Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui UAB „Bankroto administratorių kompanija“ dėl darbo užmokesčio ir už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiasi LR DK 141 str. 1 d, 2 d, 3 d. nuostatomis, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Viso prašo priteisti 6392,84 Lt.

2011-02-09 teismo posėdžio metu ieškovas V. R. paaiškino, jog pagal terminuotą darbo sutartį jo atlyginimas buvo 800 Lt neatskaičius mokesčių, tačiau darbo užmokesčio negavo, atleido iš darbo; atsakovas į objektą po vasario mėnesio nebuvo atvykęs, ieškovas apie bankrotą nieko negirdėjo; V. K. buvo atvažiavęs ir žadėjo atsiskaityti iki Velykų. Vėliau ieškovas skambino, laukė, kol bus sumokėti pinigai, tačiau nebuvo sumokėta jokia dalis atlyginimo. Apie įsakymą dėl atleidimo sužinojo jau pareiškus ieškinį teisme. Kadangi nemokėjo pinigų, nuvyko į darbo biržą, tačiau ten informavo, kad ieškovas laikomas dirbančiu; sutartis nebuvo pratęsta.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį, nurodė, kad su V. R. jo atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta. Tai, kad atsakovui buvo iškelta bankroto byla, neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti su darbuotoju.

Ieškovas V. R. į paskutinį teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, jo interesus atstovauja D. M., todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo paskutinį posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiojo asmens UAB „Bankroto administratorių kompanija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su V. R. laikotarpiui nuo 2010-01-20 iki 2010-03-22 sudarė terminuotą darbo sutartį (b.l. 3), kuria ieškovas buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininku. Sutartyje numatyta vieną kartą per mėnesį po 15 dienos mokėti 800 Lt mėnesinę algą; nustatyta 5 darbo dienų (40 val.) darbo savaitė, darbo dienos trukmė - 8 val.

2010-08-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. išdavė pažymą, kuria patvirtino, kad V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2010-01-20 iki 2010-03-20, kurio mėnesinė alga – 800 Lt. Pažymoje taip pat nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-02-17 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą.Dėl šios priežasties Sodra neįformino minėto asmens atleidimo iš darbo ir pagal bankroto įstatymą šis darbuotojas buvo laikomas dirbančiu bankrutuojančioje įmonėje. Lietuvos Apeliaciniam Teismui 2010-04-29 nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, o VĮ Registrų centrui 2010-06-23 išregistravus įmonės teisinį statusą „bankrutuojantis“, tik 2010-08-18 Sodroje buvo įformintas minėto darbuotojo atleidimas iš darbo nuo 2010-03-20. Pažymoje nurodyta, kad minėtas darbuotojas dėl nurodytų priežasčių atlyginimo už atidirbtą laikotarpį negavo (b.l. 8).

Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo data – 2010-02-25. VĮ Registrų centre prašymas „Dėl teisinio statuso „bankrutuojantis“ įregistravimo“ buvo registruotas 2010-04-01. Apeliacinio teismo nutartis dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 nutarties panaikinimo, kaip ir prašymas „Dėl teisinio statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo“ VĮ Registrų centre registruotas 2010-06-23 (b.l. 6-7).

Atsakovas pateikė 2010-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. pasirašytą įsakymą Nr. P-145, kuriuo be kitų darbuotojų, dėl 2010-01-20 terminuotos darbo sutarties Nr. 169 pasibaigimo ir vadovaujantis DK 126 str. 1 d., V. R. atleistas iš darbo nuo 2010-03-22 d. pagal DK 126 str. 1 d. (b.l. 22).

Byloje esantis 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 01 nuorašas, patvirtina, kad tuo metu V. K. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t.y. vyko įmonės veikla (b.l. 26).

Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų LR CPK taisyklių, atsižvelgdamas į LR CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis (LR CPK 410 str.). Vienas iš svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – aktyvus teismo vaidmuo darbo bylose (LR CPK 410 str. 2 d.).

Iš civilinės bylos Nr.2-44-723/2011,kurioje ieškovas buvo Ž. V.,diręs kartu su V. R. pas atsakovą ir sudaręs sutartį dėl darbo tą pačią dieną ir buvo atleistas tą pačią dieną,duomenų matyti,kad iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus 2010-08-23 pažymos apie Ž. V. valstybinį socialinį draudimą nuo 2010-01-20 iki 2010-08-23, matyti, jog Sodroje yra duomenys, jog ieškovas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu 2010-01-20 2010-02-28 (pajamos, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos – 909,47 Lt, tarifas – 39,98 %, VSD įmokų suma – 363,60 Lt); nuo 2010-03-01 iki 2010-03-22 (pajamos, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos – 683,37 Lt, tarifas – 39,98 %, VSD įmokų suma – 273,21 Lt). (b.l. 9).

2011-02-09 posėdžio metu atsakovo atstovas V. K. prašė suteikti galimybę pateikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. pagrįsti aplinkybes, jog atsakovas tuo laikotarpiu negalėjo mokėti atlyginimo, nes tai turėjo daryti administratorius; taip pat įrodymus, jog įmonė nuo 2010-06-23 ilgą laikotarpį neturėjo darbo. Tačiau minėtų dokumentų teismui atsakovas nepateikė, nurodydamas, kad įmonėje vyksta Vilniaus apskrities VMI patikrinimas, todėl dokumentai perduoti šiai institucijai. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2011-01-31 Vilniaus apskrities VMI Dokumentų poėmio aktą, kuriame nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti 2010 m. bendri įmonės dokumentai, 2009-2010 m. sutartys, 2006-2010 m. dirbančių darbuotojų sutartys (b.l. 36).Tokie atsakovo argumentai dėl dokumentų nebuvimo vertinami kritiškai,nes pagal duomenis teismų kompiuterinės bazės LITEKO teismas susipažino su Vilniaus apygardos teismo 2010-12-06 nutartimi (Nr.B2-5645-798/2010),kurioje nurodyta, jog atsakovo įmonė skunde dėl bankroto pati nurodė, jog yra moki, vykdo didelio masto projektus.2010-10-05 vienam iš kreditorių grąžino 550000 Lt skolą.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir remiantis minėtais įrodymais atsakovo paaiškinimai teisme vertinami kritiškai.

P. D. kodekso 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 2 d.).

Ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už dirbtą laiką įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. nuo 2010-01-20 iki 2010-03-22 atsakovas pripažįsta. Už minėtą laikotarpį ieškovui priskaičiuotas 1592,84 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1592,84 Lt neišmokėto darbo užmokesčio(be mokesčių) pagal minimalaus atlyginimo dydį.

Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką yra papildomas tokio darbuotojo teisių apsaugos svertas. Jei darbdavys netinkamai vykdo pareigą laiku atsiskaityti pasibaigus darbo teisiniams santykiams, ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką.

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2010-03-22. Nors atsakovo atstovas teigia, jog iškėlus bankroto bylą direktorius įmonėje nedirbo, tačiau šias aplinkybes paneigia paties atsakovo pateiktas 2010-04-30 įmonės akcininkų susirinkimo, kuriame V. K. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, protokolas, taip pat 2010-03-20 priimtas ir direktoriaus V. K. pasirašytas įsakymas dėl darbuotojų atleidimo iš darbo,duomenys iš Vilniaus apygardos teismo 2010-12-06 nutarties (Nr.B2-5645-798/2010),kurioje nurodyta, jog atsakovo įmonė skunde pati nurodė, jog yra moki, vykdo didelio masto projektus.2010-10-05 vienam iš kreditorių grąžino 550000 Lt skolą.

Kaip minėta, DK 141 str. 3 d. numatytas pasekmes teismas turi taikyti nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Teisinis reglamentavimas, darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju yra toks, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už visą uždelsimo laiką, t.y. iki sumų, kurias uždelsta sumokėti, išmokėjimo (teismo sprendimo įvykdymo). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, pažymėtina, jog ginčo dėl to, kad atleidimo metu su ieškovu nebuvo atsiskaityta nėra, atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvai nesiejami su darbuotojo (ieškovo) kalte, darbo užmokestis ieškovui V. R. nebuvo išmokėtas net ir panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 nutartį bei įmonės statusą „bankrutuojanti“ - su juo neatsiskaityta iki šiol.Aukščiau minėta teisės norma numato darbdavio pareigą visais atvejais, t.y. nepaisant paties darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo, sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką, kuomet dėl neatsiskaitymo nėra paties darbuotojo kaltės.Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad tokia darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės atveju. Atsakovo įvardinta aplinkybė, kad įmonei buvo išketa bankroto byla negali būti traktuojama kaip kalti darbuotojų veiksmai ir darbdavio kaltę paneigiančios aplinkybės, kaip ir įmonės nemokumas, iki nebus įrodyta priešingai. Vien atsakovo teiginių tokiam teisiškai reikšmingam faktui nustatyti nepakanka. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką yra papildomas tokio darbuotojo teisių apsaugos svertas. Jei darbdavys netinkamai vykdo pareigą laiku atsiskaityti pasibaigus darbo teisiniams santykiams, ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Taip pat byloje nesama ir duomenų, jog objektyvių kliūčių sumokėti darbuotojams darbo užmokestį jų atleidimo dieną neegzistavo (įmonės sąskaitoje buvo pakankamai lėšų atsiskaitymui ar panašios aplinkybės). Išanalizuota faktinė situacija leidžia teismui padaryti išvadą, kad darbdavio prievolę sumokėti darbuotojoms darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką eliminuojančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau – darbuotojo) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą.Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1-3.4 punktuose, ir mėnesines premijas.Šioje byloje negalimas paskaičiavimas už tris mėnesius,nes terminuota sutartis buvo nutraukta po dviejų mėnesių.

Spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, pagal kurią laikomasi nuostatos, jog nustatant tokios išmokos už pavėlavimą atsiskaityti dydį, galima atsižvelgti ir į kriterijus, kurie teisingumo ir protingumo požiūriu (DK 2 str., 35 str.) gali leisti išvengti disproporcijų tarp abiejų darbo sutarties interesų ar pernelyg didelio neadekvatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-284/2009; 2010-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-365/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas dirbo pas atsakovą gana trumpai, sudarydamos darbo sutartį, šalys tarėsi dėl terminuotų (t.y. trumpalaikių) santykių, ieškovas darbuotoją atleido nesupažindinęs jo su 2010-03-20 įsakymu (b.l. 22), po atleidimo kelis mėnesius žadėjo atsiskaityti-išmokėti atlyginimą,ir be to bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko daugiau nei 9 mėnesius (dėl procesinių dokumentų atsakovui neįteikimo, atsakovo prašymo suteikti galimybę pateikti papildomus įrodymus).Taigi nurodyti teisės principai – proporcingumas, teisingumas, protingumas, sąžiningumas – suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareikštų reikalavimų ribų viršyti nėra teisinių prielaidų, o vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo už šešis mėnesius, t.y.nuo 2010-03-22 iki 2010-09-22, bet ne nuo ieškinio padavimo dienos vertintinas kaip adekvati pažeidimui kompensacija, galinti atkurti ieškovo teisų pažeidimą,nes akivaizdu,kad atsakovas nesiruošė atsiskaityti su ieškovu ir po to,kai gavo ieškinį ir po to,kai pripažino ieškinį dalyje dėl atlyginimo nemokėjimo ,kas matyti iš atsakovo argumentų atsiliepinuose,ir ko nepadarė iki šiol.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį tik už 6 mėnesius; į ieškovo dirbtą laiką atsakovo įmonėje (2 mėn.), vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo principais, ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už 6 mėnesius yra pagrįstas, ir tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4800 Lt (800 Lt x 6 mėn.) (neatskaičius mokesčių).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 192 Lt žyminio mokesčio ir 16,85 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88,99 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-269 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. 300567459) ieškovui V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1592,84 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 4800 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, iš viso 6392,84 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du litus 84 ct) neatskaičius mokesčių.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 208,85 Lt (du šimtus aštuonis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. dėl 800 Lt (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.