Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus laisvės atėmimo bausme dvylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. D. B. priteista 1 409,30 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyni eurai 30 ct) nusikaltimu padarytai turtinei ir 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus už tai, kad 2017 m. lapkričio 22 d., tarp 18.00 val. ir 21.00 val., savo gyvenamojo namo, esančio Alytaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas itin žiauriai kirvio ašmenimis ir pentimi tyčia sudavė penkiolika smūgių į galvą ir keturis smūgius į rankas lovoje miegojusiam A. B., stipriai sumušdamas galvą ir padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, daugines kirstines žaizdas kaktos dešinės pusės – dešinio skruosto – dešinio smilkinio – dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės srityje bei kraujosruvas veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose žaizdų aplinkoje, skeveldrinius dešinio kaktikaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžimus, skeveldrinius kaukolės pamato dešinės pusės lūžimus priekinės ir vidurinės daubų srityje, dešinio skruostikaulio lanko lūžimus, dešinės akiduobės kaulinių sienelių lūžimus ir kraujosruvą akiduobės srities puriuosiuose audiniuose, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimus dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, minkštųjų galvos smegenų dangalų plyšimus bei kraujosruvas smegenų žievėje ir smegenų medžiagos suminkštėjimą dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, netolygią kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio visame paviršiuje, ovalias kraujosruvas žievės – požievio srityje dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje, smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvas žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje, kairės plaštakos III piršto visišką ir IV piršto dalinę amputacijas galinių tarppirštakaulinių sąnarių lygyje, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje, dėl to nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginėmis kirstinėmis galvos srities žaizdomis, dauginiais kaukolės kaulų ir veido kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu nukentėjusysis mirė įvykio vietoje kelių valandų–paros laikotarpiu po patirtų sužalojimų. Taip per trumpą laiką, smogdamas kirvio ašmenimis ir pentimi daugybinius smūgius į galvą ir rankas, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. B..Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį ir sušvelninti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teigia, kad nukentėjusysis A. B. jį terorizavo moraliai ir fiziškai skriausdavo, mušdavo, grasino su juo susidoroti. Nusikaltimą padarė paveiktas alkoholio ir trūkus kantrybei dėl A. B. veiksmų.Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. M. už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyto nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašoma paskirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai nustatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, įvertino visas pirmiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Nusikalstama veika, nustatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, už kurios padarymą A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Minėto straipsnio sankcijos vidurkis yra laisvės atėmimas keturiolikai metų. Nuteistojo padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į vieną iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus gyvybę. Nusikaltimo padariniai nagrinėjamu atveju negrįžtami, nes A. B. dėl nuteistojo A. M. panaudoto smurto nusikaltimo metu mirė. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių už šio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nenustatyta. A. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nusikaltimui padaryti įtakos turėjo ir provokuojamas nukentėjusio A. B. elgesys – neteisėti smurtiniai veiksmai prieš nuteistąjį A. M. atlikti nusikaltimo padarymo dieną (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, pavojingumo laipsnį, atliktų veiksmų apimtį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją. Nustatyta, kad A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, iš keršto, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. B., t. y. kirvio ašmenimis ir pentimi tyčia suduodamas penkiolika smūgių į galvą ir keturis smūgius į rankas lovoje miegojusiam nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės kančios, nes nuteistasis nusikaltimą įvykdė dviem etapais – smogęs miegančiam nukentėjusiajam kirviu kelis kartus, jis savo veiksmus nutraukė, tačiau vėliau, pastebėjęs, kad nukentėjusysis vis dar gyvas, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam kirviu į įvairias kūno vietas smūgiavo, kol pastarasis neberodė gyvybės ženklų. Taigi, nuteistojo padaryta veika pasižymi ne tik ypatingu žiaurumu, bet ir didesniu rūšiniu pavojingumu, nes nustatyti net du šią veiką kvalifikuojantys požymiai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir A. M. asmenybę charakterizuojančius požymius (jis neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, piktnaudžiauja alkoholiu). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas nuteistajam A. M. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkį, t. y. laisvės atėmimą dvylikai metų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo A. M. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių naujų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, skirdamas jam bausmę. Kaip jau minėta, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų sankcijoje įtvirtinta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė be jokių alternatyvų. Sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme, (BK 62 straipsnio 2 dalis) nagrinėjamu atveju nėra. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Šioje byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų, nėra jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį ar jo padarytą veiką. Nuteistojo A. M. asmenybę apibūdinantys duomenys nėra išskirtinai teigiami, o duomenys, apibūdinantys pačią nusikalstamą veiką, taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo – nukentėjusysis nužudytas itin žiauriai, suduodant daugybinius smūgius kirvio ašmenimis ir pentimi į galvą bei rankas, bei veikiant tiesiogine tyčia, t. y. turint apibrėžtą ir aiškų tikslą nužudyti žmogų ir norint būtent tokių nusikaltimo padarinių. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. M. paskirta mažesnė nei BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų sankcijos vidurkis bausmė negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusių asmenų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.