Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-04-06 · Civilinė byla Nr. e2-3704-1040/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
e2-3704-1040/2020
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00337-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
V. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3704-1040/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00337-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ž. 497,90 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui V. Ž. ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 497,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Atsakovas, kaip atsakingas už padarytą žalą asmuo, turi pareigą atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 497,90 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gegužės 2 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (497,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. Ž. tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 497,90 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 90 centų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (497,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, adresas Algirdo g. 38, Vilniuje, a. s LT967044060001558518, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Inga Vaišvilienė