Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018, kurioje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymu patenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Termo langai“ prašymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymu patenkino kreditorės UAB „Termo langai“ pareiškimą ir nutarė išieškoti šiai kreditorei iš skolininkės UAB „Hadusus“ 10 371,91 Eur skolos, 172,77 Eur palūkanų, 40 Eur baudos, 8 procentų dydžio metines palūkanas, 60 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų (civilinė byla Nr. eL2-35240-429/2018).

Skolininkė UAB „Hadusus“ padavė teismui pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII nustatyta tvarka dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje. Skolininkė prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kur numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Skolininkės prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tokiais argumentais. Teismo įsakymas kelis kartus buvo siunčiamas skolininkei UAB „Hadusus“, tačiau skolininkė jo negavo (neatsiėmė pašte siuntos), teismas laikė teismo įsakymą įsiteisėjusį. Po teismo įsakymo įsiteisėjimo skolininkei UAB „Hadusus“ paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu: kreditorius nepagrįstai ir nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl tariamos skolos, nes neatliko ir neperdavė sutartų darbų rezultato, dėl ko neturi teisės reikalauti jų atlyginimo. Skolininkė nurodo, kad teismo įsakymu priteistą skolą sudaro neapmokėta 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros TRML Nr. 1423 dalis (10 371,91 Eur) už kreditorės atliktus langų pagaminimo, pardavimo ir sumontavimo darbus. Ši sąskaita išrašyta bendrai 17 768,60 Eur sumai pagal šalių 2017 m. rugsėjo 15 d. Plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17082105R1. Skolininkė nurodo, kad šalys prieš tai sudarė 2017 m. rugpjūčio 21 d. Plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 170821-05R (toliau – Pirmoji sutartis), pagal kurią UAB „Termo langai“ pateikė apmokėjimui 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą- faktūrą TRML Nr. 1074 22 603,31 be PVM sumai. Pagal abi sutartis ir abi PVM sąskaitas faktūras kreditorė kaip Rangovė skolininkei kaip Užsakovei pateikė apmokėti darbus už bendrą 40 371,79 Eur be PVM sumą. Įsiteisėjus teismo įsakymui, skolininkė visą šią sumą sumokėjo, teismo įsakymas teismui grąžintas įvykdytas. Tačiau abiejose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta, kad rangovas pagamino ir sumontavo 68 vnt. plastikinių langų ir 7 vnt. šarvo durų, bendras plotas 202,29 kv. m (2017 m. lapkričio 10 PVM s. f.) ir 187,24 kv. m plastikinių langų (pagal 2018 m. spalio 4 d. PVM s. f.), iš viso – 389,53 kv. m (202,29+187,24). Po teismo įsakymo įsiteisėjimo skolininkės UAB „Hadusus“ užsakymu antstolis užfiksavo faktines aplinkybes statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė 2019 m. balandžio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Be to, UAB „Hadusus“ užsakymu ekspertas D. K. atliko daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą ir 2019 m. balandžio 17 d. surašė Vertinimo aktą. Vertinimo akto 463 psl. 3.8 – 3.11 lentelėse pateikiami duomenys apie sumontuotų durų ir langų kiekius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Ekspertas nustatė, kad iš viso yra sumontuota 280,30 kv. m langų ir 17,89 kv. m durų, bendrai – 298,18 kv.m, o tai yra net 91,35 kv. m mažiau, nei nurodyta abiejose PVM sąskaitose faktūrose (389,53-298,18), kurios pateiktos apmokėti ir yra apmokėtos. Be to, ekspertas nustatė, kad ne visi langai ir durys sumontuoti tinkamai ir netinkamų darbų defektų šalinimo išlaidos iš viso sudaro 1414,65 Eur be PVM. Aplinkybės, kad PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti langų ir durų kiekiai neatitinka faktiškai sumontuoto kiekio, ir kad dalis montavimo darbų atlikta nekokybiškai, paaiškėjo tik po to, kai ekspertas pateikė 2019 m. balandžio 17 d. vertinimo aktą. Šios aplinkybės yra esminės ir naujai paaiškėjusios, jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo metu. Skolininkė pažymėjo, kad kreditorės atliktų montavimo darbų nepriėmė ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto nepasirašė.

Dėl praleisto trijų mėnesių termino. Kreditorė nesutinka su skolininkės argumentais dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo momento susiejimo su Vertinimo akto data (2019 m. balandžio 17 d.). Iš Vertinimo akto matyti, kad objekto apžiūra atlikta 2019 m. kovo 13 d., iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolio faktinės aplinkybės buvo konstatuojamos dar 2019 m. kovo 20 d. Taigi, skolininkė apie jos nurodomas aplinkybes sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. kovo 13 d., vėliausiai 2019 m. kovo 20 d. Faktiškai šias aplinkybes sužinojo dar anksčiau, nes kreipėsi į antstolį ir į ekspertą jau žinodama aplinkybes, kurias įvardija kaip „naujai paaiškėjusias“. Bet kokiu atveju, skolininkė 2019 m. kovo 20 d. žinojo visas aplinkybes, nes faktines aplinkybes antstolis fiksavo kartu su ekspertu A. J.. Trijų mėnesių terminas vėliausiai pasibaigė 2019 m. birželio 20 d., o prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2019 m. birželio 28 d. Kreditorė pažymėjo, kad pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktus PVM sąskaitos – faktūros išrašymas buvo galimas tik kai darbai tinkamai ir kokybiškai atlikti bei užsakovo faktiškai priimti. Tokia PVM sąskaita – faktūra išrašyta 2018 m. spalio 4 d. Į bylą šią sąskaitą pateikė pati skolininkė. Akivaizdu, kad sąskaita skolininkei pateikta, darbai atlikti ir skolininkui faktiškai perduoti. Skolininkė kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo langų kvadratūros trūkumą ir kitus defektus, kurie fiksuoti nuotraukomis. Skolininkės nurodomi trūkumai yra akivaizdūs, taigi jie turėjo būti žinomi ir aiškūs skolininkui dar 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos – faktūros pateikimo metu. Todėl nei Vertinimo akte, nei Faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Skolininkės nurodomos aplinkybės dėl savo pobūdžio turėjo būti žinomos dar 2018 m. spalio mėnesį, todėl trijų mėnesių terminas pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo akivaizdžiai praleistas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo kreditorė nurodo, kad skolininkė jo neįrodė. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Skolininkės prašymas atnaujinti procesą grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis kasacinio teismo praktika pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kreditorė pažymėjo, kad skolininkės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujomis pagal savo pobūdį. Pirma. Teisminis procesas šioje byloje vyko pagal dėl skolos pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Sutartį ir 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija TRML Nr. 1423. Skolininkės nurodoma kita Sutartis (2017 m. rugpjūčio 21 d.) ir kita PVM sąskaita faktūra (2017 m. lapkričio 10 d. serija TRML Nr. 1074) nepatenka į civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo dalyką. Todėl skolininko nurodomos aplinkybės nėra susijusios su išnagrinėta civiline byla ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Antra. Pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Sutartį, Sutarties 4.2, 4.3 punktus, PVM sąskaitos – faktūros išrašymas buvo galimas tik kai darbai tinkamai ir kokybiškai atlikti ir užsakovo faktiškai priimti. PVM sąskaita – faktūra išrašyta 2018 m. spalio 4 d., į bylą ją pateikė skolininkė. Taigi, sąskaita skolininkei pateikta, darbai atlikti ir perduoti. Patvirtindama darbų priėmimą, skolininkė 2019 m. vasario 21 d. atliko dalinį mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodė „TRML1423“ - ginčo sąskaitos seriją ir numerį. Faktinis darbų priėmimas reiškia, kad skolininkė apie akivaizdžius trūkumus turėjo nedelsiant pranešti kreditorei. Skolininkė kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo akivaizdžius trūkumus – langų kvadratūros skirtumą ir kitus defektus, užfiksuotus nuotraukose. Tokie trūkumai skolininkei privalėjo būti žinomi dar 2018 m. spalio 4 d. sąskaitos pateikimo metu. Dėl šios priežasties skolininko nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių – jos skolininkei turėjo būti žinomos, be to, jos tapo žinomos ne vėliau, nei įsiteisėjo teismo įsakymas. Taigi nei Vertinimo akte, nei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės negali būti naujai paaiškėjusiomis.

Be to, skolininkė, pasirinkusi nepriimti teismo įsakymo korespondencijos, pati prisiėmė atitinkamą riziką. Nagrinėjamu atveju skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami keturis kartus, ir JAR nurodytu skolininko buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), (du kartus), ir skolininko vadovo adresu ((duomenys neskelbtini),). Visus kartus procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Taigi, skolininke neužtikrino savo pasiekiamumo nei juridinio asmens buveinės adresu, bet ir vadovo gyvenamosios vietos adresu. Šiuo atveju nėra pagrindo ar pateisinamos priežasties atnaujinti terminą skolininkei pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo pareikšti ar procesui atnaujinti.

Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Šalims iki teismo posėdžio pasiūlyta apsvarstyti galimas ginčo išsprendimo taikiu būdu sąlygas, tačiau šalys neišreiškė ketinimo tokia teise pasinaudoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Procesą atnaujinti atsisakoma.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorė UAB „Termo langai“ 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl 10 371,91 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Hadusus“. Grįsdama reikalavimo faktinį pagrindą, kreditorė nurodė, kad šalys 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė Plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 170821-05R1, pagal kurią kreditorė pagamino, sumontavo ir perdavė skolininkės užsakytus plastikinius gaminius, už ką išrašė 2018 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TRML Nr. 1423 bendrai 17 768,60 Eur sumai be PVM (taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas), kuri turėjo būti apmokėta iki 2018 m. spalio 11 d. Skolininkė pagal šią sąskaitą sumokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 10 371,91 Eur.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymu (toliau – teismo įsakymas) pareiškimą patenkino ir nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Hadusus“ kreditorei UAB „Termo langai“ 10 371,91 Eur skolos, 172,77 Eur palūkanų, 40 Eur baudos, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (10 584,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 31 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 60 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Teismo procesiniai dokumentai skolininkei UAB „Hadusus“ buvo siunčiami keturis kartus: išsiųsti juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini),) du kartus, 2018-12-30 ir 2019-01-17, tačiau grąžinti teismui neįteikti (1 t. 17-20, 21-24, 25-26 b. l.); po to pakartotinai 2019-02-04 išsiųsti skolininkės vadovui G. M. juridinių asmenų registre nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini),) ir 2019-02-19 įmonės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini),), tačiau ir vėl abu kartus grąžinti neįteikti (1 t. 25-26, 27-30, 31-34 b. l.). Duomenys apie procesinių dokumentų siuntimą patvirtina, kad jie buvo siunčiami CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai nepavyksta įteikti procesinį dokumentą juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, ar bet kuriam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu, praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 22 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, LITEKO duomenys), kreditorei 2019 m. kovo 25 d. išsiųstas vykdomasis dokumentas (1 t. 35 b. l.).

Iš antstolio D. K. 2019 m. balandžio 18 d. Patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio dokumento grąžinimo (1 t. 38 b. l.) nurodytų duomenų apie vykdymo eigą matyti, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas pateiktas vykdyti šiam antstoliui, 2019 m. kovo 26 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir tą pačią dieną kartu su raginimu ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiųstas skolininkei; išsiųstų dokumentų įteikimas skolininkei užfiksuotas 2019 m. kovo 26 d.; 2019 m. balandžio 15 d. išsiųstas ir įteiktas Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas; 2019 m. balandžio 18 d. vykdomasis dokumentas įvykdytas ir grąžintas teismui.

Skolininkės UAB „Hadusus“ prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui per EPP pateiktas 2019 m. birželio 28 d., užregistruotas 2019 m. liepos 1 d. (DOK-78321, 2 t 1-4 b. l.).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020)).

Pareiškėja procesą prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai pareiškėjo nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomos tokios aplinkybės, kurios neatitinka bent vieno iš keturių minėtų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių.

Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybėmis, kad po teismo įsakymo įsiteisėjimo skolininkės UAB „Hadusus“ užsakymu antstolis užfiksavo faktines aplinkybes statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ((duomenys neskelbtini),) ir surašė 2019 m. balandžio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ir kad UAB „Hadusus“ užsakymu ekspertas D. K. atliko minėtų daugiabučių gyvenamųjų namų vertinimą ir 2019 m. balandžio 17 d. Vertinimo akte (463 psl. 3.8 - 3.11 lentelėse) nustatė, kad: 1) iš viso yra sumontuota 280,30 kv. m langų ir 17,89 kv. m durų, jų bendras plotas – 298,18 kv. m yra net 91,35 kv. m mažesnis, nei nurodyta abiejose PVM sąskaitose faktūrose (389,53-298,18), kurios yra apmokėtos; 2) ne visi langai ir durys sumontuoti tinkamai, defektų šalinimo išlaidos sudaro 1414,65 Eur be PVM. Skolininkės teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės yra eksperto nustatytas užsakytų gaminių (langų ir durų) trūkumas ir montavimo defektai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką procesas užbaigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tiktai tuo atveju, kai yra nustatoma, jog asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodomos aplinkybės be viso kito: 1) jau buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. O aplinkybės neatitinkančios bent vieno iš šių dviejų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, negali būti pripažįstamomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką skolininkės UAB „Hadusus“ nurodomų aplinkybių – gaminių trūkumo ir montavimo defektų, kuriomis pareiškėja grindžia savo prašymą atnaujinti procesą, nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes jos neatitinka naujų aplinkybių požymių: 1) šios aplinkybės jau buvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo įsakymą, 2) pareiškėjai negalėjo būti nežinoma apie šių aplinkybių egzistavimą.

Tokia teismo išvada pagrindžiama žemiau išdėstomais argumentais.

Pirma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta bendra mokėtina suma – 17 768,60 Eur. Iki kreditorei kreipiantis į teismą skolininkė iš dalies įvykdė prievolę, taigi liko nesumokėta 10 371,91 Eur suma, tą patvirtina kreditorės kartu su 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas palūkanų skaičiavimas nuo 2018 m. spalio 11 d. (1 t. 12 b. l.). Be to, pagal šią PVM sąskaitą faktūrą skolininkė 2019 m. vasario 21 d. sumokėjo kreditorei dar 3000 Eur, tą patvirtina kreditorės kartu su atsiliepimu (DOK-9924) pateiktas pay sera mokėjimo dokumentas, kuriame mokėjimo paskirtyje nurodytas šios PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris „TRML 1423“ (3 t. 23 b. l.). Teismas pažymi, kad iki teismo įsakymo įsiteisėjimo (2019 m. kovo 22 d.) skolininkė buvo įvykdžiusi apie 60 proc. PVM sąskaitoje nurodyto prievolės dydžio (7 371,91:17 768,60=0,41): sąskaitoje nurodyta 17 768,60 Eur suma, teismo įsakyme nurodyta išieškoti 10 371,91 Eur, iki perdavimo vykdyti antstoliui sumokėta 3000 Eur. Aplinkybė, kad šią PVM sąskaitą faktūrą teismui pateikė būtent skolininkė (2 t. 5 b. l., anksčiau byloje šios sąskaitos nebuvo) ir pagal ją dalis prievolės įvykdyta dar iki teismo įsakymo priėmimo, kita dalis – iki teismo įsakymo įsiteisėjimo, patvirtina, kad skolininkei PVM sąskaita faktūra buvo įteikta, taigi skolininkė žinojo, už ką sumoka, ir turėjo galimybę patikrinti pagal jos užsakymą pagamintų gaminių kiekį, montavimo kokybę ir darbus priimti. Todėl atmetami skolininkės argumentai, kad ji pagal sutartį montavimo darbų nepriėmė ir atliktų darbų akto nepasirašė, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie gaminių trūkumus ir montavimo darbų defektus.

Antra. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolininkės prievolė pagal šalių 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarytą Plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 170821-05R1 ir jos pagrindu išrašytą 2018 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TRML Nr. 1423 bendrai 17 768,60 Eur sumai. Skolininkė savo argumentus dėl proceso atnaujinimo grindžia aplinkybėmis, kad šalys anksčiau - 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudariusios dar vieną Plastiko gaminių ir šarvo durų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 170821-05R, pagal kurią UAB „Termo langai“ pateikė apmokėjimui 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą- faktūrą TRML Nr. 1074 22 603,31 be PVM sumai. Skolininkė teigia, kad pagal abi sutartis išrašytos sąskaitos yra apmokėtos, ir kad bendras skolininkės užsakytų gaminių trūkumas ir montavimo defektai nustatyti pagal abi sutartis. Teismas pažymi, kad skolininkės nurodomos aplinkybės dėl gaminių trūkumo ir montavimo defektų pagal pirmąją sutartį nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą.

Trečia. Teismas pritaria kreditorės atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo (DOK-99224) nurodytiems argumentams, jog faktinis darbų priėmimas reiškia, kad apie akivaizdžius trūkumus skolininkas turėjo nedelsiant pranešti kreditorei. Skolininkės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės – langų ir durų kvadratūros trūkumas ir montavimo defektai – pagal jų pobūdį yra akivaizdūs trūkumai, kuriuos skolininkė galėjo ir privalėjo nustatyti darbų priėmimo metu ar faktiškai pradedant naudotis darbo rezultatu. Tokie trūkumai skolininkei privalėjo būti žinomi dar 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimo metu. Dėl šios priežasties skolininkės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes jo turėjo būti skolininkei žinomos. Įvertinus aplinkybę, kad skolininkė 2019 m. vasario 21 d. pagal šią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo kreditorei 3000 Eur (3 t. 23 b. l.), akivaizdu, kad skolininkės nurodomos aplinkybės jai tapo žinomos dar iki teismo įsakymo įsiteisėjimo (2019 m. kovo 22 d.).

Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Skolininkė teigia, kad apie jos nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes (gaminių trūkumą ir montavimo defektus) sužinojo, gavusi jos užsakymu eksperto D. K. 2019 m. balandžio 17 d. surašytą Vertinimo aktą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2019 m. birželio 28 d.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad prašymą pateikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Skolininkės teiginiai, kad tik po teismo įsakymo įsiteisėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, yra formalūs ir deklaratyvūs. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl sutarties vykdymo (pretenzijų ar susirašinėjimo medžiagos dėl skolininkės užsakytų gaminių trūkumo, montavimo defektų). Teismas pažymi, kad 2019 m. balandžio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2019 m. balandžio 17 d. Vertinimo aktas surašyti dėl trijų daugiabučių statybos darbų visumos, juose užfiksuota statomų daugiabučių būklė. Skolininkė, 2019 m. kovo 20 d. kreipdamasi į antstolį S. M. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (2 t. 11 b. l.), ir iki 2019 m. kovo 13 d. kreipdamasi į ekspertą dėl vertinimo ataskaitos (2 t. 22, 24, 25 b. l. - objekto apžiūra atlikta 2019 m. kovo 13 d.), jau žinojo apie trūkumus ir siekė surinkti įrodymus, tačiau skolininkė nenurodo, kada konkrečiai ir kokie duomenys jai leido sužinoti apie naujas aplinkybes. Remiantis aukščiau šioje nutartyje teismo išdėstytais argumentais, nei Vertinimo ataskaitoje, nei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų duomenų nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Teismas daro išvadą, kad skolininkė nepateikė duomenų, įrodančių momentą, kada sužinojo apie naujas aplinkybes.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, kad skolininkei 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra buvo pateikta ir pagal ją dalis prievolės įvykdyta iki teismo įsakymo priėmimo, kita dalis – iki teismo įsakymo įsiteisėjimo (2019 m. vasario 21 d. sumokėta 3000 Eur, 3 t. 23 b. l.), daro išvadą, kad skolininkė apie jos nurodomas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti ne Vertinimo akto surašymo dieną (2019 m. balandžio 17 d.), bet žymiai anksčiau: 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dieną, ar dalies prievolės įvykdymo dieną (2019 m. vasario 21 d.), bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 13 d. (kai kreipėsi į ekspertą).

Teismas konstatuoja, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas pateikti dėl prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas.

Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atnaujinti procesą nėra pagrindo dėl CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodytų trūkumų: prašymas pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą ir nėra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kreditorei UAB „Termo langai“ teisines paslaugas teikė advokatas A. G.. Už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą kreditorė patyrė 798,60 Eur išlaidų (3 t. 31-32 b. l.). Atsisakius atnaujinti procesą, šios išlaidos priteisiamos iš skolininkės kreditorei (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš skolininkės valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-35240-429/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Termo langai“ prašymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Termo langai“ iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Hadusus“ 798,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.