Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022-07-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-758-277/2022 pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį L. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. A. (V. A.) ir uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Apdraustas butas aplietas iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kuris yra virš buto (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti žalą bei nurodė, kad priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą. Žala neatlyginta.

4. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš jai priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

5. Nurodė, kad, remiantis CK 6.261 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina ir 40,69 Eur (už 324 pradelstas dienas) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pareiškimo teismui. dienos bei dalies pagrindais 5% dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Pagal ieškovės pateiktas nuotraukas nėra aišku kada užlieta patalpa, kas ir kada fotografavo ir pan. Apeliantės nuomone, teismas apskritai neturėjo priimti šių įrodymų. Iš fotonuotraukų matyti, kad neva aplietas butas neremontuotas kelis dešimtmečius, apliejimai lubose išdžiūvę ir nuo laiko poveikio pageltę, todėl nežinomas šių pažeidimų laikas ir priežastys. Kitose vietose - sienose, apliejimai neseni. Po apliejimo niekas neatliko patikrinimo, nekvietė avarinės tarnybos, santechniko ar antstolio ir pan. Apeliantė, akcentuodama galimo užliejimo pasekmių išsidėstymą, abejoja tiek ieškovės nurodoma jo priežastimi, tiek teismo sprendime atliktu vertinimu.

14. Atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau - (duomenys neskelbtini) dieną virš atsakovės esančiame bute įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplietas atsakovės butas. Buvo iškviesta avarinė tarnyba ir pašalintas gedimas.

15. Nurodo, kad atsakovė dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nebūtų galėjusi likviduoti vandentiekio avarijos, jei tokia būtų buvusi. Dėsto aplinkybes, kurios jos nuomone byloje nebuvo išsiaiškintos dėl kitokių galimų buto apliejimo priežasčių. Pažymi, kad nėra pateiktas planas ir konkrečiai nurodyta, kurioje vietoje aplieta, nėra ir vamzdynų plano. Neišsiaiškinta koks įrenginys galimai apliejo butą ir kam jis priklauso, t.y. bendro naudojimo ar naudojamas atsakovės. Į bylą nepateikta draudimo sutartis, VĮ Registrų centro pažyma apie aplieto buto savininką, buto nusidėvėjimo laipsnį ir pan.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė neturėjo įrodinėti dėl kokių priežasčių iš atsakovės buto tekėjo vanduo. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, yra nepagrįsti.

20. Nors turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kaip atskiras dokumentas, nebuvo surašytas, bet įvykio buvimu buvo įsitikinta, kadangi tai yra pagrindas pripažinti įvykį draudžiamuoju. Byloje buvo apklaustas draudėjas, kurio paaiškinimai nenuginčyti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė į bylą pateikė draudimo polisą, kuris patvirtina draudimo sutarties egzistavimo faktą, o draudimo taisyklės yra skelbiamos viešai. Atsižvelgiant į tai, kad reiškiamas subrogacinis ieškinys, atsakovė, gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, neturi teisės gintis draudimo sutarties nuostatomis.

21. Pati apeliantė, teigdama, kad žalos atsiradimą galėjo sąlygoti ne jai priklausantis turtas, o kiti šaltiniai, turėjo atitinkamas aplinkybes įrodyti. Argumentai apie atsakovės įsivaizdavimu egzistuojančias inžinerines sistemas ieškovės aplietame bute neparemti įrodymais. Atsakovei negalint jų pateikti, ji galėjo prašyti teismo juos išreikalauti, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo. Ieškovė pateikė leistinumo ir sąsajumo kriterijus atitinkančius įrodymus, žalos bylos nuotraukas originaliu formatu ir pavadinimu. Būtent nuotraukų pavadinimuose yra nurodyta jų fiksavimo data. Mano, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti reikalavimai dėl turtinės žalos, sumokėjus draudimo išmoką, atlyginimo, kompensacinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi būsto draudimu draudėjui V. A. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Iš prie ieškinio pridėto dokumento įvardyto kaip „pranešimas apie įvykį“ galima spręsti, jog V. A. apie jo turtui padarytą žalą, t.y. dviejų kambarių, virtuvės ir prieškambario lubų ir sienų sugadinimą ((duomenys neskelbtini) apliejant) pranešė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) raštu informavo trečiąjį asmenį, kad į jo sąskaitą dėl buto apliejimo patirtos žalos bus pervesta – 916,76 Eur. Draudimo išmoka draudėjui pervesta (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) pretenzija adresuota atsakovei pranešė, kad ji yra atsakinga dėl (duomenys neskelbtini) įvykio per kurį buvo aplietas trečiojo asmens butas žalos atlyginimo ir draudimo bendrovė turi regreso teisę išieškoti iš jos nurodytą draudimo išmoką, kurią prašė per 15 dienų pervesti į ieškovės sąskaitą. Atsakovės žalos nėra atlyginusi iki šiol.

25. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų<...>, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal kasacinio teismo praktiką, minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

26. Bylose dėl žalos, susijusios su netinkamu statinio valdymu, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai (LAT 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

27. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad atsakovė, teigdama, kad žalos atsiradimą galėjo sąlygoti ne jai priklausantis turtas, o kiti šaltiniai, turėjo atitinkamas aplinkybes įrodyti, laikytini nepagrįstais. Būtent ieškovei tenka pareiga teikti įrodymus, kurie leistų spręsti, jog pratekėjusio vandens šaltinis buvo atsakovės bute arba patvirtintų, kad tokiu šaltiniu negalėjo būti namo bendrojo naudojimo objektai arba kitų asmenų valdomos patalpos.

28. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad trečiojo buto apliejimas įvyko dėl atsakovės nerūpestingo elgesio su bute įrengtu vandentiekiu, kuomet vanduo išsiliejo ant grindų ir per perdangą prasiskverbė į apačioje esantį apdraustą butą grindė apgadinto buto nuotraukomis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Visagino būstas“ ir aplieto buto savininko paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia išvada padaryta neišsiaiškinus visų ginčui reikšmingų aplinkybių.

29. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, t.y. įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį. Draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų, siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (CK 6.249 straipsnis ir CPK 178 straipsnis) (LAT 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

30. Ieškinio reikalavimai buvo įrodinėjami trečiojo asmens V. A. buto nuotraukomis, apliejimo pažeidimų pašalinimo sąmata, nutarties 24 punkte aptartu pranešimu apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais ir pretenzija atsakovei. Nors atsakovė laikėsi nuoseklios procesinės pozicijos, kad jos butas nebuvo trečiojo asmens buto apliejimo šaltinis, tačiau ieškovė dokumentų, susijusių su draudžiamojo įvykio tyrimu, apart minėto (duomenys neskelbtini) informacinio pobūdžio rašto dėl žalos paskaičiavimo, neteikė. Dublike dėstė argumentus, kad ekspertas, administravęs žalos bylą, įvertino apliejimo požymių mastą, senumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių žalos bylos duomenų prie savo procesinių dokumentų nepridėjo.

31. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad atsakovė aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir atsikirsdama triplike buvo pareiškusi, jog ieškovė nepateikė avarijos apžiūros protokolo, vamzdynų plano, VĮ Registrų centro pažymos apie aplieto buto savininką, buto nusidėvėjimo laipsnį, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo būtina išsiaiškinti, siekiant išsamiai ir tinkamai išnagrinėti šalių ginčą. Esant tokiai procesinei situacijai, kad ieškovė apliejimo šaltinio išsiaiškinimui ir visų abejonių bei prieštaravimų pašalinimui duomenų neteikė, teismas, nors tokio pobūdžio bylose neturėjo būti aktyvus, bet siekdamas tinkamai išspręsti ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, turėjo tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 158,160, 179 straipsniai).

32. Papildomai pasisakytina, kad prie bylos medžiagos nėra pridėtas buto planas, nors, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, jis teismui buvo parodytas techninių priemonių pagalba nuotolinio posėdžio metu, bet apeliacinės instancijos teismas, nesant plano spręsti apie argumentų dėl kito galimo apliejimo šaltinio nepagrįstumą, negali. Kita vertus, be tokio plano yra reikšmingas ne tik atsakovės minimas vamzdynų planas, bet ir grafiniu būdu pateiktas tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės butų išsidėstymas daugiabučiame name, iš kurių be kita ko būtų galima spręsti apie pastato konstrukciją (pvz. plokščių sujungimus ir pan.) bei pašalinti abejones dėl bendro naudojimo objektų, kaip galimų apliejimo šaltinių, egzistavimo.

33. Šiais aspektais remtis daugiabutį eksploatuojančios UAB „Visagino būsto“ atsiliepime į ieškinį ginčo buto nuotraukų komentarais, kuomet pats proceso dalyvis nurodo, kad nuotraukos pakomentuotos tik vizualiai, atkartojant vaizduotėje tipinį buto projektą, nes trečiasis asmuo įvykio vietoje nebuvo, visgi negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išsiaiškinus pirmiau aptartus duomenis galima patvirtinti konkretų buto apliejimo šaltinį, kas reikšminga vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

34. Taigi, šalių pozicijos dėl galimų apliejimo šaltinių skiriasi, tačiau galima daryti išvadą, kad įrodymų šalys teismui neteikė dėl skirtingai suvokiamos įrodinėjimo pareigos apimties. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, teismui tenka pareiga nurodyti šalims kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad ieškovas privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus tokias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų reikšmingų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus. Šiuo atveju, tokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, kas turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

35. Taip pat pažymėtina, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir, kad draudimo dydis atitinka padarytus nuostolius (LAT 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), kad nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių iš esmės nenagrinėjo ir nesiaiškino tiek faktinės situacijos, tiek ieškovės valdybos pirmininko patvirtintų Būsto draudimo taisyklių galiojusių 2016-06-01-2021-04-15, kontekste.

36. Pastebima, jog draudimo išmokos dydis apskaičiuotas ir atitinkamai ieškinio turtinis reikalavimas įrodinėjamas prie jo pridėta lokaline sąmata, kuri nepasirašyta, neaiškus jos sudarytojas, jo kompetencijos. Joje nurodoma, kad sąmata sudaryta pagal 2020 m. balandžio mėnesio kainas, nors, kaip nustatyta trečiasis asmuo į draudimo bendrovę kreipėsi (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertimu, lokalinė sąmata neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų.

37. Kita vertus, nesant apžiūros akto ar atliktų darbų akto, iš bylos duomenų negalima identifikuoti kokie trečiojo asmens buto sienų ir lubų plotai yra pažeisti. Trečiasis asmuo V. A. pripažino, kad paskutinį kartą butas remontuotas prieš šešerius metus, iš jo paaiškinimų galima spręsti, kad pažeistos buto vietos nebuvo remontuojamos tuo metu. Byloje nėra, ką pabrėžia ir atsakovė, VĮ Registrų centro pažymos, kur atsispindėtų V. A. buto duomenys viešajame registre, ir iš kurios būtų galima identifikuoti kokio bendro ploto patalpoms yra padaryta žala bei palyginti padarytos žalos masto bendro ploto prasme su remontuotinos dalies (lubų, sienų) plotu.

38. Pripažinus lokalinę sąmatą netinkamu įrodymu, neišsireikalavus papildomų duomenų, nėra galimybės spręsti ir apie tai, kokio dydžio reali žala padaryta ir kokios apimties remontas būtinas, siekiant nukentėjusį grąžinti į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos. Šiems klausimams reikšmingas ir paskutinį kartą sienų ir lubų remonto laikas, buto nusidėvėjimas ir pan. Akivaizdu, kad teisingam ir tinkamam ginčo išsprendimui buvo būtinos specialios žinios, papildomi ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys įrodymai dėl būtinų atlikti darbų masto, medžiagų poreikio ir pan. Šiuo atveju, šalių pateikti įrodymai nepakankami pagrįstoms išvadoms dėl turtinės žalos dydžio padaryti. Pastebima, jog nors akivaizdu, jog buto apdaila buvo nenauja, iš to fakto, jog draudimo išmokos dydis atitiko sąmatoje nurodytas remonto išlaidas, galima manyti, jog nebuvo įvertintas turto (apdailos) nusidėvėjimo mastas, kuris reikšmingas nustatant draudimo išmokos dydį. Kol kas negalima įvertinti ar buvo atsižvelgta į frančizę (jeigu ji pagal draudimo sąlygas draudėjui taikoma).

39. Pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą nustatyti tikrąjį žalos dydį, analizuoti aplinkybes dėl remonto darbų būtinumo bei vertinti aplinkybes ar draudikas pateikė patikimus žalos mąstą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų papildomai ištirti ir įvertinti atsakovės argumentų kontekste ar ieškovė visgi dėjo reikiamas pastangas ištirti aplinkybes būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (CPK 179 straipsnis).

40. Apibendrindamas pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišaiškinęs šalims jų įrodinėjimo pareigos, tinkamai neįvertino rašytinių įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektu, nenustatė ir neištyrė esminių faktinių aplinkybių, t. y. nepašalino neaiškumų ir prieštaravimų dėl galimo žalos šaltinio bei nenustatė tikrojo padarytos žalos dydžio, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Kadangi proceso trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nes būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl ginčijamas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčiais teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, plačiau nepasisakoma. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nes tai spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022-07-21 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.