net ir pažeidus sutartį, nes reikia nustatyti tokio pažeidimo esmingumą bei negalimumą pašalinti pažeidimus kitokiais būdais (CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas suformavo praktiką dėl kriterijų, kad galima naudotis teise nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu ne teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas J. Z. v. UAB ,,Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004). Terminuotos sutarties nutraukimą kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje. Kadangi šioje byloje šalys neįrodinėjo buvus CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose numatytų pagrindų, o pačioje sutartyje jos nutraukimo nebuvo numatę, teismas pasisako tik 6.204 str. numatytų sąlygų buvimo bei sutarčių vykdymo principų laikymosi.
Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Reikalavimą, kad sutarties šalys, turėdamos sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros taip pat imperatyviai nurodo ir CK šeštosios knygos bendrųjų nuostatų bei Sutarčių teisės normos (CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 str.).
6.204 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teisės normos, net manydama, kad egzistuoja visos straipsnyje nurodytos aplinkybės, nukentėjusi šalis neturi teisės pati nutraukti sutarties, be to, pagal CK 6.204 str. 3 d. kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymo. Šioje byloje atsakovas pats vienašališkai nusprendė dėl įstatyme numatytų sąlygų egzistavimo, pats nusprendė, kad kreipimasis į teismą yra neefektyvus teisių gynimo būdas, ir vienašališkai priėmė sprendimą nutraukti sutartį, nors įstatymas jam tokios teisės ir nesuteikia. Atitinkamai atsakovas be pagrindo vienašališkai nusprendė, kad atsakovas nesielgs pagal protingumo ir bendradarbiavimo principus, nors daryti tokias išvadas ieškovas jam pagrindo nesuteikė, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir toks sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina: 14671,45 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-02-25, 9072,96 Lt indeksuoto nuomos mokesčio ir eksploatacijos nepriemokos už 2010 metus ir laikotarpį iki 2011-02-25, 18504,05 Lt remonto išlaidų ir 2445,00 Lt kitų išlaidų, viso: 44693,46 Lt.
Ieškovo reikalavimas priteisti 8,05 procento dydžio metines palūkanas, remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nes ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams taikytinos minėto įstatymo normos, todėl ieškovui priteistinos 8,05 procento dydžio procesinės palūkanos (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos- 1474,00 Lt žyminio mokesčio (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai), kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos bei advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Prie būtinų ir pagrįstų išlaidų teismas priskiria išlaidas antstolio paslaugoms 643,35 Lt (160+160+160+163,35=643,35) už 4 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, 26,00 Lt VĮ „Registrų centrui“ už atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, bei išlaidas už dokumentų kopijavimą 153,58 Lt, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo. Byloje pateikti įrodymai –sąskaitos faktūros, pagal kurias ieškovas už teisines paslaugas šioje byloje sumokėjo 8167,5 Lt (1512,5+2420+4235=8167,5), šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos mažintinos, vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. LR teisingumo ministro 2004-04-2-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 4 p. nustato, kad priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Remiantis minėtomis rekomendacijomis, atsižvelgus į tai, kad byla pakankamai sudėtinga, kompleksiškų ir specialių žinių poreikis vidutiniškas, advokatui buvo būtina išvykti į kitą vietovę, nei jo registruota darbo vieta, ginčijama pinigų suma nėra didelė šalims, kaip juridiniams asmenims, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 8973,85 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atstovo paslaugų kainos šioje byloje pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą neviršija vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina visa suma, kurią ieškovas sumokėjo atstovui- 5747,50 Lt. Ieškovo prašoma priteisti suma, kurią yra sumokėjęs UAB „Vaivorykštė“ už rašytinių paaiškinimų paruošimą- 2420,00 Lt, vadovaujantis minėtų rekomendacijų 8.15. p. mažintina iki 400,00 Lt. Viso iš atsakovo ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma- 8444,43 Lt.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 29,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
2008 m. spalio 6 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Tilžės g. 151, Šiauliuose, nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros nutraukimą pagal UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros 2011 m. sausio 18 d. pranešimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
Priteisti ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė", juridinio asmens kodas: 145573817, adresas: Vaisių g. 9, Šiauliai, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filialas iš atsakovo UAB „Lietuvos spauda" Vilniaus agentūros juridinio asmens kodas: 123640551, adresas: Laisvės pr. 58, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, 44693,46 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt tris litus 46 ct).
Priteisti ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ iš atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros 8,05 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ iš atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros 8444,43 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros 29,60 Lt (dvidešimt devynis litus 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.