Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui L. A. A. dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su atsakovu yra pažįstamas daug metų, kartu sportavo, leido laisvalaikį. 2002-2003 m. laikotarpiu ieškovas turėjo verslą, kuriam trūko apyvartinių lėšų, todėl pasiskolino iš atsakovo per kelis kartus 24 257,85 Eur (83 757,50 Lt). Ieškovas atidavė 19 379,92 Eur (66 915 Lt), skolą mokėdamas atsakovui dalimis grynais pinigais kiekvieną mėnesį, pripažįsta, kad yra skolingas atsakovui 4877,93 Eur (16 842,50 Lt). Ieškovas neturi atsakovo rašytinių patvirtinimų apie sumokėtą skolą, nes atsakovas nenorėjo viešinti nei pinigų paskolinimo fakto, nei skolos grąžinimo fakto. Ieškovo santykiai su atsakovu buvo geri, šalis siejo didelis tarpusavio pasitikėjimas, todėl ieškovas sutiko mokėti skolos įmokas atsakovui be rašytinių atsakovo patvirtinimų. 2009-08-30 ieškovas pasirašė 2009-01-01 nurodyta data kredito sutartį todėl, kad sutarties pasirašymo metu buvo skolingas atsakovui 4877,93 Eur (16 842,50 Lt). Ieškovas sutiko, kad uždelsus grąžinti skolą atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovą mokėtų palūkanas, dėl kurių (12 proc.) šalys susitarė, be to, sutartį sudarė ir dėl to, kad buvo bloga atsakovo sveikatos būklė, jo laukė sunki operacija, todėl atsakovas norėjo paskolinius santykius įforminti raštu. Kredito sutartyje nurodyta skolos suma neatitiko jos dydžio kredito sutarties sudarymo laiku, tačiau ieškovas sutartį pasirašė, nes atsakovo sūnus E. A. naudojo prieš ieškovą psichologinį spaudimą sakydamas, kad ieškovas neišeis iš atsakovo namų tol, kol nepasirašys kredito sutarties. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad ginčijama sutartis iš esmės buvo ankstesnių sandorių su atsakovu pabaigos įforminimas. Ieškovas suprato, kad yra apgautas po to, kad atsakovas kredito sutarties pagrindu pareikalavo ieškovą grąžinti skolą ir kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 6.870 straipsnis paskolos sutartį apibrėžia kaip sandorį, kurio viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus <...>, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) <...> bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Nustatyta, kad 2002-07-26 ieškovas V. K. pasiskolino iš atsakovo L. A. A. 3000 JAV dolerių (10 290 Lt), 2002-12-09 - 8500 JAV dolerių (28 874,50 Lt). Paskolos sudarymą šalys įformino 2002-12-09 paskolos sutartimi. Sutartyje šalys numatė, kad ieškovas paskolos gavėjas skolą atiduos iki 2003-12-09 (b.l. 83).

Po 2012-12-09 ieškovas toliau skolinosi iš atsakovo - 2003-01-10 pasiskolino iš atsakovo 2200 JAV dolerių (7185,20 Lt), 2003-01-28 – 1600 JAV dolerių (5062,40 Lt), 2003-02-07 – 1700 Eur (5849,70 Lt), 2003-02-21 - 1700 Eur (5849,70 Lt), 2003-02-28 – 6000 Eur (20 646 Lt). Viso per laikotarpį nuo 2002-07-26 iki 2003-02-28 ieškovas pasiskolino iš atsakovo 24 257, 85 Eur (83 757,50 Lt). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai – 2002-12-09 paskolos sutartis (b.l. 83), 2003-02-28 paskolos raštas, kuriuos pasirašė ieškovas ir atsakovas. 2003-02-28 paskolos rašte ieškovas nurodė, kad pasiskolino iš atsakovo 15 300 JAV dolerių ir 9400 Eur bei įsipareigojo skolą grąžinti trijų mėnesių laikotarpyje (b.l. 39). Ginčo dėl JAV dolerio ir Euro kurso taikymo skolos sumai tarp šalių nėra, kursas atitinka piniginių lėšų skolinimosi metu nurodytą kursą (b.l. 40-42).

2009-01-01 šalys sudarė kredito sutartį Nr. 1, pagal kurią kreditorius (atsakovas) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikti kreditą kredito gavėjui (ieškovui) investicijoms į verslą, o kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti pasiskolintas lėšas bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (b.l. 37). Sutartyje nurodyta kredito suma – 83 757 Lt.

2009-11-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-10163-589/2009 iš ieškovo nutarta išieškoti 92 403 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai (b.l. 43). Teismo įsakymas įsiteisėjęs, prieštaravimas dėl jo nebuvo pareikštas, pradėtas vykdymo procesas (b.l. 43, 44).

Taigi, bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, o taip pat liudytojų V. K., L. K., I. A., E. A. parodymais nustatyta, kad šalis iki ginčijamos 2009-01-01 kredito sutarties sudarymo siejo paskoliniai santykiai, ieškovas buvo pasiskolinęs iš atsakovo 83 757,50 Lt. Abi šalys pripažįsta, kad pagal 2009-01-01 kredito sutartį jos pasirašymo laiku pinigai nebuvo faktiškai perduoti.

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis yra grąžinęs atsakovui didžiąją dalį skolos, pasiskolintos 2002-2003 metais. Atsakovas neigia, kad ieškovas jam grąžino skolą. Ieškovas nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad skolą ar jos dalį yra sumokėjęs atsakovui.

Ieškovo byloje pateikta ranka rašyta paskolos grąžinimo suvestinė kaip įrodymas vertintina kritiškai. Paskolos suvestinėje ieškovas nurodė, kad po to kai 2002-07-26 pasiskolino 3000 JAV dolerių (10 290 Lt), mokėjo atsakovui po 470 Lt kas mėnesį ir 2002 m. grąžino 3376 Lt. Tačiau šias aplinkybes paneigia paties ieškovo pateiktas 2003-02-28 paskolos raštas, kuriame ieškovas raštu patvirtino, kad pasiskolino iš atsakovo 15 300 JAV dolerių ir 9400 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti atsakovui trijų mėnesių laikotarpyje, bei nenurodė jokių duomenų apie tai, kad dalis pasiskolintos sumos yra grąžinta. Suvestinėje padaryti įrašai apie tai, kad 2003-01-10 ieškovas pasiskolino dar 44 593 Lt, o iš viso – 83 757,50 Lt, kas atitinka 2003-02-28 paskolos rašte nurodytą skolos sumą. Ieškovas pasižymėjo, kad 2003 m. atidavė atsakovui 15 539 Lt, sausio-vasario mėnesiais sumokėdamas 6494 Lt, o vėliau mokėdamas kas mėnesį po 1005 Lt, 2004-2008 m. ieškovas nurodė mokėjęs atsakovui po 800 Lt. Viso ieškovas teigia pagal suvestinės duomenis yra sumokėjęs atsakovui 19 379, 92 Eur (66 915 Lt) ir liko skolingas 4877,93 Eur (16 842,50 Lt). Suvestinėje nurodytų duomenų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Nei ieškovas, nei ieškovo liudytojais apklausti jo šeimos nariai V. K., L. K. negalėjo nurodyti tikslių datų, mokėtų skolos grąžinimo įmokų atsakovui. Liudytojų parodymai nekonkretūs, iš jų negalima nustatyti sumokėtų skolos įmokų, skolos likučio, parodymų negalima sulyginti su kitais bylos įrodymais. Liudytojai yra ieškovo šeimos nariai, išieškojimas pagal minėtą teismo įsakymą yra nukreiptas į šeimos nekilnojamąjį turtą, taigi, liudytojai yra suinteresuoti byloje duoti palankius ieškovui parodymus apie skolos grąžinimo aplinkybes, todėl vertintini kritiškai.

Ieškovo pateiktas byloje 2012-07-09 rašytinis paaiškinimas dėl vykdomojo dokumento antstoliui (b.l. 49) nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes apie 2002-2003 m. skolos grąžinimą, byloje nėra duomenų, kad minėtas dokumentas iš viso buvo parengtas ir pateiktas antstoliui vykdomajame procese, nes pateiktas į bylą dokumentas ne iš vykdomosios bylos, o jo originalas. Iš atsakovo pateikto byloje ieškovo rašytinio paaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2-1098-837/2015 duomenų matyti, kad ieškovas pripažino buvusius sutartinius santykius su atsakovu 2002-2003 m. bei aplinkybę, kad buvo pasiskolinęs 83 757,50 Lt. Tačiau rašytiniame paaiškinime, nors yra nurodyta, kad ieškovas mokėjo skolą dalimis, bet nėra nurodyta, kokio dydžio įmokos buvo mokamos bei nesutampa ieškovo nurodyta paaiškinime kaip sumokėta suma 62 124 Lt su suvestinėje nurodyta suma 66 915 Lt (b.l. 73), todėl minėtas įrodymas nepatvirtina suvestinėje nurodytų duomenų ir ieškovo paaiškinimų apie skolos mokėjimą, tačiau patvirtina aplinkybę, kad ieškovas tiek 2009-01-01, tiek šiuo metu nėra grąžinęs atsakovui pasiskolintos pinigų sumos.

Be to, ieškovo nurodytos aplinkybės apie skolos mokėjimą atsakovui dalimis 2002-2008 m. bei suvestinėje nurodytas paskolos grąžinimo grafikas prieštarauja paties ieškovo pasirašytiems paskolos raštams – nei 2009-12-09, nei 2003-02-28 paskolos raštuose šalys nenumatė sąlygos, kad ieškovas skolą atsakovui mokės dalimis, kas taip pat patvirtina, kad ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovui ir paskolos raštuose numatytais terminais skolos negrąžino, dėl ko 2009-01-01 šalys sudarė kredito sutartį, kurioje numatė ieškovo pasiskolintos 2002-2003 m. ir negrąžintos skolos sumos dydį litais, skolos grąžinimo terminą bei aptarė palūkanų mokėjimą pagal sutartį. Taip pat, atsakovas, pasirašydamas ginčo sutartį su ieškovu, aiškiai išreiškė valią ieškovui žodžiu, kad sudarius ginčijamą sutartį atsakovas nereikalaus skolos priteisimo pagal šalių sudarytus ankstesnius paskolos raštus, šią aplinkybę, kaip žinomą, ieškovas pats nuolat akcentavo teismo posėdžio metu, kas dar kartą patvirtina sutartinių santykių tęstinumą ir paneigia ieškovo argumentus, kad 2009-01-01 kredito sutartis yra savarankiškas sandoris, nesusijęs su 2002-2003 m. šalis siejusiais paskoliniais santykiais.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad 2009-01-01 ginčijamos kredito sutarties sudarymo metu 2002-2003 metais šalis sieję sutartiniai paskolos santykiai buvo nepasibaigę, todėl šalys įformino sutartinius santykius rašytine kredito sutartimi. Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2009-01-01 kredito sutartis nėra ir negali būti vertinama kaip naujas savarankiškas ir nesusijęs su ankstesniais paskolos santykiais šalių sandoris dėl kredito suteikimo, pagal kurį pinigai nebuvo perduoti kredito gavėjui. Šalys turi teisę modifikuoti sutartinius santykius ir šia teise pasinaudojo. Aplinkybė, kad kredito sutartis buvo pasirašyta 2009-08-30, atmestina kaip neįrodyta. Ieškovas kredito sutartyje pasirašė ir pats nurodė jos pasirašymo datą 2009-01-01, nors to daryti neprivalėjo – kredito sutartyje buvo nurodyta jos sudarymo data. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis kredito sutartį pasirašė veikiamas liudytojo E. A. psichologinio spaudimo, neturi esminės teisinės reikšmės, 2009-01-01 kredito sutartis nėra ginčijama šiuo pagrindu, be to, byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Ieškovas neginčijo sutarties iki nebuvo nukreiptas išieškojimas į ieškovo nekilnojamąjį turtą vykdymo procese, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėtų atsakovo ar jo sūnaus E. A. veiksmų, gavęs kreditoriaus pareiškimą teismo įsakymą dėl skolos pagal 2009-01-01 kredito sutartį priteisimo, dėl jo nepareiškė prieštaravimų. Ieškovas buvo verslininkas, nurodė, kad lėšas skolinosi finansuoti turėtam verslui, todėl pripažintina, kad sudarydamas 2009-01-01 kredito sutartį suprato visas joje nurodytas sąlygas, reikšmingas sutartinių įsipareigojimų vykdymui, taip prisiėmė atsakomybę už tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nurodytais motyvais ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes pareikštas nepagrįstas ieškinys turint nesąžiningų ketinimų – siekiant sukliudyti prasidėjusiam priverstiniam skolos išieškojimui pagal įsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-12 įsakymą.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo bei kito procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Laikinosios apsaugos priemonės byloje nebuvo taikytos, todėl dėl nagrinėjamo ieškinio vykdymo procesas vykdant 2009-11-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą nebuvo stabdomas. Ieškovas reikalavimą motyvavo ir grindė turimais įrodymais, byloje nebuvo sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl teigti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, taip pat nėra pagrindo. Nurodytais motyvais atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 6,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1), 802,85 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 3, 7), 734,08 Eur (173,76 Eur+150,32 Eur+240 Eur+170 Eur) atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 78, 80, 104-106, 122-123, 124-125).

Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos – 734,08 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos atsakovui, 6,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžeto pajamas (CPK 79, 80, 88, 93, 96 str.).

Ieškovui grąžintinas nepanaudotas 30 Eur avansas liudytojų atvykimo išlaidoms apmokėti (b.l. 50-51), sumokėtas 2016-01-14 į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (b.l. 59).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui L. A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 734,08 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 8 centus) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,86 Eur (šešis eurus 86 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Grąžinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) avansą, sumokėtą 2016-01-14 į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Atsakovo L. A. A. prašymą skirti baudą ieškovui V. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.