- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-594-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03075-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. B., atstovaujamas A. B., kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad „kriminalinės“ institucijos Vilniaus apygardos teismas ir „pseudoteisėjos“ bei Vilniaus miesto apylinkės teismas ir „pseudoteisėjos“ instancine tvarka dengė nuo atsakomybės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo „pseudoteisėjus“, klastojo faktus ir aplinkybes bei suvaržė civilinėse bylose Nr. 2-12127-155/2014 ir Nr. 2-24388-866/2014 ieškovo V. B. (W. B.) teises, vykdydamos jo atžvilgiu diskriminaciją ir pažeisdamos jo teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kankino ir žemino jo orumą, dėl ko atsakovas „kriminalinė“ Lietuva privalo atlyginti padarytą žalą; priteisti ieškovui iš atsakovo 5 000 EUR turtinei žalai ir 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė ieškovui V. B. terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad ieškovo V. B. vardu teismui pateiktą ieškinį pasirašė ieškovo atstovas A. B., tačiau į bylą įrodymų, kad ieškovo atstovas A. B. yra advokatas ar advokato padėjėjas, nepateikta. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad A. B. turi įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškinį V. B. vardu padavė neįgaliotas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnį vesti bylą asmuo ir ieškovui nustatė terminą pateikti A. B. aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, arba pateikti ieškinį, pasirašytą paties ieškovo V. B. ar kito asmens, turinčio teisę ieškovo vardu vesti bylą teisme.
Teismas taip pat pažymėjo, kad iš pirmojo ieškinio reikalavimo nėra aišku, kokio teisinio rezultato ieškovas šiuo reikalavimu siekia, t. y. ar tai yra pagrindas antrajam reikalavimui patenkinti, ar tai yra savarankiškas reikalavimas dėl atitinkamo juridinio fakto nustatymo. Nurodė, kad antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 5 000 EUR sumą turtinei žalai ir 5 000 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodo šio ieškinio reikalavimo faktinio pagrindo, t. y. nenurodo, iš ko susidarė jo nurodoma turtinė žala, taip pat, kokiu būdu pasireiškia ieškovui padaryta neturtinė žala. Teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio pirmąjį reikalavimą taip, kad jis atitiktų vieną Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytų civilinių teisių gynimo būdų, bei suformuluoti šį reikalavimą taip, kad jis būtų įvykdytinas, taip pat nurodyti faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą), ieškovo nuomone, pagrindžiančias ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą.
Teismas nurodė, kad, ieškovui patikslintame ieškinyje suformulavus pirmąjį ieškinio reikalavimą kaip savarankišką, ieškovas turėtų apmokėti šį reikalavimą 41 EUR žyminiu mokesčiu, taip pat ieškovas už 10 000 EUR dydžio turtinį ieškinio reikalavimą turėtų sumokėti 300 EUR žyminio mokesčio, todėl įpareigojo ieškovą CPK 80 straipsnio 1 dalyje ir 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti už pareikštus ieškinio reikalavimus įstatyme nustatytą žyminį mokestį bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir bylą perduoti kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) To paties teismo teisėjai negali nagrinėti bylų vieni prieš kitus, kadangi tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo nagrinėti ieškovo ieškinio.
2) Nutartyje netinkamai taikomas CPK 161 straipsnis, nes pažeidžiami CPK 5 – 7 straipsniai, kai CPK 56 straipsnio l dalies pagrindu nustatomas trūkumas pateikti atstovo A. B. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį diplomą.
3) Nutartyje netinkamai taikoma CPK 135 straipsnio 2 dalis, 80 ir 85 straipsniai, reikalaujant sumokėti žyminį mokestį už ieškinio neteisėtais ir nusikalstamais „kriminalinės Lietuvos pseudoteisėjų“ veiksmais, nagrinėjant civilines bylas, padarytos žalos atlyginimą padavimą, nes pažeidžiami CPK 80 straipsnio l dalies 4 ir 6 punktai ir nukrypstama nuo privalomo precedento civiliniame procese.
4) Nutartyje pažeidžiamas CPK 18 straipsnis ir 115 straipsnio 4 dalis, nustatant, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra „nepakankamai aiškūs“. Ieškinio reikalavimai to paties turinio civilinėse bylose Nr. 2-24338-866/2014 ar Nr. 2-30496-864/2014 buvo suformuluoti aiškiai ir suprantamai, nes ieškiniai buvo priimti ir paskirti nagrinėti. Ieškinyje yra nurodyta įrodymai, patvirtinantys padarytą žalą, kurios prašoma išreikalauti, kadangi žala padaryta ne tik neteisėtais, bet ir nusikalstamais veiksmais, kurie įrodinėjami ir yra ieškinio pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacijos teisė, kaip teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos sudėtinė dalis, gali būti įgyvendinama tik tada, kai pateikiamas atskirasis skundas atitinka įstatymo reikalavimus. Esant atskirojo skundo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, priklausomai nuo procesinės situacijos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turi teisę arba nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį skundą.
Apelianto pateiktas atskirasis skundas adresuojamas „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui per kriminalinę instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismą“, proceso šalys įvardijamos kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudoteisėjai“, „kriminalinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir jo pseudoteisėjai“, „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jo pseudoteisėjai“. Skundas paduodamas dėl „kriminalinės institucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo“ nutarties. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantą atstovaujančiam A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne vieną kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats A. B., kaip matyti iš jo su atskiruoju skundu pateiktos diplomo kopijos, turi teisinį išsilavinimą, todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai. Teismų jau ne kartą konstatuota, kad šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt. procesiniuose dokumentuose vertinamas kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Tokiu būdu sąmoningai siekiama rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise (taip pat ir procesine apeliacijos teise), teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).
Kadangi atskirasis skundas, nepaisant nurodytų teismų išaiškinimų, paduotas dėl neegzistuojančios institucijos („kriminalinės institucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo“) nutarties, skundas adresuotas neegzistuojančiai institucijai („kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“), tokio turinio atskirasis skundas pirmosios instancijos teismo neturėjo būti priimtas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2,3 punktai). Atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju netaikytinas, kadangi šio instituto paskirtis yra neapsunkinti apeliacijos teisės realizavimo asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Asmenims, sąmoningai naudojantiems savo procesinę teisę ne pagal paskirtį, t.y. siekiant akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto nuostatos netaikytinos.
Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, 315 straipsnio 5 dalimi, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo atsisakyti jį priimti, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal A. B. ieškovo V. B. vardu paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties nutraukti.