Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo V. B., atstovaujamo A. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo „Lietuvos respublikos teismų teisėjai“ instancine tvarka organizuotai slėpė vieni kitų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus civilinių bylų nagrinėjimo metu ieškovo V. B. atžvilgiu, suvaržydami ir pažeisdami teises, todėl atsakovas „Lietuvos respublika“ privalo atlyginti žalą; priteisti ieškovui iš atsakovo „Lietuvos respublika“ padarytą ir patirtą 30 000 eurų žalą, sprendimo vykdymą pavesti atstovui „Lietuvos teisingumo ministerijai“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. B., atstovaujamo A. B., ieškinį.Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktame ieškinyje visus valstybinių institucijų, teismų pavadinimus, žodį – teisėjai, rašo kabutėse ir tokiais veiksmais sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams. Teismas pažymėjo, kad aukštesnės instancijos teismų formuojamoje praktikoje pažymėta, kad asmenims, sąmoningai naudojantiems savo procesinę teisę ne pagal paskirtį, t. y. siekiant akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatos netaikytinos (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartis 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-594-823/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pateiktas ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) V. B., atstovaujamas A. B., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apie nusikaltimo požymius pranešti prokurorui.Atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., nes šis įstatymas galimas tik tada, kai ieškinys aplamai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nutartyje atsisakoma priimti ieškinį ne dėl to, kad ieškinys nenagrinėtinas teismuose, o dėl to, kad ieškinyje teisėjai, teismai rašoma kabutėse ir tai yra niekinamas požiūris į Lietuvos Respublikos institucijų kaip nusikalstamo susivienijimo vykdomą instancine tvarka veiką Lietuvos Respublikoje. Be to, priimta nutartimi buvo padaryti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5, 6, 7, 17, 21 straipsnių pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškiniu siekiama ne ginti savo kokią nors pažeistą teisę, o rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ji nepagrįsta ir neteisėta, yra absoliutūs jos negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju svarbu yra tai, kad apeliacinės instancijos teismuose apelianto atstovo panašaus pobūdžio apeliacinių (atskirųjų) skundų nagrinėta daugiau kaip 500. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenys patvirtina, kad nagrinėjant apelianto ir jo atstovo paduotus procesinius dokumentus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose buvo nustatyta, kad siekiant sumenkinti Lietuvos Respublikos valstybę ir jos institucijas, apeliantas jas sąmoningai nurodo kabutėse. Taip pat teismai ne kartą procesiniuose dokumentuose apeliantui bei jo atstovui buvo išaiškinę, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumentų įforminimo taisyklių, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Tačiau nepaisant to, šiomis nutartimis nesivadovaujama, kas tik patvirtina apelianto siekį rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, o ne siekti ginti savo pažeistą teisę.CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, kad nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja kita institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Nagrinėjamu atveju apeliantui teisę į teisminę gynybą naudojant ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiamais klausimais, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai, apelianto prašymas kreiptis į prokurorą netenkinamas (CPK 300 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.