Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-02-02 · Civilinė byla Nr. 2VP-1321-639/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
2VP-1321-639/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09048-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Saulius Zajarskas (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, UAB "SELGETA"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-1321-639/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09048-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.2; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolės G, Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas V. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą prašydama už antstolės reikalavimo, t. y. už 2021 m. gegužės 11 d. patvarkymo Nr. S-21-188-11256 „Dėl skolos išieškojimo“, neįvykdymą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. R. skirti baudą.

Pareiškimas dėl baudos skyrimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka pranešus proceso dalyviams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo klausią dėl baudos skyrimo teismą spręsti savo nuožiūra.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš vykdomosios bylos Nr. 0188/21/00552, matyti, kad antstolė G. Ž. vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-43141 dėl 90 eurų skolos išieškojimo iš skolininko V. R., išieškotojo LR FM naudai.

Antstolė G. Ž. 2021 m. gegužės 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-188-11256 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad antstolė G. Ž. reikalauja iš skolininko V. R. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

2021 m. gegužės 11 d. patvarkymas Nr. S-21-188-11256 „Dėl skolos išieškojimo“ registruotąja pašto siunta išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ LR Juridinių asmenų registre nurodytu bei išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Antstolė taip pat pažymėjo, kad skolininko darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra pats skolininkas, todėl piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimo ir neperveda jokių lėšų skolos dengimui bei žino apie vykdomus skolos išieškojimus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 604 straipsnyje įtvirtina, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 624¹ straipsnyje numatyta - procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio kodekso 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog visi antstolės siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolės reikalavimų neįvykdė ir nepranešė apie patvarkymo nevykdymo priežastis. Duomenų apie tai, kad patvarkyme nurodytas reikalavimas būtų įvykdytas, byloje nėra.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis Nr. 3K-3-454/2009).

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną juridinio asmens vadovui (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

CPK 734 straipsnis nustato darbdavio pareigą antstolio reikalavimu pateikti duomenis apie pas juos dirbančio skolininko darbo užmokestį, vykdyti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Už šių nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 733-743 straipsniai).

Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas minėtų pareigų nevykdo – nuo 2021 m. gegužės 11 d. nevykdo išskaitų. Pagal CPK 585 straipsnio prasmę antstolio reikalavimai gali būti nevykdomi ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu, t. y. kai asmuo nevykdo antstolio nurodymų, nepateikia reikalaujamos informacijos, nebendradarbiauja su antstoliu. Pažymėtina, kad kiekvienas vykdymo proceso dalyvis privalo vykdyti antstolio reikalavimus per antstolio nustatytą terminą, bendradarbiauti su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais. Vykdomojoje byloje duomenų, pateisinančių įpareigojimo nevykdymą, nėra.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nevykdo antstolės teisėtų reikalavimų, jis tinkamai informuotas apie pareigas ir įspėtas apie atsakomybę už antstolio patvarkymo nevykdymą. Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo neveikimu ir antstolės reikalavimų nevykdymu, apsunkino išieškojimo procesą, įrodymų, patvirtinančių, kad antstolės reikalavimo nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, nepateikė, todėl už reikalavimo nevykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. R. skirtina bauda (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo leidėjas CPK 585 straipsnio 2 dalyje apibrėžia maksimalų baudos dydį už antstolio reikalavimų nevykdymą, nenurodant minimalios skirtinos baudos dydžio ribos dėl ko antstolio pareiškimą nagrinėjantis teismas, kiekvienoje byloje, turi įvertinti, kad skirtinos baudos dydis neprieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės reikalavimai nevykdomi nuo 2021 m. gegužės 11 d., atsižvelgtina ir į tai, kad dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0188/21/00552 antstolė į teismą kreipiasi pirmą kartą. Vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo principais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. R. skirtina 3 eurų bauda už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo ar kliudymo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos.

V. R. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti minėtus reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 585 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo antstolės G. Ž. pareiškimą tenkinti.

Paskirti uždarosios akicnės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 Eur (trijų eurų) baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/21/00552 grąžinti antstolei G. Ž.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas