Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei, Irinai Fiodorovai, Linai Andrijaitytei, Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato S. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p. bausmės vykdymas V. Ž. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistojo V. Ž. A. D. ir D. M. priteista po 7000 Lt neturtinės žalos ir po 1250 Lt proceso išlaidų. Iš nuteistojo V. Ž. taip pat priteista 2596,08 Lt (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų A. D. ir D. M. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dienos metu, viešoje vietoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, demonstruodamas niekinantį požiūrį į aplinkinius, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

jis 2009 m. liepos 18 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini)., viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu T., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam D. M. į galvą dėl to pastarasis nugriuvo ant grindų, tuoj po to jis, kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu T. gulinčiam D. M. spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau dviejų kartų, ir patirti sužalojimai D. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuoj po to, jis kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu T. nubėgo į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis A. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui T. sudavus A. D. medine lazda vieną kartą į galvą, ir nukentėjusiajam bandant įsikibti į šalia stovintį V. Ž., tyrimo metu nenustatytas asmuo T. sudavė A. D. medine lazda į galvą 3 kartus, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, ir tuoj po to, jis, V. Ž., vandens šautuvu, o tyrimo metu nenustatytas asmuo T. medine lazda, nukentėjusiajam gulinčiam ant grindų sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tai A. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2009 m. liepos 18 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini),– UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du žmones, UAB „(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam D. M. į galvą vieną kartą, dėl to pastarasis nugriuvo ant grindų ir prarado sąmonę, tuoj po to jis gulinčiam D. M. spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau dviejų kartų, ir dėl suduotų smūgių visumos D. M. buvo padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio lūžimu, dešinio kaklelio srityje, galvos smegenų sukrėtimu, kaklo sumušimas su traumine abipuse radikulopatija, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžimas bei kaklo sumušimas su traumine radikulopatioja D. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuoj po to jis kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu T. nubėgę į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis A. D., kur tyrimo metu nenustatytas asmuo T. sudavė A. D. medine lazda vieną kartą į galvą, o nukentėjusiajam bandant įsikibti į šalia stovintį V. Ž., tyrimo metu nenustatytas asmuo T. sudavė A. D. medine lazda į galvą 3 kartus, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, ir prarado sąmonę, V. Ž., vandens šautuvu, o tyrimo metu nenustatytas asmuo T. - medine lazda gulinčiam nukentėjusiajam A. D. ant grindų sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas ir dėl suduotų smūgių visumos A. D. buvo padarytas galvos sumušimas su dauginiais veido odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštine žaizda kairės orbitos apatinio krašto projekcijoje, galvos smegenų sukrėtimu, potraumine cervikalgija, poodine kraujosruva kairiajame žaste, kas A. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde analizuojami liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodomi jų nenuoseklumas bei prieštaravimai. Teigiama, jog liudytojos A. Z. parodymai skiriasi, nes ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad V. Ž. sudavė D. M. ranka, o teisme nurodė, kad alkūne. Šios liudytojos parodymai, kad pirmą smūgį sudavė V. Ž., skiriasi nuo D. M., kuris teigė girdėjęs iš A. D., kad jam A. Z. sakiusi, esą pirmą smūgį D. M. sudavęs T.. Bet teisme D. M. nurodė, jog tai jam pasakiusi pati A. Z.. Be to, pagal A. Z. parodymus, smūgį sudavęs vaikinas buvo su tatuiruote, o T. jų gal neturėjęs, tuo tarpu liudytojai I. M., G. Z., taip pat ir nuteistasis, patvirtino minėtą vaikiną turėjus ant rankų tatuiruotes, o V. Ž. tatuiruotė ant mentės negalėjo matytis, nes jis vilkėjo marškinėlius. A. Z. parodymus apie tai, kad kambaryje ji buvusi su V. Ž., paneigė liudytojai D. R. ir G. Z., kurie nurodė, kad ji miegojo kambaryje su vaikinu, vardu T.. Liudytoja D. R. teisme parodė, kad dar iki įvykio pažinojo V. Ž., tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė apie jį tik girdėjusi. Nors D. R. tvirtino su savo draugu nukentėjusiuoju A. D. nesipykę, tačiau liudytojas M. M. teigė matęs priešingai. D. R. parodymai apie A. D. suduotų 15 smūgių, neatitinka specialisto išvados, kuria nustatyti ne mažiau kaip keturi smūgiai. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokio šių prieštaringų parodymų vertinimo ir nemotyvavo, kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę, o kurie yra atmesti, neišdėstė veikos kvalifikavimo motyvų ir nepagrįstai nustatė nusikaltimą kvalifikuojančius požymius – chuliganiškas paskatas ir dviejų asmenų sužalojimą, nuteisdamas už nukentėjusiais pripažintiems asmenims sukeltas pasekmes.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš teismo nuosprendžio matyti, kad svarbiausi V. Ž. kaltės įrodymai yra nukentėjusiųjų A. D., D. M., liudytojų A. Z. ir D. R. parodymai. Tačiau, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų ir šių liudytojų parodymai yra teisingi, objektyvūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei teismo nustatytoms kitoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus apie tai, kad pirmą smūgį nukentėjusiajam D. M. sudavė kaltinamasis V. Ž., apie tai, kad kaltinamasis V. Ž. gulinčiam D. M. spyrė ir kt. Be to, iš nukentėjusiųjų A. D., D. M. ir liudytojų A. Z. ir D. R. apklausų ikiteisminiame tyrime matyti, kad jie iki apklausų buvo susitarę kokius parodymus duos. Apie tai galima spręsti iš to, kad apklausose yra identiškos frazės. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojos vienodai užsimena apie bylai visiškai nereikšmingas aplinkybes, tas pats aplinkybių dėstymo eiliškumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti nuteistasis V. Ž., nukentėjusieji A. D., D. M., liudytojai K. L., S. B., G. Z., A. Z., I. M., M. M., A. V. ir ekspertas R. P. P..

Nuteistasis V. Ž. apygardos teisme parodė, kad atvažiavo į I. M. gimtadienį su T. ir G.. Vakarėlis vyko sklandžiai ir linksmai. Pamena, kad tarp A. D. ir jo panelės D. buvo konfliktas. Apie 3 val., nuėjo į kambarį su panele, jos vardo nepamena. Ji atsigulė vienoje lovoje, jis kitoje ir užsnūdo. Vėliau išgirdęs važiuojančias mašinas, atsikėlė ir išėjęs į lauką, pamatė iš krūmų išlendančius D. M. ir A. D.. Jie pagriebė jį už rankos, apsižodžiavo, klausė kur yra G. Z.. Jis ieškojo G. ir T.. G. surado kambaryje su I. M.. Jie nežinojo kur T.. Jis ieškojo lauke T., matė, kaip išvažiavo vaikinai. Po 15 min. pamatė T., jis buvo sušlapęs, paraudusia ausimi. Sakė, kad jį užpuolė vaikinai, kad gavo smūgį į galvą, stengėsi išvengti smūgių, bėgdamas šoko į tvenkinį. T. sakė, kad buvo užpultas dėl to, jog lindo prie panelių. Po to jie sugrįžo į kambarį, džiovino pinigus ir nuėjo miegoti. Kiek girdėjo A. ėjo su T. į jo kambarį. Jis su A. tą vakarą nebendravo. D. pažinojo iš anksčiau, jų santykiai gana draugiški. Ryte atsikėlęs, pamatė, jog atvažiavo A. D. su D. M.. Nusprendė pasikviesti G. ir T., kad pasikalbėti su atvažiavusiais vaikinais dėl to, kas įvyko vakare. Išėjo su T. į lauką, bet jų nerado. Išeinant į lauką T. turėjo pagalį, paimtą iš spintos, rūbams kabinti. Jis turėjo žaislinį vandens šautuvą. Grįžtant atgal į kambarį sutiko D. M. ir A. Z.. Jis draugiškai paklausė kas vyksta. Tada D. puolė T., kuris išvengdamas smūgio trenkė šiam atgal. D. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. T. trenkė D. norėdamas apsiginti. Jis bandė D. gaivinti, bet pamatęs, jog į T. kambarį kažkas įėjo, nubėgo patikrinti. Kambario durys buvo užremtos, su T. jas pastūmė. Kambaryje buvo A. D., kuris jį puolė. Įvyko grumtynės, po to kažkas nuo jo patraukė A. D.. A. D. išbėgo į lauką. Išeinant matė, kad D. M. buvo atgavęs sąmonę. Su T. susirinko daiktus ir išvažiavo. Jis ant mentės turi tatuiruotę, T. tatuiruotes turi ant abiejų rankų. Mano, kad tai buvo savigyna, jog buvo užpultas, nes vaikinai pavydėjo.

Nukentėjusysis A. D. apygardos teisme parodė, kad 2009 m. liepos 17 d. šventė I. M. gimtadienį. Šventės metu, vakare pastebėjo, kad merginos A. Z. ir D. R. pradėjo keistai elgtis. D. R. nuvedė į automobilį ir ėjo ieškoti D. M., A. Z., kad galėtų važiuoti namo. Tuo metu A. Z. verkdama išbėgo iš namo, ją taip pat pasodino į automobilį. Kartu su D. M. sutiko I. P. ir liepė jai eiti prie automobilio. Pasakė, kad atvažiuos draugas ir visus nuveš namo. Po to, ėjo išsiaiškinti, ar nebuvo įpilta ko nors į merginų gėrimus. Jie sutiko V. Ž., kuris buvo apsimiegojęs ir nieko nežinojo. Kieme sutiko T., kurio elgesys buvo keistas. Paklausus, ką jie įpylė merginoms į gėrimus, jis visaip juos išvadino ir nubėgo link tvenkinio. Jo niekas nesivijo, į veidą netrenkė. Vėliau jie sužinojo, kad T. buvo įšokęs į tvenkinį. Tuo metu atvažiavo draugas ir jie visi išvažiavo namo. Kitą dieną, apie 11 val., atvažiavo susirinkti daiktų. D. su A. Z. buvo koridoriuje. Jis su D. R. rinko daiktus viršuje, kai išgirdo klyksmą, išėjo į koridorių ir pamatė gulintį D. M.. Jis buvo be sąmonės. Prie jo stovėjo T. su V. Ž.. Jam paklausus ką jie ten daro, jie bėgo link jo. Hole pirmas prie jo pribėgo V. Ž. ir purškė vandenį iš vaikiško vandens pistoleto jam į veidą. Jis bėgo atgal į kambarį, bandė užremti duris, bet vaikinai įsibrovė į kambarį. T. jam sudavė į veidą. Pajuto vieną smūgį su lazda į kairę galvos pusę. Po to, V. nustūmė nuo savęs ir gavo dar du smūgius į dešinę galvos pusę. Tada nukrito ir prarado sąmonę. Kai jis atsistojo, T. su V. Ž. bandė jį sulaikyti, bet jis išbėgo į lauką, sutiko D. M., kuris nesiorientavo aplinkoje. Kodėl jis buvo sumuštas, nežino, jam nepaaiškino. Nežino dėl ko įvyko konfliktas, kas pradėjo konfliktą. Matė, kad lazdą turėjo T.. V. Ž. turėjo plastmasinį žaislinį vandens šautuvą. Patį įvykį matė D. R. ir A. Z., I. M. sodyboje buvo valytoja ir prižiūrėtojas. T. pavardės nežino.

Nukentėjusysis D. M. apygardos teisme parodė, kad 2009 m. liepos mėn., su draugais buvo I. M. gimtadienyje. Kai išvažiavo I. tėvai ir giminės ir liko jaunimas, po kurio laiko, jam A. pasakė, kad kažkas atsitiko draugėms. Nuėjęs prie automobilio, pamatė sėdinčias D. ir A., jos verkė, klykė. Jie su A. išėjo ieškoti kitos draugės, norėjo išsiaiškinti, ką vaikinai įpylė merginoms į gėrimus, kad jos keistai elgėsi. Merginos sakė, kad į gėrimus buvo kažkas įpilta. Sutiko V. Ž., kuris išėjęs iš kambario pasakė, kad miegojo ir nieko nežino. Po to, sutiko T., kuris buvo labai agresyvus, apsvaigęs, juos įžeidinėjo. Tačiau fizinio kontakto nebuvo, jie bendravo per atstumą. T. nuo jų nubėgo prie vandens, jo nesivijo. Nepamena, ar I. parvedė, ar ji pati parėjo. Po to atvažiavo A. draugas, nuvežė juos namo. Kitą dieną atvažiavo pasiimti savo daiktų. A. Z. bijojo eiti viena, jis ėjo su ja. Einant į viršų jie prasilenkė su G. Z.. Paėmė iš kambario daiktus, nusileido į apačią ir laukė A. su D.. Belaukiant atėjo V. Ž. su T., kurie ėjo link jo. V. pylė vandenį į akis. Kiek pamena T. rankose turėjo lazdą. Daugiau nieko neprisimena. Atsibudo viešbučio kambaryje, matė, kad buvo atvažiavę A. D. tėvai. Jam tirpo visas kūnas, tada jį išvežė į ligoninę, kur pragulėjo 4 dienas, po to dar gydėsi. Jam ligoninėje papasakojo A. D. kas atsitiko. Tai, kad jam trenkė T. su ranka ar alkūne, o V. pripylė vandens į akis su vaikišku vandens šautuvu. Vakarėlio organizatoriai sugalvojo ir visi svečiai buvo su vandens šautuvais. Vandens šautuvai buvo plastikiniai. Tokį šautuvą matė pas V. Ž.. Iš vakaro atsimena, kad T. buvo su tatuiruotėmis, o ar V. turėjo tatuiruotes negali pasakyti. Iki to laiko su V. Ž. jokių konfliktų nėra buvę. Neatsimena ar ryte buvo darbuotojų.

Liudytoja K. L. apygardos teisme parodė, kad 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Vakare vyko I. gimtadienis, laisvo stiliaus, buvo daug jaunimo, lakstė su vandens šautuvais. Ji jaunimo nepažinojo. Kas vyko vakare, nematė, ji tik nurinkdavo nuo stalo gėrimus ir užkandžius. Vakare jokio triukšmo nematė ir negirdėjo. Ryte buvo užsakyti pusryčiai. Prie buvusio baseino matė, kad gulėjo aukštas, stambesnis vaikinas. Jo atpažinti negalėtų. Prie jo buvo priėjęs vaikinas, tapšnojo jam per veidą, kad jis atsikeltų. Ji neklausinėjo, kodėl jis ten gulėjo, kraujo nebuvo ir ji nematė. Virtuvėje buvo darbuotojų, bet jie nieko nematė.

Liudytojas S. B. apygardos teisme parodė, kad 2009 m. dirbo ūkvedžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vakare jis nedirbo. Kitą dieną nusileido laiptais iš antro aukšto, iš sandėliuko. Matė gulintį vaikiną, prie jo buvo mergina, dar stovėjo jaunimas. Kiek buvo žmonių prie jo nežino, tikrai buvo du. Mergina pakėlė vaikiną ir pasodino. Jokių sužalojimų, kraujo nematė. Vaikinas buvo susiėmęs už galvos. Ten buvę žmonės šaukė, kad reikia kviesti policiją, bet niekas nekvietė. Svečių kambariuose nebuvo 2 pagaliukų iš spintų, kur dingo, jis nežino. Pagaliukai buvo kaip vėliavos kotas apie 60 cm, nušlifuotas ir nulakuotas. Jų neradęs, padarė kitus.

Liudytojas G. Z. apygardos teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko vakarėlis. Vienas iš nukentėjusiųjų primušė pažįstamą T.. Jis to nematė. T. sakė, kad jį sumušė M., trenkė jam į ausį ir įmetė į vandenį. Tomo ausis buvo sutinusi. Norėjo išsiaiškinti, bet nukentėjusieji buvo dingę. Ryte jį pažadino V. ir pasakė, kad grįžo tie vaikinai ir ieško jo ir jo draugų. Leisdamasis į apačią, koridoriuje ir kambaryje girdėjo triukšmą. Matė, kad gulėjo M., prabėgdamas pro jį, matė, kad kėlėsi. Nubėgęs į kambarį, ten matė kaip V. su D. grūmėsi. D. buvo užvirtęs ant V.. Nematė, kad smūgius suduotų V.. Muštynių nebuvo, beisbolo lazdų nematė. Jis D. patraukė nuo V. Ž. ir A. po to pabėgo iš kambario. Kambarys yra pirmame aukšte. Vėliau abu vyrus matė lauke. Neatrodė, kad jie būtų sužaloti, jie garsiai grasino. Konfliktas brendo iš vakaro, matė kaip D. ginčijosi su savo mergina, pykosi, spėja, kad jam kilo pyktis, kad merginos buvo draugiškos jiems. Jis buvo priešiškai nusiteikęs. D., A. D. draugė bendravo ir su juo, bendravo su V. Ž.. Ji šoko aikštelėje. Dar buvo viena mergina I., ji bendravo ir šoko su T.. Vyrukai, kurie primušė T. vakare ir pradėjo konfliktą. T. sakė, kad M. jį puolė ir T. pirmas trenkė M. ranka. Aplinkui buvo daug žmonių, darbuotojai, merginos. Matė, kaip A. su T. mušėsi kambario prieangyje. V. tuo metu stovėjo kambaryje ir laikė vandens šautuvą. T. pažinojo ilgą laiką, teko kartu dirbti Anglijoje. Jo pavardės neprisimena, nuotraukų neturi. Jis yra ramus žmogus. Po to, kai T. išvažiavo į Angliją ir nebendravo. Ryte prasilenkdamas matė merginas, jų paklausė kaip sveikatos, kaip laikosi. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytoja A. Z. apygardos teisme parodė, kad buvo pakviesta į draugės I. M. gimtadienį. Į gimtadienį atvažiavo viena, apie 23 val. T. ir V. matė pirmą kartą. Ji gėrė brendį, išgėrusi kelias taureles, 4-5 stikliukus, pasijuto keistai, pradėjo svaigti, suktis galva, patyrė haliucinacijas, prarado sąmonę, negali pasakyti kas vyko toliau. Vakarėlio metu, prieš prarandant sąmonę, šalia jos dažniausiai buvo V.. T. atsimena pagal tatuiruotę, jis visą vakarą bendravo su A.. Ji nematė, bet įtaria, kad V. galėjo prieš jos valią kažką įpilti į gėrimus. Kai atsibudo kambaryje, buvo su apatiniais, šalia buvo V. Ž.. Ji kilo iš lovos, bandė išeiti, buvo baisu, svaigo galva, sunkiai rado išėjimą. Tada buvo labai pikta, nes manė, kad galbūt ją naktį išprievartavo V., žadėjo kreiptis į policiją, po to persigalvojo. Išėjusi į lauką pamatė D. R. su A. D.. Ji suklupo, pradėjo verkti. D. taip pat buvo negera. A. jas įsodino į automobilį ir užrakino. A. nubėgo surasti D.. Ji nematė jokių konfliktų, ar buvo mušamas T.. Grįžo A. su D. ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, ryte apie 11 val. atvažiavo atsiimti daiktų. Iš vaikinų pirmą sutiko G., matė V. pašaipą. Nežinojo kur buvo palikti jos daiktai, viena bijojo eiti, todėl paprašė D. eiti kartu. Antrame aukšte rado savo daiktus, tada nusileido į pirmą aukštą. D. su A. taip pat ėjo per kambarius ir ieškojo savo daiktų. Einant koridoriumi, ji ėjo kairėje pusėje palei sieną, D. ėjo šalia. Priešais ėjo V. su T.. V. buvo arčiau D., prasilenkiant V. žengė žingsnį atgal ir trenkė D. iš dešinės alkūnės į žandikaulį. D. iš karto parkrito, atsitrenkė su galva į pakėlimą ir prarado sąmonę. Be sąmonės buvo apie 10 minučių. V. su T. nenubėgo, dar puolė prie D.. V. spardė D. kojomis. Vieną kartą tikrai spyrė, turėjo pataikyti jam į petį, nes stovėjo palei D. galvą. Smūgių galėjo būti ir daugiau, prie D. jie buvo kažkiek laiko. Kai jie nubėgo, matė lazdą, kad mušant būtų panaudota lazda ar vandens šautuvas nematė. Ji pradėjo šaukti pagalbos, prašė kviesti greitąją pagalbą, prašė atnešti vandens. Darbuotojai policijos nekvietė. Ji pati neturėjo daiktų, todėl negalėjo iškviesti nei greitosios, nei policijos. Ji bėgo parnešti vandens, kai grįžo pamatė, kaip vaikinai nubėgo už kampo. Ji išgirdo toliau triukšmą. Koridoriaus gale buvo A. su D., suprato, kad jie nubėgo paskui A.. Atbėgo D., šaukdama, kad muša A., kad yra kraujas, kad galvą sutrankė. Jie padėjo D. atsikelti. A. D. nuvedė, paguldė ir laukė atvykstančių A. tėvų, o jie sunešė savo daiktus į automobilį ir su D. išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Lazda buvo panaši į beisbolo lazdą ar į kočėlą. Atrodė, kad buvo trumpesnė, apie pusę metro.

Liudytoja I. M. apygardos teisme parodė, kad 2009 m. liepos mėn. šventė savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), esančiuose „(duomenys neskelbtini)“. Naktį įvyko incidentas tarp T., A. ir A.. Ji miegojo, kai ją pažadino draugas G. ir pasakė, kad T. sumušė D. ir M.. Paaiškino, kad įvyko incidentas tarp A. ir T.. Draugės jai pasakė, kad T. norėjo išprievartauti A.. Tą vakarą, prie jos buvo priėjusi A. ir prašė kambario raktą. Ji su T. buvo nuėjusi į kambarį. V. Ž. bendravo su kita mergina. Brolis kalbėjo su T., matė, kaip vaikinai D. su A. jį nusivedė. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad T. bandė išžaginti A.. Ji matė, kad T. dešinėje pusėje, prie ausies buvo kraujosruva, jis buvo šlapias. Jis sakė, kad jam kažkas trenkė ir jis įkrito į vandenį. T. nežinojo, kuris jam trenkė. T. kambaryje jo rūbai ir pinigai buvo padžiauti. Ryte atėjo V. Ž. pasakė, kad vėl atvažiavo M. su D., R. ir Z.. Jie atvyko ir išprovokavo konfliktą. Konfliktas prasidėjo apie 11 val. Jie visi nuėjo į apačią, ji išgirdo apačioje jų klyksmus, nusileidus pamatė gulintį D., kas jam trenkė, to ji nematė. Po to, pamatė išbėgantį A. D. į lauką, jis kažkam skambino. V. Ž. tuo metu nematė. Darbuotojų prašė iškviesti policiją ir greitąją, bet kai D. M. atsigavo. Po to, paprašė D. ir M. išvažiuoti, kad nebūtų daugiau muštynių, nesureikšmino to įvykio, nes per balius dažnai susimuša. Matė V. Ž. rankoje plastmasinį vaikišką, vandens šautuvą. Buvo vakarėlio tema ir prašė visų vakarėlio dalyvių atsivežti vandens šautuvus.

Liudytojas M. M. apygardos teisme parodė, kad 2009 m. liepos mėn. vyko sesers gimtadienis. Matė, kaip A. D. su D. M. apkabino T. nedraugiškai ir nusivedė jį. Po to, pamatė atbėgantį A. D. su D. M., jie staiga įšoko į automobilį ir išvažiavo. Suprato, kad kažkas atsitiko A., ji su D. sėdėjo automobilyje užsirakinusios, gal kažko bijojo, nors jos juokėsi. Tą vakarą A. D. pykosi su D. R. dėl V. Ž.. Gal A. pagalvojo, kad D. su V. buvo kartu. A. bendravo su T.. Problemų dėl gėrimų nebuvo. Prieš išbėgant A. prie automobilio, matė kaip A. gėrė iš butelio ir A. D. gėrė. Girdėjo, kaip A. kaltino, jog jai įpylė narkotikų. Išėjęs V. Ž., klausė kur yra T.. Jie pradėjo ieškoti T., jį surado visą šlapią. Jis paaiškino, kad jam trenkė į ausį ir jis bėgdamas įkrito į vandenį. Po to jie nuėjo į kambarį, sėdėjo su T. kambaryje ir užmigo. Ryte atsikėlęs, išgirdo triukšmą, išėjo iš kambario, pamatė gulintį D. M., šalia buvo G., jis bandė gaivinti. Po to pradėjo ieškoti A. D., kurį rado aikštelėje su D., matė, kaip jis kažkam skambino. Paprašė niekam neskambinti. Kas ką sumušė, nematė, negali pasakyti. Galvoja, kad D. M. sužalojo T..

Liudytoja A. V. apygardos teisme parodė, kad 2009 m. liepos mėn. vyko gimtadienis. Pirmą dieną ji nelabai ką atsimena ir matė. Antrą dieną atsikėlė ir sužinojo, kad vaikinai apsipyko. D. prašė jos atnešti daiktus. Kol nešė daiktus, girdėjo triukšmą, šurmulį. Nieko nematė, bijojo išeiti iš kambario. Kai viskas nurimo, tada išėjo iš kambario pažiūrėti. Ikiteisminio metu duoti parodymai yra teisingi. Nesuprato dėl ko kilo muštynės. Po muštynių sužalotų asmenų nematė.

Ekspertas R. P. P. apygardos teisme parodė, kad savo išvadas patvirtina. Jas pateikė susipažinęs su ligos istorija, pateiktais medicininiais dokumentais, apžiūrėjęs nukentėjusiuosius. Jam buvo pateiktos ir kompiuterinės tomografijos. D. M. buvo suduoti ne mažiau nei 3 smūgiai: į kairę akį, apatinio žandikaulio dešinę pusę ir kaklą. Tačiau į tą pačią vietą gali būti suduoti ir keli smūgiai. A. D. buvo suduoti ne mažiau nei 4 smūgiai: į akis, kaklą, kairįjį žastą. Pagal medicininius dokumentus nustatyti daugybiniai veido nubrozdinimai. Jis jų nematė. Veido nubrozdinimai gali būti ir nuo smūgių. Konkretaus nubrozdinimų mechanizmo nėra. Vienam nukentėjusiajam buvo trauminis poveikis į kaklą, kitam į žastą. Kalbant apie smūgių skaičių, nubrozdinimų nevertino.

M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadomis nustatyta: Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. padaryti sužalojimai -galvos sumušimas su dauginiais veido ir odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinė žaizda kairės orbitos apatinio krašto projekcijoje, galvos smegenų sukrėtimu, potraumine cervikalgija, poodinė kraujosruva kairiame žaste, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių žymių (į tą pačią vietą galėjo būti suduoti keli smūgiai) (b.l. 24-25); Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairiosios akies vokuose, apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kaklelio srityje, galvos smegenų sukrėtimu, kaklo sumušimais su traumine abipuse radikulopatija. Apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžimas ir kaklo sumušimas su traumine abipuse radikulopatija nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių žymių (į tą pačią vietą galėjo būti suduoti keli smūgiai) (b. l. 53-54).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Apeliaciniame skunde ginčijama viešosios vietos požymis. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos mėnesį, buvo švenčiamas I. M. gimtadienis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate ir šalia esančioje teritorijoje. Tai patvirtino nukentėjusieji ir liudytojai ir pats nuteistasis. Būtent „(duomenys neskelbtini)“ pastato koridoriuje ir kambaryje, matant kitiems asmenims, V. Ž. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu asmeniu vardu T., padarė nusikalstamus veiksmus. Liudytojai K. L. ir S. B., dirbę šventės metu, parodė, kad matė prie buvusio baseino gulintį vaikiną. Nusikalstamos veikos padarymo vietą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 8-9) ir prie jo esanti fotolentelė (1 t., b. l. 10-11). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas V. Ž. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate, kurio priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nes jame buvo svečių, darbuotojų ir bet kuriuo metu galėjo atsirasti kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. Ž. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančiuose „(duomenys neskelbtini)“. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-364, 2K-410/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012, Nr. 2K-78/2013).

Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Apeliantas teigia, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka, nes triukšmo darbuotojai negirdėjo. Iš nukentėjusiojo A. D. parodymų matyti, kad kitą dieną su D. R. renkant daiktus viršuje, išgirdo klyksmą. Išėjęs į koridorių, pamatė gulintį D. M.. Liudytojas G. Z. apygardos teisme parodė, kad ryte leisdamasis laiptais, koridoriuje ir kambaryje girdėjo triukšmą. Liudytoja I. M. apygardos teisme taip pat patvirtino ryte girdėjusi klyksmus, nusileidusi pamatė gulintį D.. Liudytojas M. M. teigia, kad ryte atsikėlęs, išgirdo triukšmą, išėjo iš kambario, pamatė gulintį D. M.. Liudytoja A. Z. apygardos teisme parodė, kad kai D. nukrito ir prarado sąmonę, ji išgirdo koridoriaus gale triukšmą. Liudytoja A. V. apygardos teisme parodė, kad antrą dieną buvo kambaryje ir girdėjo triukšmą, šurmulį. Bijojo išeiti iš kambario. Įvertinus šiuos parodymus, matyti, kad liudytojai G. Z., I. M., A. Z., M. M., A. V. ir nukentėjusysis A. D. girdėjo triukšmą. Bet šiuo atveju triukšmas nebuvo svarbiausia aplinkybė nulėmusi visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad kaltininko veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai K. L., S. B. matė be sąmonės gulintį vaikiną, girdėjo prašymus kviesti greitąją ir policiją. Liudytojų A. Z., D. R. parodymai patvirtina, jog vaikinai buvo užpulti netikėtai, liudytojų akivaizdoje. Liudytoja A. V. girdėdama triukšmą bijojo išeiti iš kambario. Nekyla abejonių, kad viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus ir nustatė, kad V. Ž. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Nukentėjusysis A. D. teigia, kad šventės metu, vakare pastebėjo, kad A. Z. ir D. R. keistai elgėsi. Norėjo išsiaiškinti ar nebuvo įpilta ko nors į merginų gėrimus. Kieme sutiko T., kurio elgesys buvo keistas. Nieko neišsiaiškinę, jie išvažiavo su merginomis namo. Nukentėjusysis D. M. patvirtino A. D. parodymus. A. Z. apygardos teisme parodė, kad po kelių taurelių brendžio pasijuto keistai, patyrė haliucinacijas, prarado sąmonę, po kiek laiko atsibudo kambaryje, kuriame buvo V. Ž.. Ji prašė draugų, kad ją išvežtų namo. D. R. taip pat vakarėlio metu pasijuto keistai, prarado orientaciją, todėl prašė, jog ją išvežtų namo (2 t., b. l. 40-41). Nuteistasis V. Ž. neigia, jog buvo su A. Z. kambaryje. Vakare lauke sutiko D. M. ir A. D., kurie jį pagriebė už rankos, jie apsižodžiavo. Vėliau pamatė T., kuris buvo šlapias ir sakė, kad jį užpuolė vaikinai. Liudytojai G. Z. ir M. M., I. M. matė T. sušlapusį. Jiems T. sakė, jog jį sumušė. Liudytoja I. M. parodė, kad T. dešinėje pusėje, prie ausies buvo mėlyna kraujosruva, jis buvo šlapias, liudytojas G. Z. teigia, kad matė, jog T. ausis buvo sutinusi. M. M. nors bendravo su sušlapusiu T., tačiau apygardos teisme nenurodė, matęs sumušimą. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo paraudusi T. kairė akis (2 t., b. l. 10). Kaip matyti, liudytojų parodymai dėl T. sumušimo yra prieštaringi. T. ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas asmuo, byloje nėra duomenų apie jo sužalojimus, jis pats nesikreipė dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusieji neigia jį mušę ar įmetę į tvenkinį, todėl nėra pakankamai duomenų pagrįsti liudytojų I. M., G. Z. ir M. M. parodymus, kurie patys šio įvykio nematė, o tik mano, kad T. sumušė nukentėjusieji. Jeigu ir buvo susidariusi konfliktinė situacija, tai nukentėjusieji išvykdami su merginomis naktį namo, aiškiai parodė, kad nėra nusiteikę toliau dėl to aiškintis su V. Ž. ar T.. Jeigu ir būtų buvęs naktį konfliktas tarp T. ir nukentėjusiųjų, tai ryte jis jau buvo pasibaigęs. Nenustatyta, kad jie būtų padarę kokią nors žalą T. ar V. Ž., dėl kurios turėtų aiškintis. Be to nuteistojo pasirinktas aiškinimosi būdas, kai nenustatytas asmuo T. nešėsi iš spintos išsitrauktą pagalį, taip pat rodo jų nusiteikimą pavartoti smurtą prieš nukentėjusiuosius. Nukentėjusieji į šventės vietą grįžo turėdami aiškią tam priežastį - susirinkti paliktus daiktus. Jie niekam grėsmės nekėlė. Todėl negalėjo būti jokios kitos priežasties nuteistajam užpulti nukentėjusiuosius merginų akivaizdoje, kaip tik norint juos pažeminti, parodyti savo pranašumą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

V. Ž. nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu T.. Pats nuteistasis parodė, kad nusprendė pasikviesti G. ir T. ir pasikalbėti su atvažiavusiais vaikinais dėl to, kas įvyko vakare. Išeinant į lauką T. turėjo pagalį, paimtą iš spintos, naudojamą rūbams kabinti. Jis turėjo žaislinį vandens šautuvą. Visa tai rodo jų bendrą sumanymą. Nors nuteistasis teigia, kad su vandens šautuvu sužalojimų nukentėjusiesiems nepadarė, tačiau jis šiuo žaislu suduodamas smūgius pritarė T. veiksmams suduodant smūgius lazda. Purkšdamas vandenį į nukentėjusiuosius iš jų tyčiojosi. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. Ž. iniciatyva ir jo nurodytu tikslu – pakalbėti, tai yra sumušti nukentėjusiuosius, V. Ž. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu T. užpuolė po vieną atvykiusius su merginomis susirinkti daiktų nukentėjusiuosius, ne tik pats sudavė smūgius, bet ir matydamas bei pritardamas T. veiksmams, taip juos sumušė. Esat tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo teiginys, kad jis negalėjo būti pripažintas atsakingu už A. D. ir D. M. sumušimą, sukėlusį jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, atmestinas.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog ryte nukentėjusieji ir merginos atvyko susirinkti paliktus daiktus. A. D. ir D. R. rinko daiktus viršuje, o D. M. su A. Z. koridoriuje sutiko V. Ž. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu T.. Nuteistasis V. Ž. teigė, kad D. M. pirmas puolė T., kuris išvengdamas smūgio trenkė atgal, tada D. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Tačiau D. M. ir A. Z. nuosekliai tvirtino, kad vaikinai pirmi puolė D. M.. A. Z. teigia, kad pirmas puolė V. Ž., prasilenkiant jis žengė atgal ir trenkė D. M. dešine alkūne į žandikaulį. D. M. neprisimena, kuris jam pirmas sudavė smūgį, nes prarado sąmonę. A. D. matė D. M. jau gulintį be sąmonės. Tuo tarpu A. Z. buvo šalia ir tiesiogiai matė įvykį. Specialisto išvada Nr. G 1634/09(03) patvirtina liudytojos parodymus apie pavartoto prieš D. M. fizinio smurto pobūdį.

Nuteistasis V. Ž. parodė, kad A. D. būdamas kambaryje jį puolė. Įvyko grumtynės, po to kažkas nuo jo A. D. patraukė. Tačiau A. D. teigia, kad pamatęs D. M. gulintį be sąmonės, paklausė šalia stovinčių T. ir V. Ž., ką jie ten daro. Vaikinai puolė link jo. Tada jis bandė užsidaryti kambaryje, bet vaikinai įsibrovė į kambarį. T. pirmas jam sudavė į veidą. Pajuto smūgį su lazda į galvą, nukrito. Šiuos A. D. parodymus patvirtina D. R., kuri buvo kambaryje (2 t., b. l. 40-41). Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. D. negalėjo būti suduota apie 15 smūgių, nes tai neatitinka specialisto išvados. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytą sužalojimų lokalizaciją A. D. kūne galima išskirti ne mažiau keturių trauminių poveikių žymių – kairė akis, dešinė akis, kaklas, kairysis žastas ( į tą pačią vietą galėjo būti suduoti ir keli smūgiai) (1 t., b. l. 24-25). Nuteistasis neigia sudavęs gulinčiam A. D. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis A. D. jautė vieną smūgį į galvos kairę pusę su lazda. Po to pajautė du smūgius į dešinę galvos pusę ir prarado sąmonę. D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. ir T. abu puolė ant A., buvo suduota gal 15 smūgių. V. trenkė su vandens šautuvu, o T. su lazda (2 t., b. l. 40-41). Ekspertas R. P. P. apygardos teisme parodė, kad A. D. buvo suduota ne mažiau nei 4 smūgių, bet į tas pačias vietas gali būti ir keli trauminiai poveikiai, t. y. galėjo būti suduota ir daugiau kartų, be to buvusių nubrozdinimų jis nevertino. Todėl nėra jokio pagrindo netikėti liudytojos parodymais, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusieji jį puolė, o jis tik gynėsi, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad V. Ž. susitikęs nukentėjusiuosius buvo žymiai geresnėje padėtyje, jis buvo kartu su nenustatytu asmeniu vardu T., kuris turėjo lazdą. Nukentėjusieji buvo tik su merginomis jie nebuvo pasirengę užpuolimui. A. D. pamatęs, gulintį be sąmonės draugą, norėjo užsidaryti kambaryje. Todėl neįtikėtina, kad gavęs su lazda per galvą dar būtų puolęs V. Ž., kuriam, kaip teigia liudytojas G. Z., būtų reikėję traukti nukentėjusįjį nuo nuteistojo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad V. Ž. veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu vardu T. viešojoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas smūgius D. M. ir A. D., padarė dviem nukentėjusiesiems nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokia nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą 8 punktą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus. Apklausti teisiamajame posėdyje kaip ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji D. M., A. D. parodė tas pačias įvykio aplinkybes, jų parodymai esminėse detalėse sutampa su liudytojų A. Z., D. R., betarpiškai mačiusių įvykį parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad išgirdęs A. klyksmą, išbėgo iš kambario ir hole pamatė gulintį D. M.. Šalia stovėjo T. ir V. (1 t. b. l. 16). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. parodė, kad matė kaip gulinčiam D. M. V. Ž. 2 kartus spyrė, po to laistė su vandens šautuvu (2 t., b. l. 4). Apygardos teisme A. D. negalėjo pasakyti ar matė suduotus smūgius kitam nukentėjusiajam. A. D. parodymus apie gulinčiam D. M. suduotus smūgius patvirtino A. Z. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78-79), teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 29) apygardos teisme. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. Ž. gulinčiam D. M. spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau dviejų kartų. Apeliantas teigia, kad A. Z. parodymai dėl pirmo smūgio sudavimo D. M. yra prieštaringi. Liudytoja A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Ž. pirmą smūgį D. M. sudavė su dešinės rankos alkūne (1 t., b. l. 78-79). Teisiamojo posėdžio metu ji teigė, kad V. Ž. sudavė smūgį D. M. su alkūne į veidą (2 t., b. l. 29). Apygardos teisme nurodė tas pačias aplinkybes. Todėl abejonių dėl A. Z. parodymų nekyla. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. nurodė, kad pirmą smūgį sudavė jaunuolis su tatuiruote (1 t., b. l. 78-79), kurį vėliau atpažino, kaip V. Ž.. A. Z. teigė, kad galėtų atpažinti ir T., ir V.. Nuteistojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu T. ant abiejų rankų turėjo tatuiruotes, o V. Ž. tatuiruotę turėjo ant mentės, kurios vakarėlio metu nesimatė. A. Z. apygardos teisme nurodė, kad V. Ž. pirmas sudavė smūgį D. M., kad gali atpažinti T. ir V.. Liudytojos parodymai tikrai yra nuoseklūs ir vien tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti nurodydama, jog asmuo sudavęs pirmą smūgį D. M. buvo su tatuiruotėmis, A. Z. parodymų negalima vertinti kaip nenuoseklių ir prieštaringų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. Ž. ranka sudavė nukentėjusiajam D. M. į galvą ir gulinčiam D. M. spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau dviejų kartų.

Liudytoja D. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2009-08-24 nurodė, kad T. su V. įsiveržė į kambarį, kad A. gulintį T. mušė lazda į galvą, o V. su vandens šautuvu į įvairias kūno vietas (b. l. 66, t. 1). Be to, liudytoja D. R. buvo papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-02 ir nurodė, jog T. ir V. įsiveržė į kambarį. T. turėjo beisbolo lazdą, o V. turėjo vandens šautuvą. Ji stovėjo prie durų ir matė kaip T. ir V. pakaitomis mušė A. D. (b. l. 67, t. 2). Byloje esantis Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2010-02-02 protokolas patvirtina, kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat atpažino nuotraukoje asmenį kaip V., kuris buvo I. M. gimtadienyje ir mušė vandens šautuvu A. D.. Liudytoja atpažino jį iš veido bruožų, tamsių plaukų, iš platesnės nosies (1 t. b. l. 69). Pirmosios instancijos teisme ši liudytoja iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu teigdama, jog T. ir V. juos pasivijo į kambarį. V. turėjo vandens šautuvą, o T. medinę lazdą. Abu puolė A., V. su šautuvu ne tik laistė, bet ir trenkė, T. trenkė su lazda per galvą (b. l. 40, t. 2). Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant įrodymų visetą, akivaizdu, jog nukentėjusiųjų ir įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų A. Z. ir D. R. parodymai pakankamai detalūs ir papildo vieni kitus, esminėse detalėse sutampa, be to, minėti parodymai negali būti visiškai vienodi – nukentėjusieji dėl patirto smurto liudytojos dėl išgąsčio negalėjo tiksliai įsidėmėti ir atsiminti visų detalių, be to ir įvykiuose dalyvavo skirtingu laiku.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmes, kurios mažesnės nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai. Apylinkės teismas nuteistajam V. Ž. paskyrė teisingą subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo vieneriems metams. Vykdant paskirtą bausmę reikėtų atkreipti dėmesį, kad dalį bausmės V. Ž. šiuo metu yra atlikęs.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiesiems D. M. ir A. D. atstovavo advokatas Marius Navickas. Teismui pateikti 2011-03-14 ir 2011-03-16 pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusieji advokatui sumokėjo po 500 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Todėl šios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos priteistinos iš nuteistojo V. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. Ž. nukentėjusiajam D. M. 500 Lt ir A. D. 500 Lt turėtas išlaidas už advokato paslaugas.