Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 135 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. J. 2014 m. birželio 28 d. apie 23.00 val., savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme ir gyvenamojo namo prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tarpusavio konflikto su A. G. ir V. G. metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tai yra gindamasis nuo A. G. ir V. G. jo atžvilgiu vartojamo smurto, gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, tyčia ne mažiau keturis kartus smogė rankomis ir du kartus dūrė peiliu V. G. į klubą ir pilvą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. G. padarė kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo ertmės sužalojimą su didžiosios taukinės pažeidimu, durtinę - pjautinę, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizdą kairiame klube, kraujosruvas odoje ir poodyje kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje, taip dėl kiauryminio durtinio - pjautinio pilvo ertmės sužalojimo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia ne mažiau tris kartus sudavė rankomis ir dūrė peiliu A. G. į kaktą, juosmenį, kairės rankos riešą, tokiu būdu nukentėjusiajam A. G. padarė pjautinę žaizdą kaktos kairėje pusėje bei durtinę-pjautinę, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizdą juosmens kairėje pusėje, linijinį odos nubrozdinimą kaktos vidurinėje dalyje, kraujosruvą odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimą kairiame rieše, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. J. visiškai pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad nukentėjusieji G. yra jo žmonos sesuo ir jos sutuoktinis. Su giminaičiais nuolat konfliktuoja, nes jie reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl jų manymu neteisingai po motinos mirties paveldėto turto. Po sutuoktinės motinos mirties jie paveldėjo sodybą, kurioje ir gyvena, G. atiteko lauko virtuvė, kurią jie pavertė vasarnamiu. Šiame vasarnamyje G. leidžia laisvalaikį. Abu statiniai yra viename kieme, šalia vienas kito. 2014 m. birželio 28 d. į vasarnamį atvyko G.. Jis su žmona ir mažamete dukra vakare dalyvavo krikštynų pokylyje, į kurį pakvietė kaimynai. Apie 21 val. sugrįžus į namus, pamatė, kad pas G. yra atvykę giminaičiai. Jam su šeima būnant namuose, girdėjosi iš G. sodybos sklindantis triukšmas. Po 22-23 val. triukšmas sustiprėjo, todėl jis paprašė sutuoktinės, kad ji nueitų ir perspėtų giminaičius dėl keliamo triukšmo. Po 23 val. išėjęs į lauko tualetą, pastebėjo, kad pas G. atėjusi ir kaimynė Ž. su sūnumi A. ir jo draugu. Grįždamas užsuko į G. priklausančią terasą ir pasisveikinęs paprašė, kad jie tyliau linksmintųsi. G. supyko ir jo atžvilgiu pavartojo keiksmažodį. Supratęs, kad G. jo atžvilgiu yra agresyviai nusiteikęs, pradėjo eiti namo, tuo pat metu pamatė, kaip G. pakilo iš sėdimos vietos ir pasilenkė prie šalimais esančios žvyro krūvos. Išsigandęs, pradėjo bėgti link namo, bet G. apibėgo ir pasivijo jį prie namo vartelių. Jam atsigręžus, G. metė akmenį, kuris pataikė jam į dešinės kojos apačią. Jis iš skausmo sutriko, tuo tarpu G. smogė jam į veidą, spyrė į dešinę koją. Jiems susikibus, pribėgęs Ž. sūnus A. bandė juos išskirti. Išsilaisvinęs, jis įbėgo į namą. Pamatė, kad paskui jį į namo koridorių įbėgo V. G. ir pradėjo jį mušti. Išgirdę triukšmą iš kambario į koridorių išbėgo dukra su žmona. Kad nenukentėtų dukra, jos grįžo atgal į kambarį. A. G. veržėsi į namo vidų, nors jį ir laikė A.. Išsigandęs, kad bus dar stipriau sumuštas, šaukė, kad jie dingtų iš jo namų teritorijos, grasino, kad paims peilį. Tačiau G. į tokius kaltinamojo riksmus nereagavo, G. pavyko ištrūkti iš A. ir jis įsiveržė į namo prieangį. Pro duris A. pavyko išstumti G.. Jis iš prieangio išstūmė V.. Prieangyje ant stalo buvo įrankių dėžė, iš kurios griebė pirmą pasitaikiusį įrankį, kad paėmė peilį, suprato tik konflikto pabaigoje. A. išsigandus ir pasitraukus, G. vėl veržėsi į namo vidų, neleido jam uždaryti durų, išėjus į lauką vėl puolė jį mušti. Jis mosikavosi rankoje turėtu peiliu, taip siekdamas neprisileisti G.. Kai G. nuo jo atsitraukė, iš nugaros pusės jį puolė V. G., ji šaukė ir sudavinėjo jam smūgius į galvą. Gindamasis nuo tokių G. veiksmų rankoje turėtu peiliu kažkur sudavė G.. Jai atsitraukus, nuėjau į namo koridoriuką, nusirengė suplėšytus marškinius, padėjo peilį, kraujo nematė. Tikėdamas, kad G. vėl gali veržtis į namus, niekur iš namo nesitraukė. Lauke išgirdęs triukšmą, atidaręs lauko duris pamatė V. susėmusią už pilvo, tada suprato, kad galėjau ją sužaloti. G. sudarė tokią situaciją, dėl kurios privalėjo gintis, nes kitu atveju būtų sužalotas pats.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis S. J. parodė G. priklausančioje terasoje esantį stalą, prie kurio įvykio vakarą sėdėjo G. su svečiais, kai jis atėjo paprašyti tylos, taip pat parodė šalia terasos esančią akmenų krūvą, nuo kurios A. G. paėmė akmenį ir sviesdamas pataikė jam į koją, parodė, jam būnant prie tvoros vartų ir pasisukus veidu į terasą, akmuo pataikė į dešinės kojos blauzdos apačią link čiurnos sąnario, parodė, kad prie tvoros vartų G. jį užpuolė, smūgiavo kumščiais į veidą, įspyrė į dešinę koją virš kelio, parodė vietą, kur A. Ž. laikė A. G. ir tempė atgal į kiemą, parodė vietą prieangyje, kur stovėjo įrankių dėžė ir iš kurios pagriebė pirmą po ranka pasitaikiusį įrankį, parodė vietą lauke prie namo durų ir paaiškino, kad išstūmus V. G. į lauką, prie jo prišoko A. G. ir taikėsi suduoti, jis gindamasis mosavo peiliu ir galimai sužalojo G., kuris iš karto po to nuo jo atsitraukė, o tuo metu pripuolusi V. G. kabinosi jam į rūbus, rankomis smūgiavo į galvą, jis gindamasis mosikavosi peiliu ir galimai ją sužalojo(t. 1, b. l. 159-167).

Nukentėjusysis A. G. apklaustas teisme parodė, kad 2014-06-28 su šeima būnant (duomenys neskelbtini) tvarkėsi ūkį, vakare liko nakvoti, todėl nutarė pavakaroti. Pas juos į svečius atvyko brolis J. G. su žmona. Taip pat prisijungė A. ir V. Ž.. Visi sėdėjo, linksminosi, kol nepasirodė S. J.. Jam atėjus, jie dainavo. Kaltinamasis atėjęs iš tamsos, pasisveikino A., kažką jam sakė. Tada jis atsikėlęs ėjo link S. J., nes norėjo paklausti ko pastarasis nori. Pamatęs jį, kaltinamasis atsitraukė 3-4 metrus į tamsą. Jam priėjus prie kaltinamojo pasiaiškinti ko jis nori, kaltinamasis iš karto smogė peiliu jam į kaktą, tai padarė be jokių žodžių, be jokių perspėjimų. Nukentėjusysis sutriko, todėl pradėjo rankomis mosuoti ir gintis, atbulas ėjo link tvoros ir gynėsi nuo kaltinamojo. Kaltinamasis besmūgiuodamas, pargriovė jį ant žemės prie vartelių, tačiau jis sugebėjo koja kaltinamajam įspirti ir pabėgti. Sugrįžęs prie stalo suprato, kad iš ten sėdėjusių asmenų jų konflikto niekas nematė, nes viskas vyko apie 10-15 sekundžių. Jis tik žmonai pasakęs, kad jį S. subadė peiliu. Tada žmona nuėjo į J. namą, o jis nuėjo į savo namą ieškoti servetėlių, neės iš kaktos bėgo kraujas. Susitvarkęs kraujuojančią kaktą, jis taip pat nuėjo prie J. namo vartelių prieangio. Žmona tuo metu buvo namo viduje. Tuo metu priėjo A. Ž., norėdamas pažiūrėti, ką ten daro G., jo ten eiti A. neleido. Po kelių minučių iš namo išbėgo žmona, kuri pasakė, kad jai blogai, pastebėjo, kad jai bėga kraujas Daugiau jokių muštynių tarp jo ir kaltinamo tą vakarą nebuvo. Jis liepęs A. kviesti greitąją ir policiją. Su A. Ž. nebuvo ir nėra susipykę, palaiko gerus santykius.

Prašo priteisti iš S. J. 560,62 eurus turtinei žalai ir 4344,30 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 377,29 eurai yra negautas darbo užmokestis, kadangi buvo sužeistas nedarbo metu, ligoninėje buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, šis ligos laikotarpis nebuvo apmokėtas. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, buvo supjaustyti marškinėliai ir sportinis kostiumas, kuriuos vertina 152,05 eurų suma, dėl žmonos patirtos traumos 16 kartų vyko į gydymo įstaigą viso kurui išleisdamas 31,27 eurus Taip pat patyrė emocinį stresą, važinėjo pas žmoną į ligoninę, buvo nedarbingas, patyrė dvasinius išgyvenimus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 29 d. nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2014 m. birželio 28 d. su žmona V. nuvyko į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Apsitvarkė aplinką, pasikvietė svečių. Šalia jų vasarnamio yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena žmonos sesuo I. J. su šeima. Apie 22 val. į namus grįžo I. su vyru S.. S. buvo neblaivus. Maždaug po 10 min. S. atėjo prie jų stalo ir pradėjo aiškintis dėl triukšmo. Nematė, kad S. ką nors turėtų rankoje, tik staiga pajuto iš galvos bėgantį kraują, V. bėgo link jo, o po kiek laiko pamatė, kad žmona kruvina (t.1 b. 1. 18-20).

2014 m. birželio 30 d. ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2014 m. birželio 28 d. vakare, apie 20 val., vasarnamio terasoje vakarojo su žmona, broliu J. G., broliene J. G., kaimyne V. Ž., jos draugu G. ir sūnumi A. Ž.. Apie 21 val., sėdėdami terasoje dainavo. Maždaug apie 23 val., tikslaus laiko neprisimena, pamatė link jų einantį S., kuris kažką garsiai sakė, bet kadangi kiti dainavo, tai neišgirdo ką sako, todėl atsikėlęs ėjo paklausti ko jis nori. S. pasitraukė toliau nuo apšviestos terasos į tamsą, o jis, nepagalvojęs apie jo blogus ketinimus, priėjo arčiau ir draugiškai paklausė: „ko, S., nori, kas tau yra?" ir tuo metu S. J., nieko nesakęs, smogė peiliu tiesiai jam į kaktą. Prieš tai jo rankoje nematė peilio, tiesiog nekreipė dėmesio į jo rankas, nesitikėjo, kad taip gali nutikti, be to ir vieta kur abu stovėjo buvo tamsi. Po smūgio čiurkšle iš kaktos prasiveržus kraujui ant veido ir akių suprato, kad sužalojo peiliu. Po smūgio į kaktą, S. J. dar bandė smūgiuoti jam į galvą, bet rankomis nuo jo atsistūmė, S. J. dar vieną kartą dūrė jam į kairį šoną, po ko jis nuo S. J. pabėgo prie pavėsinės, kur jį visą kruviną pamatė žmona V. ir pradėjo rėkti bei nubėgo į sesers namą, kad iškviestų pagalbą. Netrukus išgirdo kaip ji su riksmu išbėgo iš namo šaukdama „subadė". Suprato, kad ir ją sužalojo. Puolė prie žmonos, kuriai iš pilvo pro rūbus veržėsi kraujas. Žmona pasakė, kad S. ją subadė. Pats nematė kurioje vietoje S. J. sužalojo V.- lauke ar namo viduje. Mano, kad S. J. iš neapykantos norėjo jį ir jo žmoną nužudyti, nes užpuolė be jokios priežasties, dūrė į gyvybiškai svarbias kūno vietas, jeigu nuo jo nebūtų pabėgęs arčiau pavėsinės kur sėdėjo žmonės, tai galimai būtų vietoje negyvai subadęs, kadangi peiliu smūgiavo daug kartų, bet nepataikė dėl to, kad aktyviai nuo jo gynėsi (t.1 b. 1. 21-22).

Nukentėjusioji V. G. apklausta teisme parodė, kad S. J. nesugyvena nuo pat sesers santuokos sudarymo dienos. Kai mama buvo sveika, jis neprisidėdavo prie ūkio darbų būdamas žentu. Numirus mamai, su seserimi jos pasidalino turtą bendru sutarimu. J. pavydas dėl turto išardė santykius. 2014-06-28 kartu su vyru atvyko į kaimą, kur yra įsirengę vasarnamį. Dienos metu dirbo ūkio darbus. Vakare atvažiavo vyro giminaičiai, vėliau atėjo Ž.. Visi sėdėjome terasoje ir vakarojome. Besėdint pastebėjo vaikštantį J. Vienu momentu jis atėjo į terasą ir pasisveikino A. Ž., kažką jam sakė, bet ką sakė, ji negirdėjusi, kadangi visi dainavo. Tada atsikėlė jos vyras, priėjo prie J., abu pasitraukė į tamsą, niekas nekreipė dėmesio. Po kiek laiko pamatė, kad ateina G. kruvinas, jam buvo sužalota kakta, vyras jai pasakė, kad tai padarė J.. Pamačiusi kruviną vyrą, ji iš karto nubėgo į sesers sodybą pasakyti, kad S. jie nedovanos ir kad daugiau taip nebus. Seseriai paprašius, kad gelbėtų, bekalbėdama pamatė, kad S. jai už nugaros. Tada ji čiupusi S. už nugaros, pradėjo jį kratyti ir priekaištauti jam, ką jis daro. Tada S. pradėjo mosikuotis, rankomis, suprato, kad būtent tuo metu ji buvo sužalota peiliu. Pradėjo bėgti kraujas, vyras jai bandė suteikti pirminę pagalbą. Sesuo ir A. kvietė greitąją ir policiją.

Prašo priteisti iš S. J. 1055,30 eurų negauto darbo užmokesčio, kadangi buvo sužalota nedarbo metu, be to buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir už gydymosi laikotarpį nebuvo apmokėta, be to buvo sugadinti drabužiai 26,64 eurų vertės, vaistams išleido 34,20 eurų, viso buvo padaryta 1116,15 eurų turtinę žalą. Taip pat prašo priteisti 14 481 eurų neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas skausmas, nepatogumai, dėl patirtų sužalojimų negalinti normaliai dirbti, nes apribotos galimybės fiziniam darbui, negali pilnaverčiai rūpintis savimi, pavyzdžiui apsiauti batų, visų prašo, kad padėtų, patiria nepatogumus, išgyvena pažeminimą, be to, sveikata sužalota negrįžtamai, tai patvirtino gydytojų išvada. Nuolat patyria fizinį skausmą, vartoja vaistus nuo skausmo ir antidepresantus, nes po šio įvykio dėl patirtų sužalojimų susirgo depresija ir gydosi lig šiol.

2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 8 d. atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2014 m. birželio 28 d., apie 23.20 val., su vyru A. G., svečiais J. G., J. G., A. Ž., V. Ž., jos draugu G. būnant iš tėvų paveldėtos sodybos kieme esančioje pavėsinėje, atėjo sesers vyras S. J. ir kažką pasakė jos vyrui, kuris su S. J. paėjo į šalį ir netrukus grįžo su žaizda kaktoje, kruvinu veidu ir rankomis bei pasakė, kad S. peiliu jam dūrė į kaktą ir šoną. Kaip buvo sužalotas jos vyras, nematė. Ji nubėgo pas seserį I. J. į namą, kad iškviestų GMP. Kadangi buvo labai šokiruota dėl įvykusio įvykio, todėl neatsimena aplinkybių, kokiomis ji pati buvo sužalota. Grumtynių su S. nepamena. Kada, kokiomis aplinkybėmis ir kuo buvo sužalota, nepamena. Prisimena karščio pojūtį kairiame šone ir pilve, iš žaizdų bėgantį kraują. Lyg tuo metu stovėjo netoli namo durų. Neatsimena kaip S. J. ją sužalojo ir kurioje konkrečiai sodybos vietoje. Su S. nebendrauja nuo 2014 m. kovo mėnesio. Anksčiau S. niekada negrasino. Dėl sužalojimo patyrė fizinę ir moralinę žalą. Apie vykusį incidentą žino tik iš sesers I. pasakojimų (t.1 b.1.27-28,29-30).

Liudytojas A. Ž. apklaustas teisme parodė, kad 2014 m. birželio 28 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, su motina ir jos draugu atėjo į svečius pas V. ir A. G.. Jiems atėjus V. ir A. G. bei jų svečiai buvo gerokai apgirtę. Nepažįstama moteris buvo labai girta ir pusiau miegojo, nelabai reagavo ją kalbinant. Visi sėdėjo lauko terasoje, vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi, dainavo. Pats girtas nebuvo, buvo išgėręs du stikliukus degtinės. Prisimena kaip į terasą atėjo S. J., padavė jam ranką, pasisveikino ir paprašė tylos. A. G. susinervino, liepė S. eiti miegot, keikėsi. S. nueidinėjant link vartelių, A. G. atsikėlė ir nuėjo prie S.. Matė kaip jis eidamas link S., nuo žvyro krūvos, kažką pasiėmė, lyg tai akmenį, nes tas daiktas tilpo delne. Pamatė, kaip prie tvoros vartelių abu besiaiškindami, tarpusavyje susiėmė, pradėjo stumdytis. Nematė kuris sudavė, tačiau A. jam atrodė agresyvesnis ir piktesnis, todėl jis nubėgęs sugriebė A. G. ir atitraukė jį nuo S.. Nukentėjusysis buvo agresyvus, bandė įspirti kaltinamajam, tačiau pastarasis pabėgo į namo vidų., Nei kaltinamasis, nei nukentėjęs pargriuvę nebuvo. Kaltinamajam įbėgus į namo vidų, iš paskos atbėgusi V. taip pat įlėkė į namo vidų ir koridoriuje susikibo su S.. Juos skyrė kaltinamojo žmona ir mažametė dukra, įlindusi į vidurį tarp kaltinamojo ir V.. Jis pats tuo metu stovėjo tarpduryje ir laikė A. G., kuris irgi garsiai rėkė, visi barėsi, aiškinosi. Kaltinamasis sušuko, kad pasiims peilį, tačiau į tokius pasakymus nukentėjusieji nereagavo. Netrukus jis pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį. Tai pamatęs, jis išsigando ir A. G. jėga ištempė į lauką, paskui juos į lauką išbėgo kaltinamasis su peiliu rankoje. Išsigandęs, kad pats nenukentėtų, iš savo glėbio paleido nukentėjusįjį, kuris puolė prie kaltinamojo, abu stumdėsi. Nemanė momento kai kaltinamasis nukentėjusiajam dūrė, tik pamatė, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo bėga. Nubėgo keletą metrų ir stovėjo atokiau. Girdėjo kaip V. ant kaltinamojo rėkė, " jau dabar tai nedovanosiu". Nematė kaip kaltinamasis jai įdūrė, nes jį mama Ž. už rankos tempė kuo toliau nuo jų. Su savo motina stovėjo atokiau, kai prie jų pribėgo kaltinamojo žmona I. J. ir paprašė kviesti GMP, tada ir pamatė sužalotą V., kuriai iš pilvo srities pro marškinius sunkėsi kraujas. Tada pamatė, kad ir A. G. kakta kraujuoja.

Liudytojas A. Ž. 2014 m. liepos 2 d. apklausiant jį liudytoju ikiteisminiame tyrime ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu (t. 1 b. 1. 37-38, 43-46).

Liudytoja V. Ž. parodė, kad 2014-06-28 apie 22 val. su sūnumi A. atėjo į svečius pas G.. Buvo atvykęs A. brolis su žmona. Visi sėdėjo terasoje, dainavo, kalbėjosi. Praėjus kiek laiko, atėjo S. J. ir prašė tylos. A. kažką suburbėjo ir S. išėjo. Po kiek laiko ji pastebėjusi prie J. namo besistumdančius A. su S.. Pamatęs juos besistumdančius A. nubėgo jų skirti. Bandė tempti A. už nugaros, juos išskirti, paskui veiksmas vyko namo viduje, visi subėgo vidun. Girdėjosi šūkavimai. A. ištraukė A., o ji atbėgusi tempė sūnų A., bijodama dėl jo silpnos sveikatos liepusi jam bėgti iš ten. Jai pasitraukus atokiau, prie jos atėjo A., po kiek laiko pasirodė A. su kruvina kakta, dar vėliau atbėgo V. su kruvinu pilvu. Liudytoja taip pat nurodė, kad G. pirmą kartą pakilęs eiti link S. J., prie stalo sugrįžęs nebuvo.

Liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio 28 d., apie 22 val. su sūnumi A. ir savo draugu G. B. atėjo į svečius pas V. ir A. G.. Be jų dar buvo atvykęs A. brolis J. su žmona. Visi jau stipriai buvo apsvaigę. Praėjus maždaug pusei valandos nuo jų atėjimo, į terasą atėjo S. J. ir paprašė tylos. A. G. jam kažką pasakė ir S. iš terasos išėjo. Netrukus išgirdo triukšmą ir pamatė prie J. namo, netoli durų, besistumdančius S. su A.. Jų skirti nubėgo sūnus A. Ž.. Matė kaip jis apkabinęs iš už nugaros A. traukė nuo S.. Ji irgi nubėgo arčiau jų, pergyveno dėl silpnos sūnaus sveikatos. Po to veiksmas persikėlė į namo koridorių, kuriame rėkė atbėgusi V., visi barėsi, jos sūnus tarpduryje laikė A., po ko jėga jį ištempė į lauką, o paskui juos su peiliu rankoje išbėgo S.. Išsigandusi pabėgo atokiau, prie jos atėjo sūnus A.. Netrukus prie jų atsirado A. G. su kraujuojančia žaizda kaktoje, tuo metu išgirdo V. riksmą ir pamatė, kad jai iš šono pro drabužius veržėsi kraujas. Nematė kuriuo tiksliai metu S. dūrė peiliu A. ir V.. Visi jie buvo neblaivūs. Negali detaliai, nuosekliai atpasakoti įvykio, nes išsigando muštynių, vyko sumaištis, riksmai, barnis (t.1, b. 1. 47-48).

2014 m. birželio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto D. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2014 m. birželio 29 d., apie 00.38 val. gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad medikai GMP automobiliu pristatė V. G., kurią 2014 m. birželio 28 d., apie 23.20 val. peiliu sužalojo giminaitis. Nustatyta durtinės pilvo ertmės organų sužalojimai, paguldyta į chirurgijos skyrių (t.1, b. 1. 1)

2014m. birželio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto D. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2014 m. birželio 29 d., apie 00.46 val. buvo gautas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties bendrosios praktikos slaugytojos telefoninis pranešimas, jog į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. G., kuriam nustatyta nugaros durtinė žaizda, kaktos pjauta žaizda, 1,28 promilių girtumas, suteikus medicininę pagalbą išleistas į namus (t. 1 b. 1. 2).

2014 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, 1,8 m atstumu nuo terasos stovi stačiakampio formos kepsninė, prie jos žvyro krūva, šalia jos moteriška šlepetė su kraujo dėmėmis bei krauju suteptos medžiaginės skiautės. Prie geltonos spalvos namo šlaitiniu stogu yra medinė tvora, kurios įėjimo dešinėje, 1,7 m atstumu nuo tvoros ant žolės yra raudonos spalvos dėmė. Namo koridoriuje ant spintelės rastas peilis žalia rankena ir nulaužtu geležtės galu, kuris paimtas ir supakuotas į spec. paketą (t.1 b. 1. 5-14).

2014 m. rugpjūčio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. G. raudonos spalvos trikotažinių marškinėlių trumpomis rankovėmis priekinė apatinė dalis ir nugarinė kairės pusės apatinė dalis gausiai sutepta krauju. Nugaros dalies kairėje pusėje, 6,5 cm į dešinę nuo kairės šoninės siūlės ir 29 cm žemiau kairės rankovės siūlės, yra 1,5 cm ilgio plyšinis audinio pažeidimas. V. G. kelnių priekinės dalies kairėje pusėje, 23 cm atstumu nuo vidurinės priekinės siūlės ir 10 cm žemiau juosmeninės dalies krašto yra 2 cm ilgio plyšinis audinio pažeidimas I/VII val. krypties pagal ciferblatą. V. G. marškinėliai gausiai sutepti krauju, 38 cm žemiau kairės rankovės siūlės, priekinėje marškinėlių dalyje yra 2,5 cm ilgio plyšinis audinio pažeidimas I-VII val. krypties pagal ciferblatą. Pramoninės gamybos virtuvinis peilio bendras ilgis 21 cm, rankena plastmasinė, žalios spalvos. Geležtė vienašmenė, ilgis penties dalyje 6,6 cm, ašmenų dalyje 8,3 cm. Geležtės smaigalys nulaužtas, nulūžimo linijos ilgis 0,7 cm. (t. 1 b. 1. 62-65).

2014 m. rugpjūčio 5 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad ant S. J. džinsinių mėlynos spalvos šortų dešinės klešnės, virš kelio yra 0,5 cm vertikalus plyšinis audinio pažeidimas, aplink jį matosi rudos spalvos dėmė, persigėrusi iš vidinės audinio pusės. Išvertus šortus į išvirkščią pusę, dešinėje klešnėje aplink kiauryminį audinio plyšimą gausiai sutepta skysčiu, panašiu į kraują, ši dėmė 21 cm aukščio ir 12 cm pločio, aplink ją yra kitos smulkios dėmės, išsidėstę tarpkojo, vidinės šlaunies, kišenės srityse; 2) ant S. J. dešinės šlepetės kelties (viršaus) matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (t.1 b. 1. 58-60).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 594/14(06) patvirtina, kad A. G. padaryta pjautinė žaizda kaktos kairėje pusėje bei durtinė-pjautinė, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizda juosmens kairėje pusėje, linijinis odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairiame rieše. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje, veikiant kaktos sritį, juosmens kairę pusę ir kairį riešą aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai tyrimui pateiktu, iš įvykio vietos paimtu peiliu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1 b. 1. 77-80).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 593/14(06) patvirtina, kad V. G. padaryta kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su didžiosios taukinės pažeidimu, durtinė -pjautinė, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizda kairiame klube; kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje; kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, durtinė -pjautinė žaizda kairiame klube padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje bei kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje padaryti mažiausiai keturių poveikių pasėkoje. Neatmetama sužalojimų galimybė pilvo srityje ir kairio klubo srityje veikiant tyrimui pateiktu peiliu. Sužalojimų visuma, dėl kiauryminio durtinio-pjautinio pilvo ertmės sužalojimo, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1 b. 1. 82-86).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. birželio 29 d., 01:00:33 val. S. J. atlikus blaivumo testą, iškvėptame ore nustatyta 2,07 promilės alkoholio (t. 1 b. 1. 72).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. birželio 29 d., 01:24:34 val. A. G. atlikus blaivumo testą, iškvėptame ore nustatyta 1,33 promilės alkoholio (t. 1 b. 1. 73).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. birželio 29 d., 01:29:53 val. V. G. atlikus blaivumo testą, iškvėptame ore nustatyta 1,68 promilės alkoholio (t. 1 b. 1. 74).

Tokiu būdu, teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys, kurie yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. J. esant būtinosios ginties situacijai, veikdamas tiesiogine tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, nes gynyba buvo aiškiai neproporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui, sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai V. G., todėl tokia jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne tik pagal BK 135 str. 1 d., bet ir pagal BK 28 str. 3 d. Sprendžiant klausimą dėl būtinosios ginties situacijos ir būtinosios ginties ribų peržengimo teismas remiasi kaltinamojo S. J., liudytojų A. Ž., V. Ž. parodymais, kadangi šių asmenų parodymai nekinta nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir visiškai atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusiųjų V. G. ir A. G. parodymus teismas atmeta, nes jie visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja tarpusavyje, be to, tiek nukentėjusioji V. G., tiek nukentėjusysis A. G. savo parodymus nuolat keitė, nurodydami vis kitas įvykio aplinkybes, todėl teismas juos laiko nepatikimais ir atmeta. Apklausiant teisme nukentėjusysis A. G. parodė, kad pirmas konfliktą pradėjo kaltinamasis, nes jis prie S. J. priėjo tik norėdamas jo paklausti ko pastarasis nori. Pamatęs jį, kaltinamasis atsitraukė 3-4 metrus į tamsą. Jam priėjus prie kaltinamojo pasiaiškinti ko jis nori, kaltinamasis iš karto smogė peiliu jam į kaktą, tai padarė be jokių žodžių, be jokių perspėjimų. Nukentėjusysis sutriko, todėl pradėjo rankomis mosuoti ir gintis, atbulas ėjo link tvoros ir gynėsi nuo kaltinamojo. Kaltinamasis besmūgiuodamas, pargriovė jį ant žemės prie vartelių, tačiau jis sugebėjo koja kaltinamajam įspirti ir pabėgti. Sugrįžęs prie stalo suprato, kad iš ten sėdėjusių asmenų jų konflikto niekas nematė, nes viskas vyko apie 10-15 sekundžių. Jis tik žmonai pasakęs, kad jį S. subadė peiliu. Tada žmona ir nubėgo į J. namą aiškintis santykių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. iš karto po įvykio apklausiant jį nukentėjusiuoju nurodė, kad S. atėjęs prie jų stalo ir pradėjęs aiškintis dėl triukšmo, sužalojo jam galvą, tai pamačiusi V. bėgo link jo, o po kiek laiko pamatė, kad žmona kruvina (t.1 b. 1. 18-20).

Nukentėjusioji V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atėjus S. prie jų stalo, atsikėlęs iš už stalo jos vyras priėjo prie J., abu pasitraukė į tamsą, niekas nekreipė dėmesio. Po kiek laiko pamatė, kad ateina A. G. kruvinas, jam buvo sužalota kakta, vyras jai pasakė, kad tai padarė J.. Pamačiusi kruviną vyrą, ji iš karto nubėgo į sesers sodybą pasakyti, kad S. jie nedovanos ir kad daugiau taip nebus. Seseriai paprašius, kad gelbėtų, bekalbėdama pamatė, kad S. jai už nugaros. Tada ji čiupusi S. už nugaros, pradėjo jį kratyti ir priekaištauti jam, ką jis daro. Tada S. pradėjo mosikuotis, rankomis, suprato, kad būtent tuo metu ji buvo sužalota peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodė, kad sesers vyras S. J. jos sutuoktinį sužalojo netrukus po to, kai atėjo aiškintis santykių prie stalo, matė kaip vyras grįžo su žaizda kaktoje, kruvinu veidu ir rankomis bei pasakė, kad S. peiliu jam dūrė į kaktą ir šoną. Paties sužalojimo momento ji nemačiusi. Tada ji nubėgusi pas seserį I. J. į namą, kad iškviestų GMP. Kadangi buvo labai šokiruota dėl įvykusio įvykio, todėl neatsimena aplinkybių, kokiomis ji pati buvo sužalota. Grumtynių su S. nepamena (t.1 b.1.27-28,29-30). Šių nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, be to jie nesutampa ir tarpusavyje. Be to, šiuos nukentėjusiųjų parodymus iš esmės paneigia liudytojo A. Ž. parodymai. Liudytojas A. Ž. nurodė, kad S. J. atėjęs į terasą elgėsi taikiai, paprašė tylos. Tuo tarpu A. G. susinervino, liepė S. eiti miegoti, keikėsi. S. nueidinėjant link vartelių, A. G. atsikėlė, eidamas, nuo žvyro krūvos kažką pasiėmė, lyg tai akmenį, prie tvoros vartelių kaltinamasis su nukentėjusiuoju tarpusavyje susiėmė, pradėjo stumdytis. Matė, kad nukentėjusysis yra agresyvesnis ir piktesnis, todėl nubėgęs sugriebė A. G. ir atitraukė jį nuo S.. Nukentėjusysis buvo agresyvus, bandė įspirti kaltinamajam. J. išsigandęs tokių nukentėjusiojo veiksmų, pabėgo į namo vidų. Kaltinamajam įbėgus į namo vidų, iš paskos atbėgo G. žmona V., kuri įlėkė į namo vidų ir koridoriuje susikibo su S.. Juos skyrė kaltinamojo žmona ir mažametė dukra, įlindusi į vidurį tarp kaltinamojo ir V.. Jis pats tuo metu stovėjo tarpduryje ir laikė A. G., kuris irgi garsiai rėkė, visi barėsi, aiškinosi. Tada kaltinamasis sušuko, kad pasiims peilį. Vienok nukentėjusieji į tokius S. perspėjimus nereagavo ir toliau agresyviai elgėsi, stumdėsi, šūkaliojo. Netrukus jis pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį. Tai pamatęs, jis išsigando ir A. G. jėga ištempė į lauką, paskui juos į lauką išbėgo kaltinamasis su peiliu rankoje. Išsigandęs, kad pats nenukentėtų, iš savo glėbio paleido nukentėjusįjį, kuris puolė prie kaltinamojo, abu stumdėsi. Nematė momento kai kaltinamasis nukentėjusiajam dūrė, tik pamatė, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo bėga. Girdėjo kaip V. ant kaltinamojo rėkė, " jau dabar tai nedovanosiu". Būtent tada, o ne prie stalo, tik prasidėjus konfliktui, kaip kad nurodė nukentėjusieji G., liudytojas A. Ž. pamatė kruviną A. kaktą bei sužalotą V., kuriai iš pilvo srities pro marškinius sunkėsi kraujas. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojas A. Ž. davė išsamius parodymus, juos patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei apklausiant teisme, šio liudytojo parodymai visiškai atitinka kaltinamojo duotus paaiškinimus bei liudytojos V. Ž. parodymus, neprieštarauja kitai bylos medžiagai, be to, liudytojas A. Ž. vienintelis, kuris buvo beveik nevartojęs alkoholio, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas pripažįsta juos reikšmingais duomenimis, nustatinėjant faktines bylos aplinkybes ir šalinant prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011).

Bylos duomenimis t. y. kaltinamojo S. J. paaiškinimais, liudytojų A. Ž., V. Ž. parodymais, nukentėjusiosios V. G. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. kaltinamajam paprašius laikytis tylos, susinervino, pirmas priėjo prie kaltinamojo, buvo agresyviai nusiteikęs, metė akmenį, kuris pataikė kaltinamajam į koją, vėliau po susistumdymo, kai kaltinamajam pavyko ištrūkti ir pabėgti į namus, net ir laikomas liudytojo A. Ž., nukentėjusysis A. G. visaip stengėsi ištrūkti iš liudytojo A. Ž. rankų ir patekti į kaltinamojo S. J. gyvenamąsias patalpas. Nors nukentėjusieji į kaltinamojo gyvenamąsias patalpas atvyko nekviesti, tačiau kaltinamojo S. J. pavartoto smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu negalima vertinti kaip gynybos nuo įsibrovimo į būstą, nes nukentėjusieji į namus pateko pro neužrakintas duris, specialiai neįveikdami jokių kliūčių – nelauždami, neatrakindami durų, neišdauždami lango ir pan. Prašomi išeiti, kaltinamajam S. J. šaukiant, jog jis pavartos peilį, jei G. nepasitrauks iš jo namų teritorijos, nukentėjusieji į tokius kaltinamojo veiksmus nereagavo, nukentėjusysis A. G. tik liudytojo A. Ž. pastangomis buvo ištemtas į lauką, tuo tarpu nukentėjusioji V. G. būdama agresyviai nusiteikusi, tampė kaltinamąjį už nugaros, šaukė "jau dabar tai nedovanosiu" sudavė smūgius, todėl šios nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad susiklosčiusią situaciją kaltinamasis suvokė kaip grėsmingą, nuo kurios būtina gintis. Nagrinėjamu atveju būsimos žalos grėsmė buvo visiškai aiški, nes po išsakytų grasinimų, kad bus panaudotas peilis, net ir po to kai nukentėjusiajam A. G. kaltinamasis sudavė smūgius peiliu, nukentėjusioji V. G. vis tiek buvo agresyviai nusiteikusi, puolė kaltinamąjį, todėl esant šioms aplinkybėms, susiklosčiusi situacija, sudarė pagrindą kaltinamajam manyti, kad kilusi grėsmė yra reali, nuo kurios jis turi teisę gintis. Nors šią situaciją prokurorė prašė vertinti vien tik kaip muštynes, teismas mano, kad tam nėra teisinio pagrindo, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-501/2013), tuo tarpu vertinant kaltinamojo S. J. veiksmus, akivaizdu, kad kaltinamasis nebuvo puolančioji pusė t. y. ateidamas prie nukentėjusiųjų paprašyti tylos, nebuvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiųjų atžvilgiu, nepradėjo konflikto, konfliktinės situacijos stengėsi išvengti pabėgdamas į savo namus, ir tik pasireiškus provokuojantiems ir agresyviems nukentėjusiųjų veiksmams, kaltinamasis panaudojo gynybos priemones. Pagal teismų praktiką išvada dėl būtinosios ginties ribų peržengimo gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Svarstant klausimą ar kaltinamojo gynyba buvo proporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui, teismas daro išvadą, kad S. J. panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam S. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės čiurnos srityje, odos nubrozdijimas dešinės blauzdos srityje, liudytojas A. Ž. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t.1 b. l. 45) parodė, kad J. po įvykio jam rodė sužalotą koją, kurioje matėsi paraudimas ir mėlynė, todėl neatmetama, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam metant akmenį bei jiems besigrumiant, taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji kaltinamojo atžvilgiu pavartojo smurtą, elgėsi agresyviai, artinosi prie kaltinamojo turėdami tikslą jam smūgiuoti, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusieji jokio žalojančio įrankio su savimi neturėjo, dėl nukentėjusiųjų atliktų veiksmų kaltinamajam sunkių pasekmių nekilo, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti būtų galima tik suduodant smūgius V. G. peiliu į pilvą ir padarant jai sunkų kūno sužalojimą. Todėl neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo S. J. panaudotos gynybos priemonės nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu, kuri būdama moterimi, agresyviai nusiteikusi puolė kaltinamąjį be jokio žalojančio daikto, neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Tačiau net ir padarius formalią išvadą dėl aiškaus gynybos neatitikimo kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei nėra tiesioginės tyčios atimti gyvybę ar sunkiai sužaloti asmenį. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn dėl sunkaus kūno sužalojimo viršijant būtinosios ginties ribas tik esant tiesioginei tyčiai sunkiai sužaloti žmogų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015). Nors kaltinamasis S. J. apklausiant jį įtariamuoju ir kaltinamuoju teisme nurodė, kad mojuodamas peiliu nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, tyčia jai nedūrė, o tik siekė apginti save, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo alternatyvi, nes panaudodamas peilį prieš žmogų ir nesitaikydamas į tam tikrą kūno vietą, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi kito asmens sveikatai bei numatė savo veiksmų padarinius. Kaltinamojo parodymai, kad jis nesiekė sunkaus kūno sužalojimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis dūrė du kartus peiliu nukentėjusiajai į jos kūną, leidžia daryti išvadą, kad jis siekė, tačiau nedetalizavo galimų savo veikos padarinių. Nors kaltinamasis nedetalizavo į kokią kūno vietą peilis smigs, tai rodo jo tiesioginę alternatyvią tyčią sužaloti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015).

Aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų visuma taip pat nustatyta, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kaltinamasis veikdamas neapibrėžta tyčia smūgiuodamas rankomis ir durdamas peiliu A. G. į kaktą, juosmenį, kairės rankos riešą, sukėlė nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl tokie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad S. J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie pagal pavojingumą priskiriami nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. Sunkią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė gindamasis nuo nukentėjusiųjų vartojamo smurto, tačiau peržengdamas būtinosios ginties ribas. Kaltinamasis S. J. teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, saistomas tvirtų šeimyninių ryšių, augina ir prižiūri mažametę dukrą, iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino Privalomajam sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiesiems suteikto gydymo, todėl išvardintų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatų pasikeitimą, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, kuris teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą, jeigu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neviršija keturių metų, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos bausmių minimumui, subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojjimus.

Nukentėjusysis A. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš S. J. 560,62 eurus turtinei žalai ir 4344,30 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 377,29 eurai yra negautas darbo užmokestis, kadangi buvo sužeistas nedarbo metu, ligoninėje buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, šis ligos laikotarpis nebuvo apmokėtas. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, buvo supjaustyti marškinėliai ir sportinis kostiumas, kuriuos vertina 152,05 eurų suma, dėl žmonos patirtos traumos 16 kartų vyko į gydymo įstaigą viso kurui išleisdamas 31,27 eurus. Taip pat patyrė emocinį stresą, važinėjo pas žmoną į ligoninę, buvo nedarbingas, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji V. G. prašo priteisti iš S. J. 1055,30 eurų negauto darbo užmokesčio, kadangi buvo sužalota nedarbo metu, be to buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir už gydymosi laikotarpį nebuvo apmokėta, be to buvo sugadinti drabužiai 26,64 eurų vertės, vaistams išleido 34,20 eurų, viso buvo padaryta 1116,15 eurų turtinė žala. Taip pat prašo priteisti 14 481 eurų neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas skausmas, nepatogumai, dėl patirtų sužalojimų negalinti normaliai dirbti, nes apribotos galimybės fiziniam darbui, negali pilnaverčiai rūpintis savimi, pavyzdžiui apsiauti batų, visų prašo, kad padėtų, patiria nepatogumus, išgyvena pažeminimą, be to, sveikata sužalota negrįžtamai, tai patvirtino gydytojų išvada. Nuolat patyria fizinį skausmą, vartoja vaistus nuo skausmo ir antidepresantus, nes po šio įvykio dėl patirtų sužalojimų susirgo depresija ir gydosi lig šiol.

Civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Dėl tyčinių kaltinamojo S. J. veiksmų buvo sužalota tiek nukentėjusiojo A. G., tiek nukentėjusiosios V. G. sveikata, dėl to nukentėjusysis A. G. nuo birželio 30 d. iki liepos 15 d., o V. G. nuo birželio 30 d. iki rugsėjo 12 d. buvo gydomi, todėl buvo nedarbingi (t. 2 , b. l. 23, 24, 25, 31) Kadangi CK 6.238 straipsnis numato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, todėl nukentėjusiesiems turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias nagrinėjamu atveju abu nukentėjusieji dirbdami pagal darbo sutartis realiai tikėjosi gauti, tačiau jas sutrukdė gauti neteisėti S. J. veiksmai. Turėtos išlaidos dėl nuvykimo į gydymo įstaigas, kurių bendra suma 31,27 eurų, yra susijusios su sveikatos grąžinimu, todėl už jas nukentėjusiajam A. G. turi būti atlyginta (CK 6.283 str. 1 d. ir 2 d.). Nukentėjusiosios V. G. reikalavimas priteisti iš S. J. už sugadintus drabužius ir išlaidas, turėtas perkant vaistus, yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, kadangi įrodytas rašytiniais bylos dokumentais t. y. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matosi V. J. sugadinti drabužiai (t.1 b. l. 62-65) ir vaistų pirkimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji pirko medikamentus Dolmen, Xanax, Ketanov, Sertralin (t.2 b. l. 27-28). Nukentėjusysis A. G. taip pat nurodė, kad buvo supjaustyti jo marškinėliai 7,24 eurų vertės ir sportinis kostiumas, kurį vertina 144,81 eurų suma ir prašo priteisti iš kaltinamojo S. J.. Šis reikalavimas tenkinamas tik iš dalies. Bylos duomenimis t. y. daiktų apžiūros protokolu ir prie jo esančiais priedais (t. 1, b. l. 62-65) nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apžiūrėti nukentėjusiojo drabužiai, kuriais pastarasis vilkėjo įvykio dieną. Iš minimo protokolo matyti, kad įvykio metu krauju gausiai sutepti nukentėjusiojo marškinėliai, tuo tarpu ant vyriškų sportinių kelnių su užrašu „Puma“ jokių audinio pažeidimų nėra, išskyrus kelnių nusidėvėjimo žymes, tuo tarpu sportinio kostiumo viršutinė dalis tyrimui iš viso nebuvo pateikta, pagal tyrimui pateiktų marškinėlių aprašymą ( priekinė ir nugarinė marškinėlių dalis gausiai sutepta krauju, plyšiniai audinio pažeidimai) matyti, kad nukentėjusysis įvykio metu viršutinės sportinio kostiumo dalies galimai nevilkėjo, įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes nukentėjusysis nepateikė, todėl šioje dalyje priteistina padaryta turtinė žala tik už marškinėlių sugadinimą, dalyje dėl sportinio kostiumo sugadinimo reikalavimas atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Abiejų nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusioji V. G. patyrė sunkų kūno sužalojimą, dėl to kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką buvo nedarbinga, pablogėjo gyvenimo kokybė. Nukentėjusiajam A. G. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiesiems padarytų kūno sužalojimų pobūdį, nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusieji negalėjo kurį laiką gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros V. G. nustatytina 2500 eurų, A. G. 500 eurų dydžio kompensacijos neturtinei žalai atlyginti. Mažinant nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti buvo atsižvelgta ir į tai, kad būtent nukentėjusysis A. G. iniciavo konfliktą, abu nukentėjusieji atliko kaltinamojo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, atkreiptas dėmesys, kad kaltinamasis S. J. sunkų kūno sužalojimą padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau peržengdamas jos ribas. Nors kaltinamojo gynėjas prašė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atmesi, tačiau teismas daro išvadą, kad rizikingas nukentėjusio asmens elgesys negali būti laikomas priežastimi, dėl kurio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas, nes ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad prieš nukentėjusiuosius buvo padaryti nusikaltimai ir jie dėl to patyrė neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. 724998 patvirtina, jog nukentėjusysis A. G. advokatui V. P. už teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt (t. 2 b. l. 29) iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiajam A. G. priteistina 115,84 eurai pastarojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikai tirti: peilis kaip nusikaltimų įrankis- sunaikintas, vyriškos sportinės kelnės grąžintinos nukentėjusiajam A. G., likę drabužiai V. G. sportinės kelnės, marškinėliai, šlepetė, A. G. marškinėliai kaip menkaverčiai daiktai-sunaikintini, S. J. džinsinio audinio šortai su diržu, šlepetės grąžintini teisėtam savininkui (BPK 94 str. 1 d. 4 p. 5 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

-pagal baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

-pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Remiantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str. 1 dalimi, 2 dalimi paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. J. atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą -nukentėjusiajai V. G. 1116,15 eurų, A. G. 415, 81 eurų.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti į paskirtą bausmę laikiną sulaikymą nuo 2014-06-29 iki 2014-06-30.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dalinai tenkinti nukentėjusiojo A. G. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš S. J. A. G. 415,81 (keturis šimtus penkiolika eurų ir 81 euro centą) turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti nukentėjusiajam A. G. iš S. J. 115,84 (vieną šimtą penkiolika eurų 84 euro centus) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Dalinai tenkinti nukentėjusiosios V. G. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš S. J. V. G. 1116,15 (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų ir 15 euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

2014-07-10 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. nutarimu ir 2015-01-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą ir pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. J. turtui, kurio vertė 5879,28 eurai, palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Prie bylos pridėtą peilį kaip nusikaltimo įrankį sunaikinti, kraujo nuoplovas, V. G. sportines kelnes, marškinėlius, šlepetę, A. G. marškinėlius kaip menkaverčius daiktus sunaikinti, sportines kelnes grąžinti savininkui A. G., džinsinio audinio šortus su diržu, šlepetes grąžintini savininkui S. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.