Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. Ž. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad tėra įgijusi vidurinį išsialviimą, teisinių žinių neturi, todėl nežinojo, kad palikimo atsisakymui reikia kreiptis į norarą prie įstatymo nustatytą terminą. Sužinojusi pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 1865, patvirtina, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. t. I, l. 7). K. B. yra nepilnametė S. B. ir R. Ž. dukra (el. b. t. I, l. 6). Gyventojų registro duomenimis S. B. turėjo du vaikus: E. B. ir K. B. (b. t. I, l. 8). Iš antstolio Vytauto Mitkaus 2022 m. gegužės 2 d. pažymos Nr. 0240/22/00634, reg. Nr. S22-5618 nustatyta, kad S. B. priklausė 3/16 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jo vardu atidarytos dvi sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra. Antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje iš S. B. vykdomi išieškojimai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai – vykdomasis raštas Nr. e2-16077-534/2022 (vykdomoji byla Nr. 0240/20/1623), skolos ir palūkanų suma – 215,84 Eur, vykdomasis raštas Nr. e2-11455-964/2019 (vykdomoji byla Nr. 0240/19/01506), skolos ir palūkanų suma – 172,21 Eur, vykdomasis raštas Nr. e2-18598-294/2018 (vykdomoji byla Nr. 0240/18/01918), skolos ir palūkanų suma – 6 132,58 Eur, antstolio Vytauto Mitkaus vykdymo išlaidos šiose bylose sudaro 1 763,47 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis kitose antstolių kontorose vykdomi šie išieškojimai: antstolės Brigitos Palavinskienės – vykdomoji byla Nr. 0171/21/00794, suma be palūkanų ir vykdymo išlaidų – 332,73 Eur, vykdomoji byla Nr. 0171/13/00683, suma be palūkanų ir vykdymo išlaidų – 147,67 Eur; antstolio Dariaus Stakeliūno – vykdomoji byla Nr. 0032/17/01213, suma be palūkanų ir vykdymo išlaidų – 396,04 Eur, antstolio Ginto Badikonio – vykdomoji byla Nr. 0040/18/01393, suma be palūkanų ir vykdymo išlaidų – 362,49 Eur (b. t. I, l. 9).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalies reikalavimus įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje ir 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikimui/atsisakyti priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nepilnamečio vaiko tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo palikimo atsiradimo praėjo 14 mėnesių. Taigi terminas priimti palikimą praleistas. Pareiškėja po palikėjo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo/atsisakymo po palikėjo mirties nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė. Paaiškino, kad terminą praleido dėl to, jog neketino priimti palikimo dėl didelių skolų, o apie tai, kad reikia pareikšti ir apie palikimo atsisakymą, sužinojo tik 2022-04-26. Sužinojusi, kad įpėdiniui E. B. negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kitam įpėdiniui neatsisakius palikimo, iš karto kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters vardu yra svarbios. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėjo skolos yra didesnės, negu paveldimas turtas, taigi, pareiškėja po palikėjo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, siekdama užtikrinti vaiko interesus. Dėl teisinių žinių stokos, nežinojo, kad be jos atsisakymo priimti palikimą, kitam įpėdiniui nebus išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o apie tai sužinojusi, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į teismą.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po S. B. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko K. B. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. B. mirties.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta antstolio Vytauto Mitkaus pažyma patvirtina, kad po S. B. mirties liko ne tik turtas, bet ir skolos, kurių bendra suma sudaro mažiausiai 9 523,03 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 55 000 Eur (vertės nustatymo data 2022 m. balandžio 22 d.) (b. t. I, l. 12 – 13). Kadangi palikėjui priklauso 3/16 dalys buto, turto vertė priklausančiai daliai sudaro 10 312,50 Eur. Be to, pareiškėja paaiškino, kad butas yra avarinės būklės, nėra tinkamas gyventi, todėl jo vertė, tikėtina, dar mažesnė. Atsisakius priimti palikimą, buto bendrasavininkas D. L. pagal 2022 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. 22/29-1 įsipareigojo sumokėti 500 Eur, kurie bus skirti išimtinai K. B. interesams (b. t. I, l. 20). Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad priėmus palikimą nepilnamečio vaiko vardu, už skolas tektų atsakyti visu paveldėtu turtu, t. y. atsakomybė kreditoriams tikėtina viršytų paveldimą turtą, todėl palikimo priėmimo atsisakymas vaiko interesų nepažeis. Įvertinus šias aplinkybes, prašydamas tenkinamas, leidimas išduodamas.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Be to, nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis) .

Pareiškimai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, todėl pareiškėja, teikdama pareiškimą, turėjo sumokėti 63 Eur žyminį mokestį (50 Eur x 1,252 indeksas). Faktiškai ji sumokėjo 66 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjai grąžinti 3 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. t. I, l. 21 – 22). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,48 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 578 straipsniu, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečio vaiko K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti po palikėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą.

Grąžinti pareiškėjai R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (tris eurus) žyminio mokesčio (mokėjimo įskaitymo užduoties Nr. ZK60073), sumokėto 2022 m. gegužės 13 d. AB „Lietuvos paštas“ į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetinę lėšų surenkamąją sąskaitą.

Išaiškinti pareiškėjai R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia nutartimi.

Nutarties dalis dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.