Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Nustatė, kad 2011 m. spalio 26 d. VRM gavo pareiškėjo 2011 m. spalio 22 d. skundą, kuriuo šis prašė panaikinti 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 20-S-2934 ir 2011 m. rugsėjo 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 5-12-S-532 bei atlikti objektyvų ir visapusišką tarnybinį patikrinimą. VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 1D-7861(3) pateikė atsakymą dėl tyrimo rezultatų dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų pareiškėjo sulaikymo metu ir Policijos departamento prie VRM atsakymo Nr. 5-12-S-532. Nurodė, jog pašto spaudas ant voko patvirtina, kad šis raštas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. lapkričio 18 d. registruotu laišku (reg. Nr. RN326044452LT); 2011 m. gruodžio 23 d. Lietuvos paštas korespondenciją grąžino su žyma „Neatsiėmė“. Nustatė, jog 2011 m. gruodžio 14 d. VRM gavo faksu pareiškėjo siųstą 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad negavo atsakymo į savo Skundą ir prašė pranešti priežastis, dėl kurių vilkinamas atsakymo pateikimas. VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo Pareiškimą, 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 1D-8801(3) nurodė, kad pareiškėjo Skundas išnagrinėtas ir raštiškas atsakymas jam išsiųstas 2011 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 1D-7861(3). Nurodė, jog pašto spaudas ant voko patvirtina, kad šis raštas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. gruodžio 22 d. registruotu laišku (reg. Nr. RN317085374LT); 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos paštas korespondenciją grąžino su žyma „Neatsiėmė“.

Nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas keliamas ne dėl VRM atsakymų į pareiškėjo Skundą ir Pareiškimą teisėtumo, bet dėl to, ar VRM apskritai juos nagrinėjo ir priėmusi atitinkamą sprendimą jį pateikė pareiškėjui. Nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka išsiuntė minėtus raštus pareiškėjo nurodytu adresu. Institucijai įvykdžius pareigą dėl korespondencijos išsiuntimo pareiškėjo nurodytu adresu, yra preziumuojama, kad pareiga yra įvykdyta tinkamai. Institucijai nėra nustatyta pareiga siųsti sprendimą pakartotinai iki sprendimas bus įteiktas pareiškėjui. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pateikta su skundu susijusi medžiaga, įskaitant ir abu minėtus atsakovo raštus. Pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalį, proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga ir teismo (teisėjo) leidimu, savo lėšomis daryti jų kopijas bei išrašus. Darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas pateikti atsakymus į jo kreipimusis yra įgyvendintas ir nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą bei nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus ar priimti sprendimus (ABTĮ 90 straipsnis).

III.

Teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnyje nustatytą teisę, garantuojančią informacijos gavimą, ir 33 straipsnyje įtvirtintą teisę į kritiką dėl valstybės įstaigų ar pareigūnų darbo bei teisę apskųsti jų sprendimus. Be to, pareiškėjo teigimu, sprendime netinkamai taikomos VAĮ nuostatos ir ABTĮ 85-87 straipsniai. Nesutinka su teismo teiginiu, jog šiuo atveju ginčas yra ne dėl atsakovo VRM atsakymų į pareiškėjo Skundą ir Pareiškimą teisėtumo, bet dėl to, ar VRM apskritai juos nagrinėjo ir priėmusi atitinkamą sprendimą jį pateikė pareiškėjui. Mano, jog netirti pateikti įrodymai ir nenustatytos esminės aplinkybės, kurios privalėjo būti nustatinėjamos, ir nenurodyti argumentai, dėl kurių atmetami pateikti teismui įrodymai skundui pagrįsti ir įrodyti. Teigia, jog pagal VAĮ, kai pareiškimas ar skundas gaunami elektroniniu paštu, į juos atsakymas privalo būti pateiktas taip pat elektroniniu paštu, tačiau atsakovas į pareiškėjo Pareiškimą faksu neteisėtai vėl atsakė registruotu laišku ir taip tyčia vilkino pateikti atsakymą į pareiškėjo Pareiškimą. Teismo sprendime netinkamai taikoma ABTĮ 51 straipsnio l dalis, nustatant, kad proceso dalyvis turi teisę teisme susipažinti su bylos dokumentais, kita medžiaga ir teismo leidimu savo lėšomis daryti dokumentų kopijas bei išrašus. Teigia, jog taip pažeidžiama pareiškėjo konstitucinė nuosavybės teisė, įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje, garantuojanti nuosavybės apsaugą ir teisę nemokamai gauti atsakymą į pareiškėjo Skundą ir Pareiškimą tiesiogiai iš atsakovo VAĮ pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmų (neveikimo), pateikiant atsakymus į pareiškėjo 2011 m. spalio 22 d. skundą ir 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą faksu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl VRM atsakymų į pareiškėjo Skundą ir Pareiškimą teisėtumo, bet dėl to, ar VRM apskritai juos nagrinėjo ir priėmusi atitinkamą sprendimą jį pateikė pareiškėjui. Toks ginčo dalykas nustatytas iš pareiškėjo skunde formuluojamų reikalavimų, t. y. pripažinti, kad VRM vilkina pateikti atsakymus į pareiškėjo Skundą ir Pareiškimą bei įpareigoti VRM pateikti į juos atsakymus. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nustatytu nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2011 m. spalio 26 d. VRM gavo pareiškėjo 2011 m. spalio 22 d. skundą, kuriuo šis prašė panaikinti 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 20-S-2934 ir 2011 m. rugsėjo 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 5-12-S-532 bei atlikti objektyvų ir visapusišką tarnybinį patikrinimą (b. l. 11). VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 1D-7861(3) pateikė atsakymą dėl tyrimo rezultatų dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų pareiškėjo sulaikymo metu ir Policijos departamento prie VRM atsakymo Nr. 5-12-S-532 (b. l. 12). Pašto spaudas ant voko patvirtina, kad šis raštas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. lapkričio 18 d. registruotu laišku (reg. Nr. RN326044452LT); 2011 m. gruodžio 27 d. Lietuvos paštas korespondenciją grąžino su žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 11a, 13). 2011 m. gruodžio 14 d. VRM gavo faksu pareiškėjo siųstą 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad negavo atsakymo į savo Skundą ir prašė pranešti priežastis, dėl kurių vilkinamas atsakymo pateikimas (b. l. 15). VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo Pareiškimą, 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 1D-8801(3) nurodė, kad pareiškėjo Skundas išnagrinėtas ir raštiškas atsakymas jam išsiųstas 2011 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 1D-7861(3) (b. l. 17). Pašto spaudas ant voko patvirtina, kad šis raštas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. gruodžio 22 d. registruotu laišku (reg. Nr. RN317085374LT); 2012 m. sausio 30 d. Lietuvos paštas korespondenciją grąžino su žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 16, 20).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, bylos medžiagą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 (2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1465 redakcija), 16.14 punktu, kuriame nustatyta, jog VRM nustatytąja tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taigi pareiškėjo 2011 m. spalio 22 d. skundas savo forma priskirtinas skundams. Tuo tarpu, pažymėtina, jog pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimo faksu forma, pagal VAĮ 2 straipsnio 14 dalį, yra prašymas, o ne skundas ar pranešimas, kadangi pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ne siekdamas apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, o prašydamas administracinės paslaugos – suteikti informaciją apie raštiško atsakymo į Skundą pateikimą.

VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi ši administracinė procedūra taikoma tik skundams ir pranešimams nagrinėti.

VAĮ 31 straipsnyje nustatyti administracinės procedūros terminai. Nurodyta, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.

Remiantis bylos duomenimis atsakovas laiku užbaigė administracinę procedūrą, t. y. 2011 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą (raštas Nr. 1D-7861(3)) dėl 2011 m. spalio 26 d. gauto pareiškėjo 2011 m. spalio 22 d. skundo. VRM 2011 m. lapkričio 18 d. išsiuntė pareiškėjui minėtą 2011 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 1D-7861(3) pareiškėjo skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte pašto paslaugų teikėjui yra nustatyta pareiga registruotąsias pašto siuntas įteikti siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo įgaliotam asmeniui. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog pašto paslaugų teikėjas privalo pašto siuntą, kurios neįmanoma įteikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir pan.), grąžinti siuntėjui. Pažymėtina, jog analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-1544, 19.5, 20.3 punktuose.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos paštas, negalėjęs įteikti VRM siųsto 2011 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 1D-7861(3), 2011 m. gruodžio 27 d. korespondenciją grąžino atsakovui su žyma „Neatsiėmė“. Tas faktas, jog pareiškėjas neatsiėmė jam registruotu laišku siųsto atsakovo rašto, nesudaro pagrindo vertinti VRM veiksmų dėl atsakymo įteikimo pareiškėjui kaip netinkamų.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik garantuoja asmenims teises, bet ir nustato pareigas. Konstitucijos 28 straipsnyje yra nustatyta, jog, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. VAĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo privalo sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir apdairus, turėjo informuoti atsakovą apie jo paties nurodyto adreso pasikeitimą, jeigu jis pasikeitė, arba nurodyti kitą būdą, kuriuo atsakovas galėtų pateikti pareiškėjui atsakymą į jo skundą. Tokie duomenys nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato atsakovui pareigos siųsti sprendimą pakartotinai, kol jis bus įteiktas pareiškėjui. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nenustatyta jokių aplinkybių, įrodančių atsakovo vilkinimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2011 m. spalio 22 d. skundą faktą.

VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimo faksu forma, pagal VAĮ 2 straipsnio 14 dalį, yra prašymas, todėl šiam dokumentui yra taikomos Taisyklių nuostatos.

Taisyklių 26 punkte reglamentuota, kad rašytiniai prašymai, pateikti tiesiogiai, atsiųsti paštu, per pasiuntinį ar gauti „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo padalinyje, turi būti užregistruoti atitinkamame institucijos dokumentų registre pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88. Šių Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu (arba elektroniniu būdu), asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu (arba elektroninio pašto adresu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu) išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Registracijos kortelėje ar spaude turi būti nurodytas institucijos (ar jos padalinio), priėmusios prašymą, pavadinimas, prašymo priėmimo data ir registracijos numeris, valstybės tarnautojo, priėmusio prašymą, vardas, pavardė, pareigos, prireikus – kita reikiama informacija. Pagal minėtų Taisyklių 30 punktą, asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos.

Atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, jog atsakovas laiku pateikė atsakymą į pareiškėjo Pareiškimą, t. y. VRM 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 1D-8801(3) atsakė į 2011 m. gruodžio 14 d. gautą faksu pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą ir šis raštas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. gruodžio 22 d. registruotu laišku.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas neteisėtai į Pareiškimą atsakė registruotu laišku. Taisyklių 39 punkte nustatyta, jog į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Pagal Taisyklių 14 punktą asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) ir elektroniniu būdu institucijos elektroninio pašto adresu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas Pareiškimą pateikė faksimiliniu laišku, o atsakovas jam atsakymą pateikė registruotu laišku. Pareiškėjas Pareiškime nenurodė, kokiu būdu pageidauja gauti atsakymą į savo prašymą, o apeliaciniame skunde teigia, jog pagal VAĮ, kai pareiškimas ar skundas gaunami elektroniniu paštu, į juos atsakymas privalo būti pateiktas taip pat elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog tokią nuostatą numato ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis, tačiau pareiškėjas Pareiškimą pateikė ne elektroniniu paštu, o faksu, be to, Pareiškime nenurodė, jog pageidauja gauti atsakymą į savo prašymą būtent tokiu būdu, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą. Be to, Taisyklių 40 punkte nustatyta, jog atsakymai, kuriuose yra privačios informacijos, asmeniui siunčiami tik registruota pašto siunta (šiuo atveju atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Pareiškimą, kartu pridėjo ir atsakymo į Skundą kopiją, kurioje yra privačios informacijos, pvz., pareiškėjo tėvų buto adresas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas VRM, pareiškėjui pateikęs atsakymą registruotu laišku Pareiškime nurodytu pareiškėjo adresu, tinkamai atliko savo pareigą.

Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 81, 86 straipsnių reikalavimus, naikinti šio sprendimo pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ABTĮ 51 straipsnio l dalį, kurioje nustatyta, kad proceso dalyvis turi teisę teisme susipažinti su bylos dokumentais, kita medžiaga ir teismo leidimu savo lėšomis daryti dokumentų kopijas bei išrašus. Tokiu būdu pareiškėjui buvo papildomai suteikta informacija apie dar vieną galimybę susipažinti su atsakovo pateiktais dokumentais, esančiais byloje, ir tai nelaikytina pareiškėjo teisių pažeidimu. Be to, tai nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas, įvertinęs įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.