Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-15 · Administracinė byla Nr. I-4942-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
I-4942-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04347-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo
Astai Lukšienei
Administracinė byla Nr. I-4942-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-04347-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir atsakovės atstovui Alfredui Bulotai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Astai Lukšienei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-09-08 sprendimą Nr. (1.23.)72-0113 ir įpareigoti atsakovę klausimą dėl drausmės bylos antstolei A. Lukšienei iškėlimo nagrinėti iš naujo.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovė nepagrįstai atsisakė inicijuoti drausmės bylos iškėlimą antstolei A. Lukšienei. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad pateiktame skunde pareiškėjas prašė įvertinti antstolės veiksmus, kuriuos teisę įvertinti turi tik teismas. Pareiškėjo nuomone, atsakovė, pagal Antstolių įstatymo 27 str. 2 d., turėjo įvertinti, ar antstolė A. Lukšienė elgiasi sąžiningai, ar nėra sulaužiusi duotos priesaikos. Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl imperatyvių procesinių normų pažeidimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti jo skundą. Ginčijamame sprendime išdėstyti argumentai, gali būti pagrindu atsisakyti iškelti antstolei drausmės bylą, bet ne pagrindas nenagrinėti jo skundo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas kelionės išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–17) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, 2014-08-20 kreipdamasis į atsakovę pareiškėjas prašė įvertinti antstolės veiksmus nuo 2012-09-24 iki 2013-06-20, t. y. prašymas buvo paduotas praleidus 1 metų senaties terminą. Pagal Antstolių įstatymo 13 str. 1 d., Teisingumo ministerija turi teisę antstoliui iškelti drausmės bylą dėl procesinės teisės normų pažeidimo tik jei jie buvo nustatyti teismo. Drausminiuose santykiuose šiuo atveju dalyvauja du subjektai, t. y. antstolis ir Teisingumo ministerija. Pareiškėjas nėra tokių teisinių santykių dalyvis, todėl neturi reikalavimo teisės. Ginčijamu Teisingumo ministerijos raštu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl tenkinti jo skundą pagrindo nėra.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl Teisingumo ministerijos 2014-09-08 sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-08-10 skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2014-08-10 (gautas 2014-08-20) pateikė skundą, prašydamas įvertinti antstolės Astos Lukšienės veiksmus ir iškelti jai drausminę bylą, kaip sulaužiusiai antstolio priesaiką, bei skirti drausminę nuobaudą (b. l. 21–22).

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, Teisingumo ministerija konstatavo, kad jis paduotas dėl antstolės veiksmų, pažeidusių Civilinio proceso kodekso 510 str. nuostatas, bei melagingų parodymų, ir ginčijamu 2014-09-08 sprendimu Nr. (1.23.)72-0113 atsisakė nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei, nes Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti antstolės, kaip atsakovės civilinėje byloje, pateiktų paaiškinimų teisingumo, taip pat negali vertinti antstolės procesinės veiklos, t. y. ir skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo, be to, pareiškėjas į Teisingumo ministeriją kreipėsi praleidęs Antstolių įstatymo 13 str. 4 d. nustatą vienerių metų terminą. Atsakovė pareiškėjui taip pat išaiškino, kad ji negali kištis į teismo, vykdančio teisingumą, veiklą. Drausmės bylos iškėlimas antstolei galės būti svarstomas tik gavus teismo sprendimą, kuriame bus konstatuotas imperatyvių teisės normų pažeidimas (b. l. 1–2).

Pareiškėjas su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka ir mano, kad Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti jo skundą. Pareiškėjas į atsakovę kreipėsi ne dėl procesinių antstolės veiksmų vykdymo procese, o dėl antstolės priesaikos sulaužymo, todėl atsakovė turėjo jo skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą iškelti (atsisakyti kelti) antstolei drausmės bylą.

Antstolių įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta, kad antstoliui drausmės bylą iškelti gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausminė atsakomybė antstoliui gali būti taikoma už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (13 str. 1 d.). Šios nuostatos tvirtina, kad antstoliui už jo procesinę veiklą drausminė atsakomybė yra negalima, išskyrus atvejus, jei teismo sprendime yra konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai.

Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar Teisingumo ministerija tinkamai įvertino pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus ir atsižvelgdama į ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl drausmės bylos antstolei Astai Lukšienei iškėlimo.

Teismo vertinimu, su 2014-08-10 skundu pareiškėjas į Teisingumo ministeriją kreipėsi dėl nesąžiningų ir priesaiką pažeidusių antstolės Astos Lukšienės veiksmų laikotarpiu nuo 2012-09-24 iki 2013-06-20. Pareiškėjo teigimu, atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje, teismo posėdžių metu ir Lietuvos antstolių rūmams pateiktoje informacijoje antstolė melagingai nurodė, kad dėl 2012-03-22 gauto V. K. skundo ji 2012-03-26 priėmė patvarkymą, kurį kartu su vykdomąja byla perdavė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Pareiškėjo 2014-08-10 skunde taip pat nurodomi argumentai, kaip civilinę bylą nagrinėjantis Marijampolės rajono apylinkės teismas turėtų vertinti antstolės duodamus melagingus, klaidinančius ir tikrąsias aplinkybes iškreipiančius parodymus (b. l. 21–22).

Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija yra viešojo administravimo subjektas, todėl, pagal kompetenciją nagrinėdama pareiškėjų prašymus, skundus ir pareiškimus, turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. Pagal VAĮ 23 str. 1 d., kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. VAĮ 14 str. 3 d. 3 p. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra skundo padavimo senaties terminas.

Antstolių įstatymo 13 str. 4 d. nustatyta, kad drausmės byla antstoliui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai.

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad jei skundas dėl drausmės bylos antstoliui iškėlimo kompetentingam subjektui paduodamas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo pažeidimo dienos, toks skundas yra nenagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, jog pažeidimus, kuriais galimai sulaužė antstolio priesaiką ir buvo nesąžininga, Asta Lukšienė padarė laikotarpiu nuo 2012-09-24 iki 2013-06-20. Pareiškėjo skundas Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2014-08-20, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo galimų pažeidimų padarymo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pažymėtina ir tai, kad Teisingumo ministerija nenustatė pagrindų inicijuoti antstolei drausmės bylos iškėlimą, išaiškino pareiškėjui, kokius įgaliojimus atsakovė turi antstolių drausminės atsakomybės taikymo srityje, kad antstolės procesinius veiksmus ir civilinėje byloje jos pateiktos informacijos teisingumą bei patikimumą įvertins bylą nagrinėjantis teismas. Taip pat nurodė, kad gavusi teismo sprendimą, kuriame bus konstatuotas imperatyvių procesinės teisės normų bei pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, galės spręsti klausimą dėl drausmės bylos antstolei iškėlimo.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodytų teisiniu reguliavimu, teismas konstatuoja, kad nors atsakovė nurodė neteisingą pareiškėjo skundo nenagrinėjimo pagrindą, ginčijamas sprendimas dėl to negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti ginčijamą sprendimą bei įpareigoti atsakovę jo 2014-08-10 skundą išnagrinėti iš naujo byloje nėra, nes pareiškėjas praleido vienerių metų terminą. Vadinasi, iš naujo nagrinėjant skundą, skundo nagrinėjimo rezultatas liktų toks pats, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo V. K. skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis