Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-10-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-09Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-50-993/2025Nutartis · 2025-02-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
1-10-319/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61283-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
A. B., D. B.
Kaltinamasis
A. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-10-319/2018Proceso Nr. 1-01-1-61283-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui,nukentėjusiosioms A. B. ir D. B.,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamajam A. M. ir jo gynėjai advokatei R. Kalkauskienei.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kad kaltinamasis A. M. 2017 m. lapkričio 22 d., tarp 18.00 val. ir 21.00 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas itin žiauriai kirvio ašmenimis ir pentimi tyčia sudavė penkiolika smūgių į galvą ir keturis smūgius į rankas lovoje miegojusiam A. B., galvą stipriai sumušdamas ir padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, daugines kirstines žaizdas kaktos dešinės pusės – dešinio skruosto – dešinio smilkinio – dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės srityje bei kraujosruvas veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose žaizdų aplinkoje, skeveldrinius dešinio kaktikaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžimus, skeveldrinius kaukolės pamato dešinės pusės lūžimus priekinės ir vidurinės daubų srityje, dešinio skruostikaulio lanko lūžimus, dešinės akiduobės kaulinių sienelių lūžimus ir kraujosruvą akiduobės srities puriuosiuose audiniuose, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimus dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, minkštųjų galvos smegenų dangalų plyšimus bei kraujosruvas smegenų žievėje ir smegenų medžiagos suminkštėjimą dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, netolygią kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio visame paviršiuje, ovalias kraujosruvas žievės – požievio srityje dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje, smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvas žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje, kairės plaštakos III piršto visišką ir IV piršto dalinę amputacijas galinių tarppirštakaulinių sąnarių lygyje, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginėmis kirstinėmis galvos srities žaizdomis, dauginiais kaukolės kaulų ir veido kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu nukentėjusysis mirė įvykio vietoje kelių valandų–paros laikotarpiu po patirtų sužalojimų. Tokiu būdu per trumpą laiką smogdamas kirvio ašmenimis ir pentimi daugybinius smūgius į galvą ir rankas, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. B.

Kaltinamasis A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. B. buvo geri pažįstami, santykiai tarp jų buvo neblogi, kartu dažnai išgerdavo. 2017 m. lapkričio 22 d. jis nuėjo pas A. B. į namus paklausti, dėl ko šis nugriovė jo amuose krosnį ir išvertė duris. Tuo metu namuose buvo ir A. motina D. B.. Jis susiginčijo su A. ir šis jam du ar tai tris kartus ranka sudavė per veidą. Po šio konflikto jis grįžo namo. Vakare pas jį atėjo A. B. su J. M. ir atsinešė du butelius vyno. Begeriant vyną tarp jo ir A. B. vėl kilo konfliktas, kurio metu šis kirto jam ranka. Netrukus J. M. išėjo namo, o A. B. atsigulė virtuvėje ant lovos, pasakęs, kad kuomet prabus, vėl gaus. Jis suprato, kad A. B. prabudęs jį sumuš. Buvo apie 20 val. Jis supyko, kad per dieną du kartus buvo sumuštas, sumuštas buvo ir anksčiau, ir, įsitikinęs, kad A. B. jau miega, pasiėmė virtuvėje prie krosnies buvusį kirvį, kuriuo skaldė malkas, ir keturis kartus kirto šiam į galvą. Pirmą smūgį sudavė į viršugalvį, nes A. B. buvo nusisukęs į sieną. Neneigia, kad A. B. galėjo galvą prisidengti ranka, todėl galėjo nukirsti pirštus. Po suduotų smūgių jis išėjo į kiemą ir netrukus grįžęs pamatė, kad A. B. dar gyvas, todėl norėdamas šį ,,dabaigti“, tuo pačiu kirviu, jo ašmenimis ir pentimi kirto dar 5–6 kartus į galvą. Suduodamas smūgius kirviu jis norėjo nužudyti A. B.. Po to jis išėjo iš namų ir nuėjęs pas kaimynus M., kartu begeriant, pasakė, kad užmušė A. B., tačiau šie juo nepatikėjo. Pernakvojęs pas kaimynus, rytą grįžęs į namus A. B. rado kambaryje gulintį prie lovos. Daugiau smūgių kirviu nesudavė. A. B. batus ir drabužius sudėjo į konteinerį. Apie 19–20 val. atėję V. Č. su D. B. pamatė užmuštą A. B. ir iškvietė policiją. Alkoholis turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusioji A. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad yra nukentėjusiojo A. B. sesuo. 2017 m. lapkričio pabaigoje jai paskambinusi motina D. B. pasakė, kad užmušė A., ir prašė paskambinti į policiją. Ji skambino į policiją, tačiau ten pasakė, kad apie įvykį jau žino. Atsiprašiusi iš darbo nuvažiavo į kaimą ir su motina nuvažiavo į sodybą, kur viskas įvyko, tačiau ten buvę policijos pareigūnai į namo vidų neįleido, tik pasakė, kad brolis užmuštas. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime kartu su mama. Su broliu sutarė puikiai, jis nebuvo konfliktiškas, agresyvus. Ji gyvena Alytuje, tačiau po kelis kartus į savaitę atvažiuodavo aplankyti motinos. Motina broliu nesiskundė, tačiau su vietiniais jis išgerdavo alkoholio, todėl motina dėl to pykdavo. Ji pažinojo kaltinamąjį A. M., santykiai su juo buvo geri, kaimyniški. Šis nesiskundė, kad brolis jį skriaudžia. Brolis su kaltinamuoju bendravo, abu išgerdavo alkoholio. Brolį laidojo motina savo lėšomis. Ji civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji D. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dieną prieš sūnaus nužudymą pas juos į namus buvo užėjęs supykęs A. M., kurį ji laikė savo sūnumi, santykiai tarp jų buvo geri, jis padėdavo ūkio darbuose, ji jam duodavo maisto produktų. A. M. sūnų apkaltino, kad šis sugriovė jo namuose krosnį. Sūnus gynėsi, kad to nedarė, ir tarp jų kilusio nedidelio konflikto metu sūnus A. M. rankos delnu sudavė du kartus per veidą. A. M. išėjus, apie 16 val. sūnus pasakė, kad eina pas A. M.. Nakvoti namo sūnus negrįžo, o rytą paskambinusi kaimynė V. Č. pasakė, kad užmušė A. Su V. Č. nuėjusi pas A. M. rado jį virtuvėje gulintį kruvinoje lovoje, matė prie kambario durų atremtą kruviną kirvį. V. Č. paklausė, kur A., A. M. pasakė, kad kambaryje, ir atidarė duris. A. kambaryje gulėjo kniūbsčias ant grindų, prie galvos buvo didelė kraujo dėmė. Kaimynei pasakius, kad A. jau atšalęs, ji išbėgo iš kambario. Sūnų laidojo savo lėšomis. Ji reiškia civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo A. M. priteisti 1 409 Eur laidojimo išlaidų ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu paimtų sūnaus daiktų atsiimti nepageidauja.

Liudytoja V. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino nukentėjusiosios D. B. parodymus ir papildomai nurodė, kad apie A. B. mirtį sužinojo iš kaimo žmonių, kažkas jai paskambino. Ji matė kruviną patalynę virtuvėje buvusioje lovoje, kurioje joms ateinant miegojo A. M., kambaryje užmuštą A. B.. A. M. jai sakė, kad kirviu sukapojo A. B., ir parodė kruviną kirvį, kuris buvo atremtas virtuvėje į spintelę. Dėl kokių priežasčių A. M. užmušė A. B., ji nežino, nes šie gražiai bendravo, konfliktų tarp jų nebuvo. A. M. ir A. B. dažnai išgerdavo, tačiau nebuvo konfliktiški, ir ji su abiem gerai sutardavo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. M., kaltinamojo A. M. brolis, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Jis patvirtino, kad brolis dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, pas šį lankydavosi mėgstantys išgerti asmenys. Neblaivus A. M. būdavo piktas, agresyvus, kelis kartus buvo sumušęs motiną. Brolis gerai sutardavo su A. B., buvo draugai, jis negirdėjo, kad tarp jų būtų kilę rimtesnių konfliktų. Po motino mirties gyvenamasis namas priklausė jam, brolį A. M. buvo įleidęs gyventi.

Liudytojas E. R. parodė, kad jis buvo pas O. ir A. M. ir trise gėrė vyną. Vakare pas juos užėjęs A. M. pasakė, kad užmušė A., nes šis išgriovė jo krosnį ir išspyrė duris. Tuo metu jie buvo girti ir net negalėjo pagalvoti, kad A. M. galėtų užmušti A. B., nes šie buvo draugai ir to jie rimtai nepriėmė. Jis matė, kad A. M. viena pusė veido ir akis buvo sumušta.

Iš liudytojo E. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad jis nuo 2017 m. lapkričio mėn. 22 d. buvo pas A. ir O., pavardės nežino, gyvenančius (duomenys neskelbtini) , su kuriais nuo ryto vartojo alkoholį. Vakare atėjo A., pavardės nežino, gyvenantis tame pačiame kaime. A. atsinešė butelį vyno ir dešros. A. viena veido pusė buvo sumušta, po akimi matėsi mėlynė. A. pradėjo pasakoti, kad jį sumušė A. B., o jis A. kirvapenčiu dėjo galvon už tai, kad sugriovė kažkokį pečių, išnešė duris. Iš jo kalbos suprato, kad viskas įvyko Albino namuose, tačiau jis nėjo pažiūrėti, kaip atrodo A. Vėliau apie A. jie nekalbėjo, nes gėrė vyną, po to visi užmigo. Ryte atsikėlęs jis su A. ir O. autobusu išvažiavo į A. miestelį, vėliau grįžę namo A. M. jau nerado (t. 1, b. l. 68–69).

Liudytojai O. M. ir A. M. parodė, kad kartu su E. R., užsidirbę pinigų, namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare pas juos atėjęs A. M. pasakė „jau miegosite dabar ramiai, niekas jūsų negąsdins, aš jį padėjau į vietą.“ Jie paklausė, ką jis padėjo į vietą, ir šis atsakė, kad A. B., kuriam sudavė kirviu keturis kartus į galvą, nes šis sugriovė jo krosnį ir išvertė duris, tačiau jie A. M. iš karto nepatikėjo, nors jis ir kalbėjo, kad rytą pasiduos policijai, siūlė E. R. dviratį, sakydamas, kad jam jo daugiau nebereikės. A. M. veidas buvo sumuštas, matėsi nubėgęs kraujas. Naktį E. R. ir A. M. miegojo pas juos vienoje lovoje. Ryte A. M. išėjo. Tarp A. M. ir A. B. konfliktų nebuvo, jie buvo draugai, abu juos pažinojo nuo vaikystės. A. B. buvo aukštas, fiziškai stipresnis už A. M..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 182–183) matyti, kad kaltinamasis A. M. savo namų virtuvėje parodė lovą, ant kurios miegančiam A. B. sudavė smūgius kirvio ašmenimis ir pentimi į galvą, kambaryje parodė lovą, ant kurios kitą dieną A. B. rado merdintį, o po pietų iškritusį iš lovos ant grindų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 1190/2017(06) matyti, kad A. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, tarpuakio srityje, dešiniame skruoste, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje, kairio antakio išoriniame krašte, kaktos dešinėje ties plaukų riba, dešinės ausies kaušelio vidurinėje dalyje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 126).

Iš 2017 m. lapkričio 23 d. Alytaus AVPK RS vyriausiosios patrulės D. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 23 d. 21.24 val. A. M. nustatytas 1.39 promilių girtumas – testo Nr. 267 (t. 1, b. l. 4–5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 10–39) matyti, kad 2017 m. lapkričio 23 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu gyvenamojo namo virtuvėje ant lovos pagalvių, sienos, grindų matomos į kraują panašios dėmės, po lova rasta žmogaus piršto falangos dalis, prie spintelės padėtas kirvis, ant kurio matosi į kraują panašios dėmės. Šalia virtuvės esančiame kambaryje ant grindų rastas A. B. lavonas su išoriniais smurto požymiais. Kieme stovinčiame konteineryje rasti batai, pirštinės, kelnės, kepurė. Įvykio vietos apžiūros metu paimti du kirviai, mobiliojo ryšio telefonas, durų spynos raktas, du pagalvių užvalkalai, du užklotai, du kraujo pavyzdžiai, viena pora batų, dvi pirštinės, kepurė, kelnės.

Iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 32–39) matyti, kad kirvis su mediniu kirvakočiu. Bendras kirvio ilgis 620 mm. Kirvio penties ilgis 58 mm, plotis 38 mm, pleišto šono ilgis 53 mm, galvos aukštis 163 mm, galvos ašmenų ilgis 132 mm. Kirvakočio plotis ties viduriu 28 mm, aukštis 50 mm. Kirvakočio galas 15 cm ilgyje apvyniotas mėlynos spalvos lipnia juosta. Ant kirvio galvos abejų pusių, ant penties ir ašmenų šonų bei kirvakočio matosi gausios, ryškios, tamsiai raudonos spalvos dėmės. Tamsoje kirvio galvą ir kirvakotį apipurškus latentinių (nematom) kraujo dėmių paieškos reagentu BLUESTAR FORENSIC, išryškėjo mėlyna spalva, o tai patvirtina kraujo buvimo faktą. Antras kirvis su mediniu kirvakočiu. Bendras ilgis 210 mm. Kirvio penties ilgis 37 mm, plotis 32 mm, pleišto šono ilgis 35 mm, galvos aukštis 118 mm. galvos ašmenų ilgis 91 mm. Kirvakočio plotis ties viduriu 21 mm, aukštis 40 mm. Vizualiai žiūrint kirvakotis ir galva švarūs, į kraują panašių dėmių nematyti. Mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančia „Pildyk“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) . Įjungus telefoną matyti, kad jame 2017 m. lapkričio 22–23 d. jokių kontaktų, skambučių ar SMS pranešimų nėra. Raktas balto metalo, apvalia galvute, trumpu stiebu, per galvutės vidurį perverta metalinių karoliukų grandinėlė, ant kurios prikabintas geltonos spalvos plastikinis pakabukas. Pagalvės užvalkalas šviesios spalvos, su žaliomis juostelėmis, suplyšęs, gausiai suteptas krauju. Antras pagalvės užvalkalas margas, baltos ir rožinės spalvų, gausiai suteptas krauju. Užklotas (pledas) vilnonis, mėlynos spalvos su šviesiai pilkos spalvos ornamentais, vietomis matosi kiauryminės skylės, suteptas krauju. Antras užklotas pilkos spalvos su viename krašte per visą ilgį raudonos spalvos juostomis, kai kur matosi kiauryminės skylės, suteptas krauju. Batai vyriški, 44 dydžio, juodos spalvos, žieminiai, auliniai, suvarstyti juodos spalvos raišteliais. Kepurė su snapeliu, kamufliažinio audinio, rudos ir tamsiai žalios spalvos ornamentais, audinio plyšimų nėra. Kelnės sportinio tipo, tamsiai mėlynos spalvos, kai kur nežymiai suplyšusios, nešvarios, matosi įvairaus intensyvumo dėmių, dydį žyminčių duomenų nėra, bet vizualiai vertinant galėtų būti 52–54 dydžio. Pirštinės darbinės su piršteliais, pilkos spalvos, nešvarios. Viena pirštinė iš sintetinės medžiagos, riešas užsegamas, ant užsegimo juostelės yra užrašas WURTH, antra pirštinė megzta, riešo kraštas apmegztas geltona spalva .

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kambario, kuriame buvo rastas A. B. lavonas, papildomos apžiūros metu rasta ir paimta gausiai krauju sutepta kamufliažinė žieminė striukė bei juodos spalvos šiltos, apatinės, vyriškos, L dydžio kelnės, išverstos į išvirkščią pusę. Kelnės nešvarios, ant jų matosi rudos spalvos dėmių, dvokia išmatomis (t. 1, b. l. 40–45)

Iš 2017 m lapkričio 23 d. asmens ir daiktų apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 85–94) matyti, kad apžiūros metu A. M. apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, užsegama užtrauktuku, apsimovęs mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, po jomis apsimovęs pluoštinės medžiagos sportines kelnes. Apsiavęs juodais bateliais. Po striuke apsirengęs pluoštinės medžiagos mėlynos spalvos striukę, ant striukės nugaros yra raudonos spalvos pusmėnulio formos ženklas. Po šia striuke apsirengęs juodos spalvos su žaliomis juostomis džemperį. Po džemperiu apsirengęs languotai mėlynai baltos spalvos, ilgomis rankovėmis marškiniais, po marškiniais vilki raudonos spalvos plonu megztiniu, ant kurio yra užrašas U. A. A. M. veidą, kairėje veido pusėje aplink akį, po akimi yra kraujosruva, patinimas, ant skruosto 1,5 cm ilgio kirstinė žaizda. Ant kaktos, dešinėje pusėje, arčiau plaukų yra 1 cm kirstinė žaizda. Dešinės ausies valtelės viduje yra 1 cm ilgio kirstinė žaizda. Ant dešinės kojos priekinės šlaunies yra tatuiruotė ,,velnias su kardu“. Drabužiai apžiūrėti.

Reikalaujamų daiktų pateikimo, apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 95–97, 99–105) nurodyta VTMT Alytaus ekspertinio poskyrio darbuotoja pateikė nužudytojo A. B. megztinį, dvejus marškinius ir trumpikes. Šie daiktai apžiūrėti.

Iš 2017 m. gruodžio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. M 359/2017(06) matyti, kad A. B. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginėmis kirstinėmis galvos srities žaizdomis, dauginiais kaukolės kaulų ir veido kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu galėjo įvykti prieš 6–12 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2017 m. lapkričio 23 d. 20.45 val. Tam neprieštarauja lavono apžiūros įvykio vietoje metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. A. B. lavone rasta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, dauginės kirstinės žaizdos kaktos dešinės pusės – dešinio skruosto – dešinio smilkinio – dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės srityje bei kraujosruvos veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose žaizdų aplinkoje, skeveldriniai dešinio kaktikaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžimai, skeveldriniai kaukolės pamato dešinės pusės lūžimai priekinės ir vidurinės daubų srityje, dešinio skruostikaulio lanko lūžimas, dešinės akiduobės kaulinių sienelių lūžimai ir kraujosruva akiduobės srities puriuosiuose audiniuose, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimai dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, minkštųjų galvos smegenų dangalų plyšimai bei kraujosruvos smegenų žievėje ir smegenų medžiagos suminkštėjimas dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, netolygi kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio visame paviršiuje, ovalios kraujosruvos žievės – požievio srityje dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje, smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvos žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje padaryta kelių valandų–paros laikotarpiu iki mirties, veikiant kaktos dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu bei veikiant kaktos dešinę pusę, dešinį skruostą ir dešinio momens – dešinio smilkinio – pakaušio dešinės pusės sritį aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu, penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. A. B. lavone taip pat rasta kairės plaštakos III piršto pilna ir IV piršto dalinė amputacijos galinių tarppirštakaulinių sąnarių lygyje padaryta kelių valandų–paros laikotarpiu iki mirties, veikiant kairę plaštaką aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Gyviems asmenims toks sužalojimas priskiriamas prie nesunkiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupės. Tarp šio sužalojimo ir mirties priežastinio ryšio nėra. A. B. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje padaryta nuo kelių valandų – paros laikotarpyje iki mirties, veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai priskiriami prie nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupės. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Galvos srities sužalojimuose individualios žalojančių daiktų savybės neužsifiksavusios. Kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis žalojantis daiktas, o taip pat gali veikti kaip aštrus, kertančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje padarymo galimybė smūgiuojant kirvio pentimi bei dauginių kirstinių žaizdų kaktos dešinės pusės – dešinio skruosto – dešinio smilkinio – dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės srityje padarymo galimybė smūgiuojant kirvio ašmenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo kelių valandų – paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai, lėmę nukentėjusiojo mirtį, padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš dešinės ir nukentėjusiajam esant horizontalioje ar artimoje horizontaliai padėtyje. Šių trauminių poveikių metu nukentėjusiojo padėtis iš esmės nesikeitė. Atsižvelgiant į galvos smegenų sužalojimo apimtį ir lokalizaciją, neatmetama valingų veiksmų atlikimo galimybė po patirtų sužalojimų. Esant sužalojimams kraujosruvų odoje ir poodyje pavidalu abiejuose dilbiuose bei kairėje plaštakoje ir esant kirstiniams sužalojimams kairėje plaštakoje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Nustatyti, kokia būtų buvusi sužalojimo išeitis suteikus savalaikę kvalifikuotą medicininę pagalbą, nėra galimybės, kadangi nukentėjusysis mirė. Tačiau, atsižvelgiant į mirtį lėmusių sužalojimų pobūdį ir apimtį bei atsižvelgiant į šiuolaikines neurochirurginės terapijos bei intensyvios terapijos-reanimacijos galimybes, neatmetama, jog savalaikė kvalifikuota medicinos pagalba būtų padėjusi išvengti nukentėjusiojo mirties (t. 1, b. l. 111–123).

Alytaus apskrities VPK KP Specialiųjų užduočių skyriaus pateiktoje informacijoje- išklotinėje nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. 355961042719181, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris 8 603 09498 (t. 1, b. l. 133–135).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. M. tyčia nužudė A. B.

Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš kaltinamojo A. M. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis kaltu visiškai prisipažino ir gana detaliai parodė, kada, dėl kokių priežasčių, veikdamas tyčia, suduodamas smūgius kirviu į galvą, nužudė A. B.. Liudytojai O. ir A. M., E. R. taip pat patvirtino, kad vakare atėjęs A. M. pasakė, kad kirviu užmušė A. B.. Nukentėjusioji D. B. ir liudytoja V. Č. patvirtino, kad pas kaltinamąjį namuose rado užmuštą A. B.. Kaltinamasis įvykio vietoje V. Č. papasakojo, kaip nužudė A. B.. Taigi nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai iš esmės patvirtina kaltinamojo A. M. parodymus. Iš aptartos specialisto išvados matyti, kad A. B. lavone rasta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, dauginės kirstinės žaizdos kaktos dešinės pusės – dešinio skruosto – dešinio smilkinio – dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės srityje bei kraujosruvos veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose žaizdų aplinkoje, skeveldriniai dešinio kaktikaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžimai, skeveldriniai kaukolės pamato dešinės pusės lūžimai priekinės ir vidurinės daubų srityje, dešinio skruostikaulio lanko lūžimas, dešinės akiduobės kaulinių sienelių lūžimai ir kraujosruva akiduobės srities puriuosiuose audiniuose, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimai dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, minkštųjų galvos smegenų dangalų plyšimai bei kraujosruvos smegenų žievėje ir smegenų medžiagos suminkštėjimas dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, netolygi kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio visame paviršiuje, ovalios kraujosruvos žievės – požievio srityje dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje, smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvos žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties išgaubtojo ir apatinio paviršių riboje padaryta kelių valandų–paros laikotarpiu iki mirties, veikiant kaktos dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu bei veikiant kaktos dešinę pusę, dešinį skruostą ir dešinio momens – dešinio smilkinio – pakaušio dešinės pusės sritį aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu, dėl penkiolikos trauminių poveikių. Tarp šių sužalojimų visumos ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. B. lavone taip pat rasta kairės plaštakos III piršto pilna ir IV piršto dalinė amputacijos galinių tarppirštakaulinių sąnarių lygyje padaryta kelių valandų–paros laikotarpiu iki mirties, veikiant kairę plaštaką aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis žalojantis daiktas, o taip pat gali veikti kaip aštrus, kertančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje padarymo galimybė smūgiuojant kirvio pentimi bei dauginių kirstinių žaizdų kaktos dešinės pusės – dešinio skruosto – dešinio smilkinio – dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės srityje padarymo galimybė smūgiuojant kirvio ašmenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti kelių valandų–paros laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai, lėmę nukentėjusiojo mirtį, padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš dešinės ir nukentėjusiajam esant horizontalioje ar artimoje horizontaliai padėtyje. Šių trauminių poveikių metu nukentėjusiojo padėtis iš esmės nesikeitė.

Aukščiau aptartoje specialisto išvadoje Nr. G 1190/2017(06) konstatuota, kad A. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, tarpuakio srityje, dešiniame skruoste, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje, kairio antakio išoriniame krašte, kaktos dešinėje ties plaukų riba, dešinės ausies kaušelio vidurinėje dalyje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, dėl ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau minėta, liudytojas E. R. taip pat nurodė, kad matė sužalotą A. M., kuomet šis vakare atėjo pas M. Šie įrodymai patvirtina A. M. parodymus, kad prieš jį A. B. naudojo fizinį smurtą. Taigi nustatyta, kad A. B. kaltinamąjį A. M. įvykio dieną sumušė du kartus – pirmą kartą savo namuose, motinos D. B. akivaizdoje, antrą kartą išgertuvių metu paties kaltinamojo namuose. Aptarti įrodymai nepaneigia kaltinamojo aiškinimo, kad dėl minėtų A. B. provokuojančių veiksmų jis ant šio buvo supykęs. Neabejotinai nustatyta, kad A. B. išgertuvių metu atsigulė virtuvėje ant lovos ir užmigo. Kaltinamasis A. M. pripažino, kad matė ir suprato, kad A. B. dėl girtumo lovoje jau miega ir sumanė jį nužudyti. Kaltinamasis, būdamas fiziškai daug silpnesnis už A. B., įvertinęs tokią situaciją, numatydamas, kad šis būdamas bejėgiškos būklės dėl girtumo ir miego nesugebės tinkamai pasipriešinti, sudavė smūgius kirvio ašmenimis ir pentimi nukentėjusiajam A. B. į galvą. Po suduotų smūgių nukentėjusysis A. B. iš lovos nepakilo. Kaltinamasis išėjo į lauką ir netrukus grįžęs pamatė, kad nukentėjusysis dar gyvas, todėl tuo pačiu kirviu vėl sudavė šiam smūgius. A. M. pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė kirviu daug smūgių, ir tą patvirtina specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad nukentėjusiajam buvo suduota penkiolika smūgių kirviu išimtinai į gyvybiškai svarbų organą galvą. Taigi nukentėjusysis po suduotų pirmų smūgių jautė stiprų fizinį skausmą ir dideles kančias, tą jis, dar būdamas gyvas, jautė kaltinamajam suduodant smūgius grįžus antrą kartą į virtuvę. Smūgių intensyvumas ir jų skaičius, įrankio – kirvio panaudojimas nužudant A. B. – toks gyvybės atėmimas teismo vertinamas kaip itin žiaurus, ką neabejotinai suprato ir kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, požymiai, tad ikiteisminio tyrimo metu veika kvalifikuota teisingai.

Nukentėjusioji D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 58–65), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1 409,30 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad pareikštą civilinį ieškinį sudaro jos sūnaus A. B. laidojimo išlaidos. Prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo tokio dydžio išlaidas (atėmus laidojimo pašalpą) ir, teismo vertinimu, tokios išlaidos buvo būtinos. Tarp kaltinamojo A. M. veiksmų ir atsiradusių padarinių – žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys visiškai patenkintinas. Kaltinamasis sutinka su ieškiniu dėl turtinės žalos.

Neturinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nukentėjusioji D. B. neteko artimo žmogaus – sūnaus, ir tai neabejotinai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ji prarado žmogų, kuris senatvėje galėjo ja pasirūpinti. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį. A. M. niekur nedirba, savo turto neturi, gyveno broliui D. M. priklausančiame gyvenamajame name. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes bei suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl priteistinų sumų neturtinės žalos atlyginimui analogiškose bylose, teismas mano, kad nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys tenkintinas ir jai priteistina 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes teismo nuomone, tokia suma visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų reikalavimus (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.).

Daiktiniai įrodymai: iš kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu paimti: mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ su SIM kortele ,,Pildyk“, dvi striukės, džemperis, marškiniai, megztinis, džinsinės kelnės, sportinės kelnes, batai grąžintini kaltinamajam A. M., nes jis pageidauja, kad šie daiktai jam būtų grąžinti. Namo durų spynos raktas su pakabuku, du pagalvės užvalkalai, du užklotai, du kraujo pavyzdžiai, du kirviai, saugojami Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini (BPK 94 str.1 d. 4 p.).

Nukentėjusiojo A. B. striukė, apatinės kelnės, megztinis, dveji marškiniai, trumpikės, batai, kepurė, dvi pirštines, mėlynos spalvos sportinės kelnes, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai, nes nukentėjusioji D. B. jų pasiimti nepageidauja (BPK 94 str.1 d. 4 p.).

Keturi kompaktiniai diskai, kuriuose yra įvykio vietos apžiūros nuotraukos, A. M. apklausos vaizdo įrašas, A. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas bei nuskaityta informacija iš įvykio vietos apžiūros metu paimto mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia 1800“ paliktini prie bylos.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusio A. B. provokuojantis elgesys – neteisėti smurtiniai veiksmai (aukščiau aptarti) prieš kaltinamąjį A. M. (BK 59 str. 1 d. 2, 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad būdamas blaivus nebūtų padaręs šio nusikaltimo.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, iš pykčio ir asmeninių paskatų, sukeltos negrįžtamos pasekmės – nužudytas žmogus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatro įskaitoje neįrašytas. 2017 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 konstatuota, kad nėra duomenų, jog A. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenos). Skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 166). A. M. niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių pas kaimo gyventojus, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, kaip mėgstantis išgerti, tačiau neagresyvus (t. 1, b. l. 156), todėl jam apribotas disponavimas socialine pašalpa, kurią jis gauna nuolat. Įvertinus aptartas bei faktines bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamajam skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau žymiai didesnė nei minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose. Pagrindų taikyti BK 62 straipsni 1 ar 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvados, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

A. M. į bausmės laiką įskaitytina laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. kovo 90 d. (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 9 d.

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina, iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvylikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 9 d.

Kardomąją priemonę suėmimą, palikti nepakeistą, iki bus pradėta vykdyti bausmė.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. M. 1 409,30 Eur D. B. nusikaltimu padarytai turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ su SIM kortele ,,Pildyk“, dvi striukes, džemperį, marškinius, megztinį, džinsines kelnes, sportines kelnes ir batus grąžintini kaltinamajam A. M.. Namo durų spynos raktą su pakabuku, du pagalvės užvalkalus, du užklotus, du kraujo pavyzdžius, du kirvius, saugojamus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, sunaikinti.

Nukentėjusiojo A. B. striukę, apatines kelnes, megztinį, dvejus marškinius, trumpikes, batus, kepurę, dvejas pirštines, mėlynos spalvos sportines kelnes, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, sunaikinti.

Keturis kompaktinius diskus paliktini prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistam suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas