- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-239-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02620-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7083-377/2024 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui S. B. dėl žemės sklypo geodezinio plano parengimo ir įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. A., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl žemės sklypo suderinimo, geodezinio plano parengimo ir įregistravimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, neturtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
2. Ieškinį priėmus ir atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, Tauragės apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus – ieškovas buvo įpareigotinas per teismo nustatytą terminą patikslinti ieškinį ir ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, ieškinį apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino ieškovui, konstatavus, kad ieškovas nepašalino 2024 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir ieškinį palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnyje numatytu pagrindu; 2) grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tam, kad išspręstų klausimą dėl atsakovo reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
Atsiliepimas
4.1. Teismas skundžiama nutartimi neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Pažymi, kad teismas, priėmęs ieškinį, nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį patiekti. Todėl atsakovas turėjo pareigą pateikti atsiliepimą, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlygintos.
4.2. Teismas nepagrįstai taikė CPK 115 straipsnio nuostatas, kadangi jos taikomas tik ieškinio pateikimo ir jo trūkumų vertinimo etapu. Teismas turėjo ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinį palikti nenagrinėtą.
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
5.1. Ieškovas pripažįsta, kad teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, kurie buvo esminiai. Kadangi per teismo nustatytą terminą pašalinti nustatytų trūkumų neturėjo galimybės ir nematė prasmės, jis jų nešalino. Kadangi teismas nepriėmė ieškinio, neužkirto kelio ir suteikė galimybę surinkus reikiamus įrodymus pakartotinai kreiptis su ieškiniu į teismą, ieškovas skundžiamos nutarties neskundė.
5.2. Tai, kad teismas nustatė ieškinio trūkumus tik po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškovas neturi būti atsakingas už atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas neturėjo nustatyti atsakovui termino atsiliepimui pateikti, kol nebuvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, nepašalinus nustatytų trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. spalio 14 d. ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl žemės sklypo geodezinio plano parengimo ir įregistravimo VĮ Registrų centre, neturtinės žalos priteisimo. 2024 m. spalio 15 d. bylą nagrinėti paskirta teisėja rezoliucija priėmė ieškinį ir nustatė 14 dienų terminą, be kita ko, atsakovui atsiliepimams į ieškinį pateikti. 2024 m. spalio 24 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris 2024 m. spalio 25 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas. 2024 m. spalio 28 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – teisingai nurodyti savo ir šalies procesinę padėtį, patikslinti ieškinio reikalavimus; sumokėti žyminį mokestį; nurodyti atstovavimo pagrindą; nurodyti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, dėl sprendimo už akių priėmimo, dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; nurodyti informaciją ar byla bus vedama per advokatą.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas per nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino ieškovui.
10. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikęs ieškinį nepaduotu ir kartu su priedais jį gražinęs ieškovui, netinkamai taikė procesinės teisės normas. Be to, nepagrįstai neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
11. CPK 115 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą.
12. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą (nagrinėjamu atveju ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nutarties 11 punkte paminėtos teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
14. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuotina, kad tuo atveju, kai ieškovas nepašalina trūkumų, kurie buvo nustatyti po ieškinio priėmimo, teismas gali ieškinį palikti nenagrinėtą, vadovaujantis CPK 296 straipsniu, o ne laikyti ieškinį nepaduotu, vadovaujantis CPK 115 straipsnio pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduodu, netinkamai taikė procesines teisės normas.
15. Atsakovas nurodo ir tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
16. Pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tai atliekama atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 55 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylą, skundžiamoje nutartyje turėjo paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovas inicijavo teisminį procesą dėl kurio atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu dėl to, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų. Dėl šios priežasties ieškovas laikytinas kaltąja šalimi procesine prasme, todėl atsakovas įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovas neturi atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus tik po atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
20. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Taigi, ieškovui pateikus teismui ieškinį, kuris neatitiko įstatymo jam keliamų reikalavimų, vien tai, kad ieškinio trūkumai buvo nustatyti po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nesudaro pagrindo, palikus ieškinį nenagrinėtą, atleisti ieškovą nuo atsakomybės atlyginti kitai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas pateikė savo argumentus dėl atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nutaria išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo.
22. Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė priteisti 720 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitą faktūrą. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad atsakovas patyrė išlaidas už atstovo suteiktas teisines konsultacijas, ieškinio analizę ir atsiliepimo į ieškinį parengimą.
24. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo. Teismui sprendžiant dėl pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, jų realumą (neišvengiamumą) patvirtina bylą laimėjusios šalies įsipareigojimas advokatui šias išlaidas apmokėti ir advokato sutikimas atidėti suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).
25. Apeliacinės instancijos teismas iš pateiktos sąskaitos faktūros, pagrindžiančios patirtų bylinėjimo išlaidų patyrimą, nustatė, kad atsakovas įsipareigojo ją apmokėti per 14 dienų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis šios nutarties 24 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, šio fakto pakanka konstatuoti, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra realios.
26. Be to, atsakovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą neviršija maksimalaus dydžio, patvirtinto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.).
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos baigties
28. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamas taikė procesinės teisės normas, nesisprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovo A. A. ieškinį atsakovui S. B. dėl žemės sklypo geodezinio plano parengimo ir įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti atsakovui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septynių šimtų dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.