- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-29-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00824-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Advokatai
- Antanas Jonikaitis
- Kategorijos
- 2.5.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmingi projektai“ ieškinį atsakovei G. G., trečiajam asmeniui L. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 33 836,75 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad UAB „Sėkmingi projektai“ kavinės veiklą pradėjo vykdyti nuo 2012 m. kovo mėnesio, tačiau pirkimai iš bendrovės lėšų buvo vykdomi jau 2012 m. sausio–vasario mėnesiais. Atsakovė šiuo laikotarpiu buvo UAB „Sėkmingi projektai“ direktorė, todėl ji yra atsakingas asmuo, kuris priėmė sprendimą bendrovei priklausiusias lėšas panaudoti įvairiems maisto produktams įsigyti. Nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio buvo išleista 231,08 Eur bendrovės lėšų maisto produktams. Atsakovė nurodė, kad vykdė receptų kūrimo bandymus. Ieškovė laikė, kad dviejų mėnesių trukmės bandymai viršija normalią bendrovės veiklos riziką, nes įmonė tuo metu dar negavo pajamų. Laikė, kad visus sąskaitose faktūrose nurodytus maisto produktus (greito sunaudojimo) įsigijo atsakovė asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl iš atsakovės priteistina 231,08 Eur suma. Bankroto administratoriui nebuvo perduotas kasos likutis, nepateikti duomenys apie kasos likučio panaudojimą, todėl atsakovė privalo grąžinti 16 958,93 Eur kasoje esančių grynųjų pinigų. Atsakovei, kaip atskaitingam bendrovės asmeniui, iš UAB „Sėkmingi projektai“ lėšų buvo išmokėti 7 409,18 Eur (25 582,41 Lt) avansiniams atsiskaitymams bendrovės naudai. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys, kad ši suma buvo panaudota bendrovės naudai, todėl ji taip pat priteistina iš atsakovės. 2013 m. sausio mėnesį iš bendrovės lėšų buvo atliekami įvairūs pirkimai, kurių bendra suma 2 663,69 Eur (9 197,2 Lt), tačiau pagal kasos aparato žurnalą, kitus perimtus buhalterinius dokumentus nenustatyta, kad bendrovė vykdė kokią nors kavinės veiklą nuo 2013 m. sausio 1 d. Aplinkybės, kad nebuvo atleisti darbuotojai, buvo mokama nuoma, nepatvirtina, jog įmonė vykdė veiklą. Atsakovei nepateikus duomenų apie realiai vykdytą įmonės veiklą minėtu laikotarpiu, iš jos priteistina 2 663,69 Eur suma. 2012 m. lapkričio 24 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. iš bendrovės piniginių lėšų buvo įsigyti 7 vnt. „Pildyk draugų“ pakuočių ir 7 vnt. „Pildyk Tele2“ kortelių, iš viso už 120,63 Eur (416,5 Lt) sumą. Nenustačius, kad įsigytos prekės buvo panaudotos bendrovės veikloje, atsakovei nepaaiškinus, kur jos buvo panaudotos, prašė 120,63 Eur (416,5 Lt) pinigų sumą priteisti iš atsakovės. Iš bendrovės lėšų 2012 m. liepos 16 d. buvo įsigytas telefono aparatas „Samsung N7000 Note“. Atsakovė neperdavė bankroto administratoriui telefono aparato, nurodžiusi, kad jį sudaužė 2015 m. rugsėjo mėnesį. Dėl to atsakovė bendrovei turi atlyginti 528,27 Eur (telefono rinkos kaina) žalą už telefono aparato sugadinimą. 2012 m. vasario 14 d. iš UAB „Jovesa“ buvo įsigyti pakabinami šviestuvai „UnoB“ už bendrą 257,47 Eur (889 Lt) sumą. Kadangi atsakovė neperdavė minėto bendrovei priklausančio turto, prašė priteisti iš atsakovės sumą, panaudotą šviestuvams įsigyti. Nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. spalio 28 d. atsakovė iš bendrovės banko sąskaitos išėmė 6 386,12 Eur (22 050 Lt) sumą. Atsakovei nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų išimtų pinigų panaudojimą įmonės naudai (jų apskaitymą buhalterijoje), prašė priteisti iš atsakovės 6 386,12 Eur sumą. Atsakovė nurodė, kad įmonės veiklai vykdyti yra panaudojusi nemažai asmeninių lėšų, iš jų buvo įsigytas medžio kupolas (2011 m. liepos 11 d. sąskaita faktūra 11 238 svarų sumai). Kadangi nurodyta sąskaita faktūra išrašyta asmeniškai atsakovei, bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nenustatė, jog šios atsakovės išlaidos būtų įtrauktos į bendrovės apskaitą, laikė, kad atsakovės nurodytos išlaidos nėra panaudotos bendrovės naudai, kupolas nebuvo naudotas įmonėje ir jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Atsakovės priimti sprendimai buvo nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, jie pažeidė bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi atsakovės veiksmai pasireiškė bendrovės lėšų naudojimu ne bendrovės veiklai ir jos poreikiams tenkinti. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to buvusi bendrovės vadovė privalo grąžinti bankrutuojančiai bendrovei nepagrįstai išleistas bendrovės lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės, kaip buvusios ieškovės vadovės, veiksmai turi būti įvertinti pagal darbo teisės normas. Ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės materialinei atsakomybei atsirasti. Prieš pradedant vykdyti kavinės veiklą Vilniuje, maisto produktai panaudoti kavinės patiekalų ir kokteilių asortimentui sukurti ir išbandyti. Kasos knyga ir kasininko apyskaitos yra pirminis dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą apie ieškovės kasos likutį atitinkamu laikotarpiu, tačiau ieškovė nepateikė tokių dokumentų. Ieškovė pateikė tik nedidelę dalį kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių, todėl nėra pagrindo remtis vien jais. Be to, didesnė dalis pateiktų orderių yra be parašų. Ieškovė su atsakove nebuvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties, atsakovė nebuvo paskirta ieškovės kasininke. Visi ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalai buvo patikėti buhalterėms. 2013 m. sausio, vasario mėnesiais ieškovės kavinė veikė tose pačiose nuomojamose patalpose, patalpų savininkui buvo sumokėta už nuomą, 2013 m. sausio mėnesį ieškovė iš tų pačių tiekėjų įsigijo maisto produktus, ieškovės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, ieškovė turėjo galiojančią licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. Bankroto administratorius yra perėmęs tik dalį ieškovės dokumentų. 2012 m. lapkričio mėnesį ieškovė turėjo 11 darbuotojų, 2012 m. gruodžio mėnesį – 10 darbuotojų. Įsigytos SIM kortelės buvo naudojamos įmonės veikloje. Atsakovė neturi telefono aparato, nes jį sudaužė. Ieškovė telefono aparatą įsigijo už 1 litą, todėl nepagrįstas reikalavimas atlyginti 528,27 Eur žalą. Ieškinyje nurodyti šviestuvai liko pakabinti ieškovės nuomotose buvusios kavinės patalpose. Ieškovė neįrodė, kad jos bankroto administratorius kreipėsi į patalpas nuomojusią įmonę ir ši įmonė atsisakė grąžinti ieškovei šviestuvus. Atsakovė laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2012 m. vasario 19 d. į ieškovės banko sąskaitą įnešė 27 688 Lt (8 019 Eur). Dėl to nepagrįstas ieškovės teiginys apie 6 386,12 Eur pasisavinimą. Atsakovė ieškovės įmonės veiklai vykdyti yra panaudojusi nemažai asmeninių lėšų. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad ji iš savo asmeninių lėšų atsiskaitė su ieškovės tiekėjais: UAB „Maxima LT“ (sumokėta 3 472,38 Eur), UAB „Steidė ir partneriai“ (sumokėta 1 475,32 Eur) ir UAB „Sanitex“ (sumokėta 547,32 Eur). Atsakovė į ieškovės banko sąskaitą nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. grynaisiais pinigais įnešė 12 879,4 Eur, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys dėl 7 409,18 Eur pasisavinimo. Atsakovės pateiktos L. Š. IĮ „Voro spąstai“ kasos pajamų orderio kvitų kopijos patvirtina, kad atsakovė už patalpų nuomą šiai įmonei yra sumokėjusi 4 771,49 Eur. Ieškovės bankroto administratoriaus pateiktose avansinėse apyskaitose atsispindi tik dalis šių mokėjimų (3 352,35 Eur), o tai įrodo, kad ieškovės patiekti duomenys yra netikslūs. Be to, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio buvo įrenginėjamos ieškovės išsinuomotos patalpos. Statybos darbus vykdžiusiems asmenims buvo sumokėta grynaisiais pinigais.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės materialinės atsakomybės taikymui, neteisėtų atsakovės veiksmų, galėjusių turėti įtakos ieškovės nemokumui ir bankroto bylos iškėlimui, nuostolių atsiradimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 30 673,3 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė kitą ieškinio dalį.
Teismas nurodė, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalą, veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal darbo kodeksą, civilinei atsakomybei taikyti teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar su bendrovės vadovu yra sudaryta visiškos jo materialinės atsakomybės sutartis. Sprendė, kad atsakovė, nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. birželio 13 d. būdama įmonės vadove, savo pareigas atlikto gana atmestinai ir paviršutiniškai, nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo, UAB „Sėkmingi projektai“ įstatuose įtvirtintų pareigų, neišsaugojo ir neperdavė akcijų pirkėjams įmonės dokumentų, turto balanso, turto, taip pat neperdavė bankroto administratoriui pas ją dar esančių dokumentų. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip bendrovės vadovė, būdama atsakinga už tinkamą buhalterinių dokumentų apskaitą, saugojimą, jų neišsaugojo, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 19–21 straipsniai, tokiais aplaidžiais veiksmais padarydama žalą ne tik įmonei, kurią privedė prie bankroto, bet ir įmonės kreditoriams. Darė prielaidą, kad, įmonei pradėjus dirbti nuostolingai, o po to ir visiškai nutraukus veiklą, atsakovė ėmėsi priemonių parduoti akcijas ir taip atsikratyti bet kokios atsakomybės už įmonės veiklą, skolas ir įsipareigojimus. Nurodė, kad iš dalies akcijų pardavimo fiktyvumą patvirtina faktas, jog akcijas nupirko Latvijos pilietis, kuris po kelių mėnesių jas perpardavė Kazachstano piliečiui, jie veiklos nevykdė ir įmone nesidomėjo. Sprendė, kad atsakovės parodymams, jog 2013 m. birželio mėnesį, parduodama įmonės akcijas, ji aktu perdavė pirkėjui A. K. visus įmonės dokumentus, prieštarauja byloje pateiktas pareiškimas Vilniaus policijos komisariatui, kuriame atsakovė nurodė, kad 2013 m. vasario 9 d.–2013 m. vasario 13 d. iš garažo dingo dalis įmonės dokumentų. Laikė, kad, nustačius padarytos žalos faktą, atsakinga už padarytą žalą turėtų būti vadovės pareigas nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. birželio 13 d. ėjusi atsakovė. Padarė išvadą, kad 231,08 Eur dydžio išlaidų negalima pripažinti nepagrįstomis, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su įmonės vidine veikla, jos komercine vizija į ateitį, siekiu atidaryti viešo maitinimo įstaigą su specialiu meniu, be to, išlaidų suma vienam mėnesiui po 115 Eur yra labai mažai ir negali būti laikoma prasilenkiančia su normalia bendrovės veiklos rizika. Iš išlikusių įmonės dokumentų nustatė, kad įmonėje dirbo dvi buhalterės, kiekviena buhalterė savo darbo metu vedė atskirą kasos knygą. Nurodė, kad kasos operacijų suvestinės nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. patvirtina, jog įmonės kasoje buvo 28 663,01 Lt (8 301,38 Eur) grynųjų pinigų, knygoje nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nurodyta, kad grynųjų pinigų kasoje nebuvo, t. y. antroji buhalterė nepertraukiamai pradėjo pildyti kasos knygą nuo nulio, nes joje nebuvo grynųjų pinigų. Antroje kasos knygoje 2013 m. vasario 28 d. kasos likutis buvo 27 473,7 Lt (5 956,93 Eur). Padarė išvadą, kad iš viso kasos likutis kavinės veiklos pabaigoje turėjo būti 56 136,71 Lt (16 258,31 Eur), šios lėšos yra neteisėtai pasisavintos atsakovės, todėl bendrovė patyrė 16 258,31 Eur žalą. Įvertinęs bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, sprendė, jog negalima laikyti, kad 7 409,18 Eur buvo panaudota bendrovės UAB „Sėkmingi projektai“ naudai. Iš kasos pajamų orderių, išrašytų L. Š. firmos „Voro spąstai“, nustatęs, kad atsakovė šiai įmonei sumokėjo 17 475 Lt (5 061,1 Eur), o bendrovės dokumentuose, kurie pateikti bankroto administratoriui, yra apskaityta 10 350 Lt (2 997,56 Eur) suma, konstatavo, jog iš 7 409,18 Eur sumos atimtina 2 063,54 Eur suma ir iš atsakovės priteistini 5 345,64 Eur, kurie buvo išduoti atsakovei, bendrovės naudai vykdant avansinius atsiskaitymus. Padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog įmonė vykdė kavinės veiklą. Nurodė, kad iš įmonės buhalterinių dokumentų (perduotos kasos knygos) matyti, jog jokia veikla nebuvo vykdoma, į kasą nebuvo įnešti pinigai, atsakovė nepateikė įrodymų dėl 2 663,69 Eur panaudojimo, vien prekių pirkimas nepatvirtina kavinės veiklos fakto. Laikė, kad atsakovė nesiėmė priemonių mažinti nuostolius, veikė neapdairiai, dar labiau didindama nepagrįstas išlaidas, todėl iš atsakovės priteisė 2 663,69 Eur. Sprendė, kad SIM kortelės buvo panaudotos įmonės veikloje, nes buvo išdalintos įmonės darbuotojams, tačiau, atsakovei nepateikus įrodymų, jog ji vedė šių kortelių apskaitą, kortelės buvo prarastos, nurašytos, sunaikintos ar perduotos naujam akcininkui A. K., iš atsakovės priteisė 19,25 Eur. Iš 2012 m. liepos 16 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties nustatė, kad telefono aparatas „Samsung N700 Note“ buvo įsigytas už 1 Lt (0,29 Eur), todėl, ieškovei nepateikus įrodymų, kad telefono rinkos kaina yra 528,27 Eur, atsakovei nepateikus įrodymų, kad telefono aparatas yra sudaužytas ir netinkamas naudoti, iš atsakovės priteisė 0,29 Eur. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo metu atsakovė nebuvo UAB „Sėkmingi projektai“ vadovė, todėl jai neatsirado pareiga Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto tvarka perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, be to, ieškovė neįrodė, jog ji kreipėsi į L. Š. įmonę „Voro spąstai“ dėl šviestuvų grąžinimo ir ši įmonė atsisakė juos grąžinti. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad atsakovė nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. spalio 28 d. iš ieškovės banko sąskaitos paėmė 6 386,12 Eur sumą. Nesant duomenų apie šios sumos panaudojimą bendrovės naudai ir bendrovės reikmėms, iš atsakovės priteisė nurodytą sumą. Nustatė, kad kupolas buvo pirktas atsakovės vardu ir nėra duomenų, jog jis buvo apskaitytas kaip įmonės materialus turtas, todėl nelaikė, kad 11 238 svarų buvo panaudoti įmonės reikmėms, nes priešingu atveju bankroto administratoriui turėjo būti perduotas šis kupolas, o tai nebuvo padaryta. Nesivadovavo atsakovės pateiktais išrašais iš UAB „Maxima LT“, UAB „Steidė ir partneriai“, UAB „Sanitex“, motyvuodamas tuo, kad ieškovė, teikdama ieškinį teismui, atliko tinkamą dokumentų vertinimą ir atsižvelgė į pateiktus išrašus. Taip pat nesivadovavo atsakovės pateikta lokaline sąmata, nes sąmata sudaryta pagal 2015 m. kovo mėnesio kainyną, o atsakovės nuomojamos kavinės remonto darbai galėjo būti atliekami 2011 m. pabaigoje ar 2012 m. pradžioje, neaišku, kas užsakė sąmatą ir dėl kokių tikslų, neaišku, ar sąmata buvo apmokėta, sąmatoje nurodyti preliminarūs darbai, jų įkainiai, medžiagų preliminarios kainos, be to, ši sąmata nėra įrodymas, jog būtent atsakovė atliko tokį patalpų remontą, nepateikta duomenų, kaip ir kokia suma buvo už jį sumokėta, ar lėšos buvo užpajamuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįsta išvada, kad atsakovei yra taikytina civilinė atsakomybė pagal CK 6.246–6.249 straipsnių nuostatas, o ne materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas. Atsakovei ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą netinkamai atliekant vadovės pareigas „vidiniuose“ santykiuose, todėl jos, kaip buvusios ieškovės vadovės, veiksmai turi būti įvertinti pagal darbo teisės normas. Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės materialinei atsakomybei atsirasti. Net ir tuo atveju, jeigu šios sąlygos būtų įrodytos, atsakovei gali būti taikoma tik ribota materialinė atsakomybė, nes atsakovė su ieškove nebuvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties.
Nukrypta nuo CPK 185 straipsnyje įtvirtintų nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, pateikti įrodymai ir argumentai vertinti formaliai ir atsietai, pažeistas CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas betarpiškumo principas, nes netirta dalis atsakovės įrodymų ir paaiškinimų, dėl jų nepasisakyta. Ieškovės pateikti įrodymai dėl ieškinio dalių, kurios įrodinėjamos buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinėmis, yra nepatikimi ir nepatvirtinti pirminiais šaltiniais. Dėl to ieškinyje nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos neįrodytomis.
Nepagrįstai, vadovaujantis tik ieškovės pateiktais įrodymais ir ieškovės pateiktu jų vertinimu, neįvertinus atsakovės argumentų, padaryta išvada, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu ieškovės kasoje buvo 16 258,31 Eur. Ieškovė ieškinio dalį dėl 16 258,31 Eur priteisimo iš atsakovės grindžia: 2012 m. rugpjūčio 1 d.–2013 m. vasario 28 d. ieškovės kasos operacijų suvestine, 2012 m. rugpjūčio mėnesio–2013 m. sausio mėnesio ieškovės sąskaitų aktyvumo ataskaita, dalimi ieškovės kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių įvairiais laikotarpiais. Ieškovės kasos operacijų suvestinė ir sąskaitų aktyvumo ataskaita yra išvestiniai dokumentai, kurie turėtų būti parengti remiantis pirminiais ieškovės apskaitos dokumentais, tačiau dalies ieškovės pirminių apskaitos dokumentų jos bankroto administratorius nėra perėmęs. Teismui yra pateikta tik nedidelė dalis ieškovės kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių, todėl vien jais remtis nėra pagrindo. Dalis šių orderių yra be parašų, dalis jų yra tik su kitų asmenų parašais, tačiau juose nėra pasirašiusi atsakovė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse nėra numatyta galimybė privačiam juridiniam asmeniui turėti dvi kasos knygas, tačiau nebuvo teisiškai įvertintas teiginys, kad ieškovės buhalterės vedė dvi atskiras kasos knygas „nuo nulio“, nes nė viena buhalterė kitai buhalterei neperdavė jos žinioje esančių ieškovės buhalterinių dokumentų. Ieškovė su atsakove nebuvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties, atsakovė nebuvo paskirta ieškovės kasininke. Ieškovės buhalterinės apskaitos ir kasos tvarkymas buvo patikėtas buhalterėms.
Nemotyvuotai sutikta su ieškovės teiginiais dėl 5 345,64 Eur negrąžinimo. Ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi, nes atsakovės avansinės apyskaitos suvestinėje laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2013 m. sausio 31 d. yra užfiksuota, kad 2012 m. birželio 29 d. atsakovei iš ieškovės kasos buvo išmokėta 13 864,62 Lt, tačiau ieškovės pateiktoje 2012 m. rugpjūčio 1 d.–2013 m. vasario 28 d. ieškovės kasos operacijų suvestinėje tokia ūkinė operacija nėra užfiksuota, be to, toje pačioje suvestinėje 2012 m. birželio 29 d. nurodyta 10 632,23 Lt suma yra užfiksuota ir laukelyje debetas, ir laukelyje kreditas, todėl ši suma nepagrįstai įtraukta į atsakovės negrąžintų piniginių lėšų pagal avansinę apyskaitą likutį. Atsakovės, kaip atskaitingo asmens, įsipareigojimai nesumažinti 1 632,88 Eur suma, nors ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. spalio 28 d. atsakovė iš ieškovės banko sąskaitos išėmė 6 386,12 Eur sumą, tačiau įnešė 8 019 Eur sumą. Atsakovė į ieškovės banko sąskaitą grynaisiais pinigais yra įnešusi ne mažiau kaip 12 879,4 Eur (44 470 Lt), todėl nepagrįstai spręsta, kad ji pasisavino 5 345,64 Eur. Atsakovė, kaip ieškovės vadovė, už patalpų nuomą L. Š. IĮ „Voro spąstai“ buvo sumokėjusi 4 771,49 Eur (16 475 Lt). Ieškovės bankroto administratoriaus pateiktose avansinėse apyskaitose atsispindi tik dalis šių mokėjimų – 3 352,35 Eur (11 575 Lt). Šių sumų neatitikimas patvirtina, kad išvada apie tariamą 5 345,64 Eur pasisavinimą yra nepagrįsta. Laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio buvo įrenginėjamos ieškovės išsinuomotos patalpos, už kurių įrengimą statybos darbus vykdžiusiems asmenims atsakovė sumokėjo grynaisiais pinigais. Atsakovė buvo pateikusi analogiškų darbų sąmatą, kuri patvirtina, kad tokių darbų vertė buvo ne mažesnė kaip 33 351,53 Eur.
Nepagrįstai spręsta, kad visus pirkinius, įsigytus po 2013 m. sausio 1 d. už 2 663,69 Eur sumą, atsakovė panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes nenustatyta, kad ieškovė tuo metu vykdė veiklą. 2013 m. sausio, vasario mėnesiais ieškovės kavinė veikė tose pačiose nuomojamose patalpose, patalpų savininkui buvo sumokėta už nuomą, 2013 m. sausio mėnesį ieškovė iš tų pačių tiekėjų įsigijo maisto produktus, ieškovės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, ieškovė turėjo galiojančią licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. Su ieškiniu pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad už 2013 m. sausio mėnesį perkamas prekes atsiskaitė ne atsakovė, o ieškovės darbuotojai. Be to, į ieškovės suvestinę yra įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimo duomenų byloje nėra. Byloje nėra duomenų, ar šios lėšos buvo realiai išimtos iš ieškovės banko sąskaitos ar kasos. Jei už prekes apmokėjo tretieji asmenys ar pati atsakovė, bet ieškovė šių lėšų nėra išmokėjusi, tuomet nėra pagrindo teigti, kad ieškovės lėšos buvo panaudotos netinkamai. Klaidingas teiginys, kad iš ieškovės bankroto administratoriaus perimtų buhalterinių dokumentų nenustatyta, jog ieškovė vykdė kokią nors veiklą 2013 m. sausio mėnesį, nes dalis ieškovės dokumentų yra pavogti ir bankroto administratorius pripažįsta, kad yra perėmęs tik jų dalį.
Nepagrįsta išvada, kad SIM kortelės turėjo būti kaip nors inventorizuojamos. Ieškovė įsigijo 7 SIM kortelių pakuotes ir 7 kortelių papildymus po 5 Lt. Papildymo kortelių kainą sudaro pokalbių sąskaitos suma, o ne pačios SIM kortelės, kaip daikto, suma. SIM kortelė yra tik priemonė paslaugai teikti ir pati savaime neturi vertės. Taigi ieškovė įsigijo ne prekes, o mobilaus ryšio paslaugas.
Nemotyvuotai nurodžius, kad nėra duomenų apie 6 386,12 Eur sumos panaudojimą bendrovės naudai ir bendrovės reikmėms, nepagrįstai ši suma priteista iš ieškovės. Nepasisakyta dėl atsakovės argumentų, kad banko sąskaitos išrašas laikotarpiui nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2012 m. vasario 19 d. patvirtina aplinkybę, jog šiuo laikotarpiu atsakovė į ieškovės banko sąskaitą įnešė 27 688 Lt (8 019 Eur), todėl nepagrįstas ieškovės teiginys apie 6 386,12 Eur pasisavinimą. Atsakovė ieškovės įmonės veiklai vykdyti yra panaudojusi ir nemažai asmeninių lėšų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2011 m. liepos 15 d. G. S. sumokėjo 11 238 svarus (apie 15 647 Eur) už medinio kupolo dalis ir jų montavimą. Viešai žiniasklaidoje skelbta informacija ir nuotraukos patvirtina, kad kupolo formos statinys buvo Palangoje ir jame veikė kavinė. Be to, atsakovė iš asmeninių lėšų atsiskaitė su ieškovo tiekėjais: UAB „Maxima LT“ (sumokėta 3 472,38 Eur), UAB „Steidė ir partneriai“ (sumokėta 1 475,32 Eur) ir UAB „Sanitex“ (sumokėta 547,32 Eur).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė buhalterinės apskaitos suvestines, prie jų buvo pateikti pirminiai dokumentai. Atsakovė neginčijo bankroto administratoriaus buhalterinės apskaitos suvestinių dėl jų nepatikimumo. Ieškovės buhalterės bendrovės kasos knygas pradėdavo vesti nuo nulio, nes nė viena buhalterė kitai buhalterei nebuvo perdavusi jos žinioje esančių buhalterinių dokumentų. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduotas kasos likutis, nepateikti duomenys apie kasos likučio panaudojimą, atsakovė privalo jį grąžinti. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, netinkamai prižiūrėjo vedamą buhalteriją, netinkamai vedė bendrovės kasą, nepasirašė ant kasos dokumentų, nors privalėjo, nerūpestingai saugojo bendrovės dokumentus. Atsakovė neneigia, kad jai, kaip bendrovės direktorei, buvo išmokėtos bendrovei priklausančios lėšos, tačiau nurodo, kad gautą pinigų sumą ji perdavė tretiesiems asmenims. Atsakovė, o ne bankroto administratorius privalo įrodyti, kad gautos lėšos buvo tinkamai panaudotos bendrovės naudai. Kadangi iš perimtų buhalterinių dokumentų nenustatyta, kad bendrovė vykdė veiklą 2013 m. sausio mėnesį, ji negavo jokių pajamų, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad bendrovė vykdė veiklą. Tokiu atveju ji būtų gavusi bent minimalias pajamas, tai atsispindėtų bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 6 386,12 Eur panaudojimą įmonės naudai (jų apskaitymą buhalterijoje). Atsakovės nurodytas kupolas privalėjo būti įtrauktas į bendrovės apskaitą, inventorizuotas ilgalaikio turto apraše, iškėlus ieškovei bankroto bylą, jis turėjo būti perduotas bankroto administratoriui. Tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų nėra duomenų apie kupolo įsigijimą, atgabenimą į Lietuvą, pastatymą, naudojimą įmonės veikloje ar pardavimą. Atsakovė nenurodė, kokių konkrečių jos pateiktų įrodymų teismas neįvertino, kokias įrodinėjimo taisykles pažeidė.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. birželio 13 d. UAB „Sėkmingi projektai“ vadove buvo apeliantė G. G., nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. A. K., o nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. – V. M. (1 t., b. l. 15). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4878-104/2013 UAB „Sėkmingi projektai“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 11–12). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bendrovės kreditorių sąrašas, bendra kreditorinių įsipareigojimų suma – 13 395,40 Eur.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė apeliantei, buvusiai ieškovės įmonės vadovei, reikalavimą dėl 33 854,75 Eur žalos ir iššvaistytų lėšų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (priteisė 30 673,3 Eur). Su sprendimu nesutinka atsakovė.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai taikė civilinę atsakomybę, jos veiksmai vertintini pagal darbo teisės normas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.).
Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
Dėl įrodymų vertinimo, žalos atlyginimo
17. Žalai atlyginti tokio pobūdžio bylose privalu įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad, apeliacine tvarka išnagrinėjus apeliantės, kaip buvusios BUAB „Sėkmingi projektai“ vadovės, veiksmų teisėtumo civilinės atsakomybės taikymo aspektu klausimą, pirmosios instancijos teismo konstatuotas veiksmų neteisėtumas nebuvo paneigtas. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis (būdama atsakinga už buhalterinių dokumentų apskaitą, jų saugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), apeliantė dokumentų tinkamai neišsaugojo, nekontroliavo buhalterinės apskaitos, neperdavė bankroto administratoriui turimų dokumentų ir kt., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įvertinti apeliantės veiksmus kaip prieštaraujančius ieškovės įmonės interesams ir pažeidžiančius jos kreditorių teises. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja. Kolegijos vertinimu, nustatyti vadovės veiksmai ir elgesys negali būti aiškinami kaip normali, bet vėliau nepasiteisinusi verslo rizika, vadovės elgesys rodo, kad ji, vadovaudama bendrovei, nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis.
19. Konstatuotas asmens veiksmų neteisėtumas ir jo kaltė savaime nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.
20. Ieškovei atstovaujantis bankroto administratorius ieškinį dėl atsakovės lėšų neperdavimo ieškovei grindžia tam tikrų laikotarpių kasos operacijų suvestine, dalimi kasos pajamų ir išlaidų orderių įvairiais laikotarpiais, atskirų laikotarpių sąskaitų aktyvumo ataskaitomis.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant nustatyti žalos dydį, reikalinga išsiaiškinti, kokias pinigų sumas apeliantė, kaip atskaitingas asmuo, gavo iš bendrovės, kokias išleido pirkimams už grynus pinigus, kokias sumas įnešė į bendrovės sąskaitą bei įmonės kasą bendrai per savo veiklos laikotarpį, o ne tam tikrais laikotarpiais, kaip tai darė ieškovė. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliantė pateikė specialisto išvadą (6 t., b. l. 160–183). Ši išvada ieškovės nepaneigta. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad buvo vertinamos visos buhalterinės operacijos (banko, kasos, avanso apyskaitų), kas leidžia konstatuoti, kad apeliantei buvo išmokami pinigai per bendrovės sąskaitas bankuose, gryni pinigai iš kasos, o ji įnešdavo pinigus į bendrovės sąskaitą, EKA kasos aparatą, į įmonės kasą, išleisdavo pirkimams už grynus pinigus. Įvertinus visas operacijas, atliktu patikrinimu nustatyta, kad buvusi vadovė G. G. UAB „Sėkmingi projektai“ liko skolinga 26 662,95 Lt (7 722,12 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia suma yra pagrįsta ir priteistina iš apeliantės bendrovei.
22. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga nagrinėti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atskirais žalos susidarymo epizodais ir dėl jų nepasisakytina. Teisėjų kolegija nevertina ir apeliantės argumentų dėl kupolo nuomos, kadangi šis klausimas keliamas apeliacinėje instancijoje, o to daryti negalima (CPK 312 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovės priteistą sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, valstybė patyrė 21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas 75 procentais, todėl tarp šalių proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sėkmingi projektai“, įmonės kodas 30242719, priteistą 30 673,30 Eur sumą sumažinti iki 7 722,12 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmingi projektai“, įmonės kodas 30242719, valstybei 15,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą pripažįstant bankrutavusios akcinės bendrovės „Sėkmingi projektai“ administravimo išlaidomis.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.