- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- eII-23-537/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00154-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Pareiškėjas
- L. R.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui L. R. ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotam atstovui nedalyvaujant, išnagrinėjo pareiškėjo L. R. skundą dėl ne teismo tvarka 2025 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK) tyrėjo A. R. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25289239367) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025 m. lapkričio 12 d. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tyrėjas A. R. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25289239367), A. K. veiksmuose nesant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, nusižengimo požymių.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešos tvarkos pažeidimas), gavus L. R. pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad stacionari vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, jog yra daromas administracinis pažeidimas. Pateiktoje medžiagoje (1 nuotraukoje ir 1 vaizdo įraše) matoma kaip 2024 m. gegužės 27 d., 20:53:47 val., jam pažįstamas asmuo – A. K., būdamas prie vandens telkinio ant tilto, t. y., (duomenys neskelbtini) galimai šlapinosi į vandens telkinį. L. R. prie pateikto pareiškimo pridėjo 1 vnt. fotonuotrauką ir 1 vnt. vaizdo įrašą, galimai liudijantį viešosios tvarkos pažeidimo faktą. Peržiūrėjus prie pareiškimo pridėtas 3 nuotraukas, matoma, kad vyriškis galimai stovi ant tilto, yra galimai pusamžis, apsirengęs galimai pilkos spalvos viršutinį rūbą bei dėvintis galimai tamsios spalvos kelnes, dėvintis baltos spalvos kepurę su snapeliu, dėvi galimai akinius. Visoje pateiktoje vaizdo medžiagoje šis asmuo stovi galimai ant tilto. Visoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas tas pats vyriškis. Vaizdo medžiagoje matyti, kad šis vyriškis šonine kūno dalimi į objektyvą, priekyje savęs, pilvo apačioje, laiko abi savo rankas, galimai šlapinasi. Pareiškėjo pateiktoje vaizdo medžiagoje aiškiai nesimato ryškių asmens veido bruožų, kadangi vaizdo medžiagos kokybė tik patenkinama. Pareiškėjo pateikta vaizdo medžiaga nepatvirtina, kad vyriškis, būdamas ant tilto tikrai šlapinasi į vandens telkinį, vaizdą dalinai dengia prie vandens telkinio esantys švendrai.
Šalies argumentai
L. R. savo pareiškime nurodė, kad stacionari vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip 2024 m. gegužės 27 d., 20:53:47 val., A. K. nuo savavališkai įrengto iš atliekų suręsto tilto šlapinasi į (duomenys neskelbtini). A. K. apklausos metu nurodė, kad 2024 m. gegužės 27 d., 20:53:47 val., pateiktoje nuotraukoje ir vaizdo medžiagoje yra jis prie (duomenys neskelbtini), ant tilto. A. K. neneigia to, kad jis šlapinosi ant tilto, tačiau ne į vandens telkinį, šlapinosi į plastikinį indą, kuris buvo padėtas ant tilto, kadangi jis žino, kad serga su šlapimu susijusiomis ligomis ir A. K. nesilaiko šlapimas, A. K. vežiojasi su savimi plastikinį indą, kurį nešasi taip pat kartu su savimi prie ežero, kai važiuoja žvejoti. Šlapimą plastikiniam inde pasiima su savimi. Taip pat būna, kad A. K. prisišlapina į kelnes, todėl ir vežiojasi plastikinį indą su savimi. A. K. 50 proc. nedarbingas, yra pateikęs tą patvirtinančius dokumentus policijos pareigūnams prie administracinių medžiagų pradėtų jo atžvilgiu, ne kartą yra apklaustas, dėl galimų pažeidimų, kurių nepadarė, taip pat yra pateikęs ir dokumentus dėl savo turimų ligų, dėl ko jam nesilaiko šlapimas, taip pat kitos su šlapimo pūsle susijusios ligos. A. K. pabrėžia, kad viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeisti nesiekė, šlapinosi į plastikinę talpą, priverstas ligos. Kai A. K. šlapinasi, aplink jokių žmonių nebūna, nebuvo kai šlapinosi ir šiuo atveju, nes ežeras yra apaugęs švendrais. Prie apklausos A. K. prijungė medicininius dokumentus, kuriuose patvirtinama, kad A. K. 2022 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į gydytoją urologą konsultacijai, dėl dažno ir nevalingo šlapinimosi, ypač nakties metu. Gydytojas urologas A. K. nustatė HPD, šlapimo pūslės neuroraumeninę disfunkciją, priešinės liaukos hiperplaziją, inksto cistą. Asmuo taip pat pateikė neįgaliojo pažymėjimą, jam išduotą 2022 m. spalio 6 d., kuriame nurodoma, jog A. K. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Taip pat pateikė 2024 m. spalio 6 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus išduotą sprendimą dėl dalyvumo lygio, kuriame nustatyta 50 proc. nedarbingumo lygis bei diagnozuotos ligos, kurių viena yra šlapimo nelaikymas.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas pateiktame pareiškime reikalavo, kad A. K. jam atlygintų neturtinę žalą, nes dėl tokių A. K. veiksmų L. R. patyrė emocinį diskomfortą, todėl tyrimo pradžioje pareiškėjas L. R. buvo pripažintas nukentėjusiu. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad galimas viešosios tvarkos pažeidimas, apie kurį L. R. pranešė, įvyko ne paties L. R. akivaizdoje. Galimas viešosios tvarkos pažeidimas galimai įvyko 2024 m. gegužės 27 d., o pranešimas apie galimai įvykdytą pažeidimą buvo gautas 2025 m. spalio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimo padarymo dienos. Galimo viešosios tvarkos pažeidimo metu asmuo, pasak L. R., šlapinosi nuo tilto į ežerą, tačiau šlapinimosi fakto į vandens telkinį L. R. pateikta vaizdinė medžiaga nepatvirtina, dėl jos prastos kokybės ir dalinai uždengto vaizdo, kurį dengia ežero švendrai. Asmenų, galinčių patvirtinti, kad A. K. tikrai šlapinosi į vandens telkinį, ir kad toks jo elgesys sukėlė pašaliniams asmenims ar pareiškėjui nepatogumą ar kitokiu būdu padarė neturtinę žalą šiam asmeniui, nėra. Pareiškėjo pareiškime nurodyti teiginiai, kad toks A. K. elgesys jam sukėlė emocinį diskomfortą, stresą, nerimą, pažeminimo jausmą, sutrikdė jo ramybę ir sumažino bendravimo galimybes, yra visiškai nepagrįsti, todėl sprendimas pripažinti L. R. šio tyrimo metu nukentėjusiuoju panaikintas.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog atlikus administracinio nusižengimo tyrimą nustatyta, kad A. K. pripažino, jog ne kartą yra žvejojęs (duomenys neskelbtini) iš valties ir/ar nuo tilto, ir galėjo būti, kad jis buvo atvykęs žvejoti 2024 m. gegužės 27 d.. A. K. tyrimo metu neneigė, kad yra buvę atvejų, kad jis, žvejodamas (duomenys neskelbtini), nusišlapino į plastikinę talpą, kurią nuolat vežiojasi su savimi ir turi valtyje, jei žvejoja iš valties, tačiau visais atvejais A. K. taip elgėsi ne tyčia, ne iš chuliganiškų paskatų, norėdamas savo elgesiu pažeisti viešąją tvarką ir/ar asmenų rimtį, o įtakotas ligos. Tokią A. K. pateiktą įvykio versiją patvirtina ir šio asmens prie apklausos prijungta medikų pažyma apie jam nustatytą šlapimo nelaikymo ligą. Nors pareiškėjo L. R. pateiktoje vaizdinėje medžiagoje tiksliai matosi, kad A. K. šlapinasi, tačiau fakto, kad šis asmuo šlapinasi į vandens telkinį, vaizdinė medžiaga nepatvirtina, o asmenų, įvykio metu buvusių įvykio vietoje ir galėjusių matyti A. K. šlapinimosi faktą, nėra.
Šalies argumentai
L. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutarimą; 2. išspręsti bylą iš esmės ir pripažinti, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam šiame straipsnyje numatytą administracinę nuobaudą; 3) pripažinti, kad yra nukentėjusysis ir priteisti iš A. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai; 4) jeigu teismas manytų, kad būtinas papildomas tyrimas, administracinio nusižengimo bylą perduoti papildomam tyrimui kitai, nuo Marijampolės AVPK Kalvarijos PK nepriklausančiai teritorinei policijos įstaigai (pvz., pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą Vilniuje).
Pagrindiniai skundo argumentai:
1) skundžiamame nutarime tyrėjas nurodė, kad pareiškėjo pateiktoje vaizdo medžiagoje matosi, jog vyriškis, būdamas ant tilto, pilvo apačioje laiko abi rankas ir „galimai šlapinasi“. Apklausos metu A. K. neneigė, kad pateiktoje nuotraukoje ir vaizdo medžiagoje yra jis ir kad jis tuo metu šlapinosi ant tilto; A. K. teigė, kad šlapinosi „į plastikinį indą“, kurį vežiojasi su savimi dėl sveikatos problemų; vis dėlto padaryta išvada, jog vaizdo medžiaga nepatvirtina, kad šlapinamasi į vandens telkinį, o dėl švendrais dalinai dengiamos vietos ir liudytojų nebuvimo nėra administracinio nusižengimo požymių; kartu nutarta panaikinti ankstesnį sprendimą pripažinti mane nukentėjusiuoju, teigiant, kad mano nurodyti emocinio diskomforto, pažeminimo ir streso argumentai esą „visiškai nepagrįsti“;
2) tyrėjas netinkamai ir šališkai įvertino vaizdo medžiagą. Nutarime pats tyrėjas pripažįsta, jog vaizdo įraše matosi, kad vyriškis, esantis ant tilto, laiko rankas pilvo apačioje ir galimai šlapinasi, o A. K. neneigia, kad tai jis, ir neneigia šlapinimosi fakto. Taigi, objektyvi veika – šlapinimasis viešoje vietoje ant tilto virš vandens telkinio – yra pripažįstama ir pareigūno, ir paties A. K.. Vaizdo medžiaga tik patvirtina šlapinimosi faktą, o tai yra esminė aplinkybė vertinant viešosios tvarkos ir aplinkosaugos pažeidimą;
3) be emocinio pažeminimo ir streso, šią situaciją dar labiau apsunkina tai, kad į (duomenys neskelbtini) ir jo ekosistemą su šeima yra investavę virš 7 000 eurų savo asmeninių lėšų – į pakrančių tvarkymą, įžuvinimą ir ežero būklės gerinimą. Dėl sistemingo šlapinimosi į ežerą daugiau kaip 11 metų jo ir jo šeimos pastangos bei investicijos yra nuolat menkinamos, o įžuvintos žuvys faktiškai nuodijamos. Tai objektyviai sustiprina patirtą neturtinę žalą ir pažeidžia jo, kaip privataus ežero savininko, teisėtus lūkesčius turėti švarią, prižiūrimą ir naudojimui tinkamą valdą ir vandens telkinį. 2025 m. spalio 29 d. nutarime pažymėta, kad „surinkta pakankamai duomenų“ pagrįstai manyti, jog aš patyriau neturtinę žalą, todėl buvau pripažintas nukentėjusiuoju pagal ANK 578 straipsnį. Po kelių savaičių tas pats tyrėjas nutarime netikėtai paskelbė, kad jo nurodyti emocinio diskomforto, pažeminimo ir streso argumentai esą „visiškai nepagrįsti“, ir panaikino nukentėjusiojo statusą vien dėl to, kad galimas pažeidimas neįvyko tiesiogiai pareiškėjo akivaizdoje, pranešimas pateiktas praėjus daugiau nei metams ir nėra kitų liudytojų. Toks vertinimas prieštarauja pačiam tyrėjo ankstesniam nutarimui bei ANK 578 straipsniui, kuris numato, kad nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuriam nusižengimu padaryta žala;
4) pranešime aiškiai prašė bylą nepriskirti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK ir pavesti ją kitai teritorinei policijos įstaigai, motyvuodamas ilgamete Marijampolės AVPK Kalvarijos PK praktika sistemingai nutraukti tyrimus A. K. ir su juo siejamų asmenų atžvilgiu. Šis prašymas buvo visiškai ignoruotas, nepateikiant jokio motyvuoto sprendimo. Byla vis tiek buvo pavesta Kalvarijos PK, kuris nepagrįstai priėmė A. K. versiją apie plastikinę talpą, formaliai atmetė argumentus ir įrodymus, panaikino nukentėjusiojo statusą. Šių aplinkybių visuma kelia rimtų abejonių dėl tyrimo nešališkumo ir leidžia teigti, kad buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą ir nešališkumo principai.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamus nutarimus nepakeistus. Institucijos atstovo teigimu, skundžiami nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. ANK 621 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Taigi šioje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Teismas pažymi, jog minėta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, todėl nors skunde aptartos aplinkybės ir nepaneigia pareiškėjo teisės, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pranešti atitinkamoms institucijoms apie, jo manymu, galimai daromą administracinį nusižengimą, tačiau, kita vertus, jos nesuteikia pareiškėjui ir nukentėjusiojo statuso, atitinkamai ir ANK 621 straipsnyje numatytos teisės apskųsti apylinkės teismui Marijampolės AVPK Kalvarijos PK nutarimą, kuriuo buvo nepradėta administracinio nusižengimo teisena.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 608 straipsnio 6 dalį, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant tokį nutarimą, turi būti įvertinta, ar fizinis asmuo yra nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 7 dalis).
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda
Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis.
Pareiškėjas kreipimusi į policiją nurodė, jog A. K. 2024 m. gegužės 27 d., 20 val. 53 min., 47 s., nuo savavališkai įrengto tilto šlapinosi į (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė, jog panašūs atvejai kartojasi. Pranešėjas 2025 m. spalio 25 d. kreipėsi į policiją per portalą ePolicija. Pateikė įvykio nuotraukas. Teigė, jog šį viešos tvarkos pažeidimą pamatė peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameros įrašą. 2025 m. spalio 29 d. tyrėjo nutarimu L. R. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pažymint, jog jis, galimai, patyrė neturtinę žalą.
2025 m. lapkričio 12 d. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK tyrėjas A. R. priėmė nutarimą nutraukti ( nepradėti ) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes nustatė, jog nėra įrodyta, kad A. K. būtų šlapinęsis į vandens telkinį, t. y. nesant administracinio nusižengimo požymių. Tyrėjas konstatavo, jog A. K. pripažino, kad šlapinosi, tačiau ne į vandenį, o į plastikinę talpą, nes turi ją nuolat dėl sveikatos ( šlapinimosi ) problemų. Tyrėjas nutarime pažymėjo, jog Administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas pateiktame pareiškime reikalavo, kad A. K. jam atlygintų neturtinę žalą, nes dėl tokių A. K. veiksmų L. R. patyrė emocinį diskomfortą, todėl tyrimo pradžioje pareiškėjas L. R. buvo pripažintas nukentėjusiu, tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad galimas viešosios tvarkos pažeidimas, apie kurį L. R. pranešė, įvyko ne paties L. R. akivaizdoje; galimas viešosios tvarkos pažeidimas galimai įvyko 2024 m. gegužės 27 d., o pranešimas apie galimai įvykdytą pažeidimą buvo gautas 2025 m. spalio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimo padarymo dienos; galimo viešosios tvarkos pažeidimo metu asmuo, pasak L. R., šlapinosi nuo tilto į ežerą, tačiau šlapinimosi fakto į vandens telkinį L. R. pateikta vaizdinė medžiaga nepatvirtina, dėl jos prastos kokybės ir dalinai uždengto vaizdo, kurį dengia ežero švendrai, o asmenų, galinčių patvirtinti, kad A. K. tikrai šlapinosi į vandens telkinį, ir kad toks jo elgesys sukėlė pašaliniams asmenims ar pareiškėjui L. R. nepatogumą ar kitokiu būdu padarė neturtinę žalą šiam asmeniui, nėra, todėl pareiškėjo pareiškime nurodyti teiginiai, kad toks A. K. elgesys jam sukėlė emocinį diskomfortą, stresą, nerimą, pažeminimo jausmą, sutrikdė jo ramybę ir sumažino bendravimo galimybes, yra visiškai nepagrįsti, todėl tikslinga sprendimą pripažinti L. R. šio tyrimo metu nukentėjusiu panaikinti.
Administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių. Skundžiamu nutarimu panaikintas sprendimas (nutarimas) pripažinti L. R. nukentėjusiu. Teismo vertinimu, toks institucijos sprendimas priimtas pagrįstai, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjui, kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
Teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodomi A. K. veiksmai vertintini ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kontekste. Minėtame straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta ir už kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).
Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės. Teismų praktikoje įvardijama, kad viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog tyrimo metu buvo apklaustas A. K., kuris patvirtino ne kartą yra žvejojęs (duomenys neskelbtini) iš valties ir/ar nuo tilto, ir galėjo būti, kad jis buvo atvykęs žvejoti 2024-05-27. A. K. tyrimo metu neneigė, kad yra buvę atvejų, kad jis, žvejodamas (duomenys neskelbtini), nusišlapino į plastikinę talpą, kurią nuolat vežiojasi su savimi ir turi valtyje, jei žvejoja iš valties, tačiau visais atvejais A. K. taip elgėsi ne tyčia, ne iš chuliganiškų paskatų, norėdamas savo elgesiu pažeisti viešąją tvarką ir/ar asmenų rimtį, o įtakotas ligos. Tokią A. K. pateiktą įvykio versiją patvirtina ir šio asmens prie apklausos prijungta medikų pažyma apie A. K. nustatytą šlapimo nelaikymo ligą. Nors pareiškėjo L. R. pateiktoje vaizdinėje medžiagoje tiksliai matosi, kad A. K. šlapinasi, tačiau fakto, kad šis asmuo šlapinasi į vandens telkinį, vaizdinė medžiaga nepatvirtina, o asmenų, įvykio metu buvusių įvykio vietoje ir galėjusių matyti A. K. šlapinimosi faktą, nėra, todėl A. K. veiksmuose užfiksuotuose pareiškėjo stacionaria vaizdo kamera, nėra administracinio nusižengimo sudėties. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais A. K. viešos tvarkos nepažeidė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog beveik analogiška situacija buvo nagrinėjama pagal L. R. skundą ir byloje eII-75-610/2025, kur teismas taip pat netenkino skundo ir paliko policijos nutarimą nepakeistą, konstatavęs, jog A. K. veiksmuose ( buvo įtariamas šlapinęsis iš valties į (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidęs viešąją tvarką ) jokio administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nėra (565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi byloje eAN2-187-928/2025 pirmos instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą ir L. R. apeliacinio skundo netenkino.
Atsižvelgus į byloje pateiktus paaiškinimus, surinktą rašytinę medžiagą, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius A. K. veiksmuose jokio administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliekamas nepakeistu, o L. R. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).
Teismo vertinimu, policija tyrimą atliko išsamiai, visapusiškai įvertino surinktus duomenis, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagrįstai panaikino nukentėjusiojo statusą L. R., nes nustatė, jog A. K. nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, dėl ko pranešėjas nepatyrė jokios ( tame skaičiuje, ir neturtinės ) žalos, dėl ko nepagrįstas jo reikalavimas jam atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, kaip ir nepagrįstas reikalavimas atlikti papildomą tyrimą.
Nors iš pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad jis nurodė aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs savo pradiniame pranešime Marijampolės AVPK Kalvarijos PK, jog jam buvo padaryta 500 Eur neturtinė žala, tačiau šie teiginiai vertintini deklaratyviai, kadangi tariamai patirta žala nepagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo jis patyrė konkrečių nuostolių ar tai turėjo jam kitokios tiesioginės neigiamos įtakos.
Atsižvelgus į byloje pateiktus paaiškinimus, surinktą rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius A. K. veiksmuose ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o L. R. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 664 straipsniu, teismas
nutaria:
L. R. skundo netenkinti.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo A. R. 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.