Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, teisėjos Almos Urbanavičienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui užsienio uždarajai ribotos atsakomybės bendrovei „Barclays Technology Centre Limited“ (Anglijos ir Velso įmonių registro kodas 6577136), veikiančiai per Barclays Technology Centre Limited Lietuvos filialą, dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti darbo sutarties nutraukimą, priteisti iš atsakovo vidutinį atlyginimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, palūkanas, 160 val. viršvalandžių apmokėjimą, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti darbdavį grąžinti ieškovą į darbą, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo diskriminaciniu ir priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismo sprendimą vykdyti skubiai. Nurodė, kad ieškovas buvo sudaręs darbo sutartį su Barclays Technology Centre Limited Lietuvos filialu. Teigia, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta neturint pagrindo, priekabiaujant prie ieškovo dėl jo įsitikinimų, amžiaus ir socialinės padėties. Pažymėjo, kad teikė prašymus atsakovui perkelti jį į kitą darbą, tačiau atsakovas į juos neatsakė arba atsisakė perkelti. Ieškovo teigimu, darbo sutarties nutraukimas ir darbuotojo atleidimas pagal DK 129 str. nesant darbuotojo kaltės jau yra viena teisinė sankcija, kuri yra ieškovo atveju taikoma, todėl antrosios sankcijos – atsisakymo perkelti į darbą dėl vienos ar daugiau iš DK 129 str. 2 d. nurodytų priežasčių – taikymas yra nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad darbdavio teiginiai, kad darbdavys negalėjo ieškovo perkelti dėl tariamai anksčiau netinkamai atlikto darbo, anksčiau buvusio nepakankamo įvertinimo, dėl ieškovo tariamo negalėjimo užimti formaliai aukštesnio rango darbo vietos, yra siekis taikyti antrąją, papildomą teisinę sankciją, ir todėl, ieškovo teigimu, nėra objektyvūs, protingi, sąžiningi ir teisingi, ir yra niekiniai. Ieškovas nurodo, kad pranešime apie įspėjimą nėra nurodytos faktais pagrįstos atleidimo priežastys. Ieškovas teigia, kad visu įspėjimo laikotarpiu jis tinkamai atliko vadovų nurodymus, kad darbdavys buvo šališkas organizuodamas darbą 2012 m. pirmo pusmečio metu ir atlikdamas darbuotojo įvertinimą. Ieškovas darbdavio atleidimu sukeltą žalą vertina 500 000 Lt. Nurodo, kad darbo sutartis su jo buvo nutraukta diskriminaciniais pagrindais, įskaitant socialinę padėtį, amžių, įsitikinimus ir pažiūras. Teigė, kad ieškovo 2012-01-11 darbo netinkamo atlikimo įvertinimo pradėjimas dėl nuomonės, arba tiksliau politinio-ekonominio įsitikinimo ir pažiūros dėl darbo organizavimo turėjimo, išsakymo, pasiūlymų keisti darbo procesą siekiant jo efektyvumo pateikimo, yra laikytinas ieškovą tiesiogiai diskriminuojančia veika. Be to, E. M. buvo diskriminuojamas dėl socialinės padėties, kai būdamas baigiamojo kurso universiteto studentu, pateikė darbdaviui prašymą ir buvo darbdavio nenoromis išleistas tikslinių mokymosi atostogų. Ieškovas pažymi, kad pranešus darbdaviui apie būsimas ieškovo tikslines mokymosi atostogas, darbdavys, įvairiais atvejais atstovaujamas P. B., Ž. L., G. D. ir I. J.-B., pirmiausia rekomendavo šių atostogų neprašyti, o ieškovui atsisakius, tuo remiantis, suskubo pradėti oficialų darbo netinkamo atlikimo įvertinimą, kurio metu pareikalavo papildomai vesti atliekamų darbų apskaitą, kaupti ir teikti įrodymus apie tinkamai atliekamą darbą, padidino teikiamų darbų kiekį, atliekamų darbų kontrolę, teikė nepagrįstus kasdienius nusiskundimus darbo atlikimu, taip pat nuo prašymo pateikimo vengė suteikti atsakymą dėl atostogų suteikimo, o atostogų metu savavališkai pakeitė atostogų apskaitymą (į kasmetines atostogas) ir trukmę (sutrumpino 4 dienomis), ir tuomet piktybiškai apsimesdamas, kad ieškovo prašymas išleisti tikslinių mokymosi atostogų darbdaviui nežinomas, skyrė drausminę nuobaudą už neatvykimą į darbą be tariamo administracijos leidimo, kuri darbo ginčų komisijos buvo atšaukta kaip neturinti pagrindo. Tokiu būdų, ieškovo teigimu, buvo tęsiamas ir sunkinamas ieškovo diskriminavimas dėl įsitikinimų ir pažiūrų. Ieškovas pažymi, kad atsakovas savo diskriminacinius veiksmus pradėjo 2011 metų gruodžio mėnesį ir tęsė iki pat atleidimo iš darbo; savo diskriminacinių veiksmų sąsajumą įtvirtino pradėdamas ieškovo darbo netinkamo atlikimo įvertinimą iš karto perkėlus ieškovą į kitą darbą remiantis fiktyviais pagrindais, tuomet papildomai pakeisdamas darbo organizavimą taip, kad ieškovas būtų nukreiptas nuo pusmečio tikslų siekimo, nuolat nepagrįstai piktindamasis ieškovo atliekamu darbu, sudarydamas kitas nepalankias sąlygas dirbti, suformuluodamas nepagrįstas atleidimo iš darbo priežastis, iš kurių didžioji dauguma, ieškovo teigimu, susijusios su ieškovo tariamai netinkamo darbo įvertinimu. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsiskaitant su darbuotoju 2012-12-17 paskutine darbo diena nebuvo sumokėtas atlyginimas už viršvalandinį darbą. Teigia, kad nuo darbo pradžios 2010-06-18 iki 2011-12-31 yra išdirbęs apytiksliai 160 val. dėl kurių apskaitymo ir apmokėjimo, ieškovo teigimu, atsakingas darbdavys (DK 149 str. 2 d., 152 str. 2 d.). Ieškovas nurodo, kad išdirbtus viršvalandžius patvirtina darbuotojo darbo asmeninės el. pašto dėžutės gautų ir išsiųstų laiškų išrašas.