- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2YT-15658-920/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08145-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., J. D.
- Pareiškėjas
- F. L.
- Advokatai
- Rugilė Jurgelaitytė, Rasa Hoppen
- Kategorijos
- 2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. L. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai turtą valdyti (e. b. l. 1-3, 78-80). Pareiškime nurodė, kad F. L. yra mirusios E. D. sutuoktinis. Santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine nuosavybės teise valdė: žemės sklypą su statiniais - sodo pastatu, stogine, ūkiniu pastatu, kitais inžineriniais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias bendro naudojimo banko sąskaitose. Minėtas žemės sklypas su statiniais bei lengvasis automobilis sutuoktinių nuosavybėn buvo įgytas iš pareiškėjo asmeninių lėšų. Pinigai, esantys bendrojo naudojimo sąskaitose, yra pareiškėjo asmeninės lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą Didžiojoje Britanijoje. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog santuokoje įgytas turtas bei piniginės lėšos yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė, tačiau, kol neįrodyta kitaip (įrodinėjimas yra apsunkintas dėl pareiškėjo senyvo amžiaus, įrodymų buvimo Didžiojoje Britanijoje), atsižvelgiant į šeimos turto teisinį režimą, pareiškėjui ir jo sutuoktinei E. D. priklauso/priklausė po ½ turto įgyto santuokos metu. Mirusios E. D. paveldėjimo byla yra užvesta Kauno rajono 5-ajame notaro biure. Mirusios E. D. įpėdiniai pagal įstatymą yra motina J. D. ir tėvas T. D.. J. D. yra notarui pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas J. D. nėra išduotas. Mirusios E. D. tėvas T. D. yra kreipęsis į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2099-848/2018 atmetė T. D. prašymą. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Pareiškėjas palikimo atsiradimo vietos notarui nepateikė pareiškimo dėl mirusios sutuoktinės turto paveldėjimo, nes pareiškėjui, kuris yra senyvo amžiaus (76-erių metų) Italijos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, išskyrus laikotarpį nuo E. D. mirties iki šiol, nėra ir nebuvo žinomos palikimo priėmimo procedūros, įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Nors ir pareiškėjas notarui nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau mirusios sutuoktinės palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Iš karto po E. D. mirties pareiškėjas apsigyveno jam ir mirusiai E. D. nuosavybės teise priklausančiame sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jame gyvena iki šiol, naudojasi jame esančiais namų apyvokos daiktais, rūpinasi juo kaip savu, t y. prižiūri aplinką, moka mokesčius už elektrą, televiziją. Yra apdraudęs sodo namą, kitus pastatus bei juose esančius kilnojamuosius daiktus. Be to, pareiškėjas naudojasi jo mirusios sutuoktinės vardu registruotu lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo pareiškėjo sutuoktinės mirties iki 2017 balandžio mėn. mokesčiai buvo mokami bankiniais pavedimais iš bendros pareiškėjo ir jo mirusios sutuoktinės banko sąskaitos, nuo 2017 m. gegužės mėn. mokesčiai buvo mokami grynaisiais pinigais. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė turėjo dvi bendro naudojimo banko sąskaitas. Banko sąskaitose yra mirusiai priklausančių piniginių lėšų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra faktiškai pradėjęs valdyti sodo namą, automobilį, todėl laikytina, jog yra priėmęs visą mirusios sutuoktinės palikimą, įskaitant pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepime ir teismo posėdyje ji ir jos atstovė nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti. Nesutiko su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad pareiškėjo asmeninė nuosavybė yra santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas - žemės sklypas su statiniais, lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose. Ši nurodoma aplinkybė nėra susijusi su byloje pareikštu reikalavimu nustatyti juridinės reikšmės faktą, kad pareiškėjas F. L. priėmė jam priklausančią kaip sutuoktiniui palikimo dalį po savo sutuoktinės E. D. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl byloje nenagrinėtinas. Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybes ir pateikti rašytiniai įrodymai parodo, kad pareiškėjas F. L. po sutuoktinės E. D. mirties priėmė jos, jam priklausančią palikimo dalį, pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties (e. b. l. 88-90).
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra mirusiosios E. D. sutuoktinis (e. b. l. 7-10). E. D. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjo ir sutuoktinės vardu yra registruota po ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12-13), yra atidarytos dvi banko sąskaitos (e. b. l. 63), E. D. vardu yra registruota transporto priemonė (e. b. l. 64). Suinteresuotas asmuo J. D. yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo Kauno miesto 17-ajam notarų biurui (e. b. l. 67).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Kaip jau nustatyta, po sutuoktinės E. D. mirties, pareiškėjas F. L. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas F. L. po sutuoktinės mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo (e. b. l. 15-62). Po E. D. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi suinteresuotas asmuo J. D., tačiau prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo neišreiškė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėjas F. L. po savo sutuoktinės E. D. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. L. po savo sutuoktinės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. sausio 5 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas F. L., gimęs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.