- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- 1-651-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49338-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, turintis 4 metų sūnų, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skardintoju – montuotoju, pasirašęs kontraktą užsienyje su „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, baudos išieškomos priverstinai, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 183 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 184 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 180 MGL (23400 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, atlikęs bausmę;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, skiriant pareigas; 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2012 m. kovo 8 d. bausmę atlikęs;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 13 MGL (1690 Lt) bauda;
4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 9 MGL (1170 Lt – 338 Eur) bauda, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant pareigas; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi skirtas papildomas draudimas – nesilankyti vietose, kur parduodamas ir vartojamas alkoholis bei neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 2017 m. sausio 19 d. paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės; 2017 m. balandžio 11 d. bausmę atlikęs; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), montuotojo pareigose pagal darbo sutartį, sudarytą 2016 m. kovo 23 d. Nr. 60 ir pagal 2016 m. gegužės 26 d. Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 0526-05, būdamas visiškai materialiai atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam patikėtą turtą, 2016 m. rugpjūčio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus su juo darbo sutartį dėl darbo taisyklių pažeidimo, tyčia negrąžino 2016 m. gegužės 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išduoto montuotojo pareigoms atlikti įrankių rinkinio, t. y. akumuliatorinio perforatoriaus „Hilti“, akumuliatoriaus perforatoriui, akumuliatorinio kampinio šlifuoklio, kampinio šlifuoklio akumuliatoriaus, akumuliatorinio suktuko, suktuko akumuliatoriaus, akumuliatorių įkrovėjo, buvusių lagamine TE/SF/SI/AG/WSR Type047, bendros 1 087,04 Eur vertės, tokiu būdu neteisėtai pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 087,04 Eur sumos turtą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. nurodė, kad iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su V. J., kuris vėliau jam pasiūlė pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes matė jį kaip perspektyvų darbuotoją, kuris dirba greitai ir kokybiškai. Perėjo, dirbo santechniku-montuotoju. Jam buvo išduoti rūbai, darbo įrankiai, kurie buvo dviejuose lagaminuose, viename buvo: akumuliatorinis perforatorius „Hilti“ ir akumuliatorius, kampinis šlifuoklis ir akumuliatorius, suktukas akumuliatorinis ir jo akumuliatorius, pakrovėjas; kitame: liniuotė, pieštukai, raktai, peiliai. Įrankiais aprūpino pilnai, savo įrankių nereikėjo, dingo vienas lagaminas. Pradėjo darbą (duomenys neskelbtini), dirbo ilgai, dirbo su E., ten turėjo „Hilti“ lagaminą. Pilaitės objektas nebuvo saugomas, nebuvo ginčo dėl įrankių. Paskui jį pervedė dirbti į saugomą Krokuvos g. objektą, „Hilti“ lagamino neturėjo, vairuotojas atvežė po poros dienų tą patį lagaminą. Objekte įvykus vagystei, po mėnesio ar dviejų jis pasirašė materialinės atsakomybės sutartį, kurią jam davė pasirašyti R. V., paaiškindamas, kad tai nematerialinės atsakomybės sutartis, o jiems reikia žinoti kokie įrankiai yra pas darbuotojus ir reikia policijai pateikti numerius, kokie daiktai pavogti. Jis nesuprato ką pasirašė, pasirašė Pilaitės statybos objekte ant dviejų lapų. Jis dokumento negavo. Tokios sutartys buvo pasirašytos su visais darbuotojais, turėjusiais įrankius. Jeigu jis būtų turėjęs patirties, būtų skaitęs ir nepasirašęs, nes jis negali atsakyti už nesaugomus įrankius. Krokuvos g. nedirbo su „Hilti“ įrankiais, jį pažemino pareigose, neatlikinėjo santechnikos darbų ir jam tie įrankiai buvo nereikalingi. „Hilti“ lagaminas buvo laikomas vagonėlyje su visais kitais įrankiais, jis jų neėmė ir niekur nevežė, kad kitas asmuo būtų paėmęs lagaminą nematė, jam žinant įrankiai niekam kitam perduoti nebuvo. Vagonėlio raktas buvo laikomas virš durų ir pasiėmęs jį, patenki į vidų. Viduje spintelių nėra, viskas bendrai laikoma, ant sienos viniai sukalti drabužiams kabinti, yra stalas ir kitoje pusėje instrumentai laikomi bendrai ant žemės. Krokuvos g. neilgai dirbo, ventiliacijos vamzdžius apšildė. Šiame objekte dirbdamas nebuvo išsivežęs lagamino, nes apsauga, negalima. Paskutinę darbo dieną jis netikrino, ar vagonėlyje yra įrankiai, jis tikėjosi, kad jam pavyks susitarti su direktoriumi. Prieš jo išėjimą buvo ginčas dėl dingusių įrankių, nes jis buvo apkaltintas įrankių vagyste. Buvo iškviesta policija, kuri jį sustabdė, tikrino jo automobilį, bet įrankiai nebuvo rasti. Pilaitės objekte nebuvo ginčo dėl įrankių. Neturi atsakymo kur dingo įrankiai. Po ginčo nedirbo, nevažiavo į ofisą. Kalbėjo telefonu su R. V., kuris sakė į kitą objektą perves, bet jis atsakė, kad negrįš. Po to susitiko su vairuotoju A. S. (duomenys neskelbtini) „Maximoje“, dar buvo kažkokia mergina, kurios neįsidėmėjo. Moteris paaiškino, kad jiems reikia jo prašymo, kad iš darbo išeina savo noru, su vairuotoju jis nebendravo. Kaltinamasis parašė prašymą atleisti iš darbo savo noru, su juo atsiskaitė (moteris jam padavė pinigus, jis pasirašė gavęs) ir išsiskyrė. Susitarimo, kad jam sumoka ir jis grąžins įrankius nebuvo, nežino, ar R. V. meluoja , b. l. 3-5).
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. V. paaiškino, kad jis 2016 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos padalinio vadovu, tiesiogiai darbo santykiai jo su kaltinamuoju nesiejo. Tiesioginis M. K. vadovas buvo S. M., o po to V. J.. Prieš priimant į darbą darbuotoją, surenkami reikalingi dokumentai darbo sutarčiai sudaryti (med. knygelė, išsilavinimą patvirtinantys dokumentai) ir sudaroma darbo sutartis. Po sutarties pasirašymo būsimas darbuotojas siunčiamas į darbų saugos įmonę išsirinkti darbo drabužius, asmenines saugos priemones ir kitą darbo dieną arba sutartą dieną pradeda dirbti. Materialinės atsakomybės sutartis (vertingesniems įrankiams) atsiranda vėliau, kai išduodami įrankiai pagal darbo pobūdį. Su M. K. buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jam perdavus įrankius. Buvo lagaminas su trim įrankiais ir jų priedai, brangūs įrankiai. Jis sužinojo, jog M. K. kelias dienas neatėjo į darbą, po to buvo pasirodęs, paskui vėl neatėjo be pateisinamos priežasties („dingo“). Buvo surašyti tarnybiniai raštai dėl neatvykimo į darbą ir susirūpinta dėl materialinių vertybių. Buvo bandyta su juo susisiekti ir telefonu, ir buvo nuvykta į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, į kitas jo buvimo vietas, bet jo rasti nepavyko. Šie veiksmai vyko su darbų vadovais. M. K. buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pažeidimą, dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties. Išsiuntė registruotą laišką paštu, bandė priskambinti, buvo nuvykę, bet nerado. Po to, po kažkiek laiko, M. K. paskambino, norėjo galutinio atsiskaitymo (liko neišmokėtas atlyginimas), jis (civilinis ieškovas) pareikalavo grąžinti įrankius ir tuomet padarys galutinį atsikaitymą. Vyko derybos, kadangi M. K. į ofisą nenorėjo atvažiuoti, jam pasiūlyta susitikimo vieta netiko, kaltinamasis norėjo susitikti su vairuotoju A. S. ir personalo darbuotoja V. R.. Nežino kodėl su vienais darbuotojais jis norėjo susitikti, o su kitais ne. Derybų metu (kalbantis telefonu), vieno pokalbio metu M. K. teigė, kad įrankius užstatė lombarde, kito pokalbio metu – užstatė pas draugą, nes reikėjo pinigų, sakė, kai įmonė sumokės paskutinį atlyginimą, atiduos žmogui skolą ir tada jis grąžins įrankius, dėl to vairuotojui buvo perduoti pinigai, atsikaitymo lapelis. Vairuotojas A. S. ir personalo vadovė V. R. nuvyko ir susitiko su M. K. (prie (duomenys neskelbtini) „Maximos“), pastarajam atidavė pinigus, kad M. K. atiduotų žmogui, pas kurį užstatyti daiktai ir pasirašė galutinio atsiskaitymo dokumentus, o M. K. su pinigais tariamai nuėjo atsiimti įrankių. Kaltinamasis pažadėjo, kad įrankius atneš iš gretimo pastato, vairuotojas jo laukė ir nesulaukė, skambino jam, klausė kiek gali laukti, o paskui jis nebekėlė telefono ragelio, jo daugiau nematė. Kitą dieną kreipėsi į policiją. Anksčiau buvo įrankių vagysčių iš saugomų objektų. Dėl visų vagysčių kreipėsi į policiją. Palaiko ieškinį, galutinė suma 1 087,04 Eur (įrankių vertė jų praradimo dieną). Įrankiai buvo apdrausti, draudimas neatlygino žalos (1 t., b. l. 158-160).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. nurodė, kad ji nuo 2016 m. liepos mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir personalo vadove. Ji važiavo su vairuotoju A. S. pasiimti įrankių iš M. K. (duomenys neskelbtini) „Maxima“. Ji važiavo tam, kad parodytų, kur reikia pasirašyti ant dokumentų (sumokėjus pinigus ant kasos išlaidų orderio, atgavus įrankius – materialinės atsakomybės sutartyje). Nepamena, ar prašymas dėl atleidimo iš darbo buvo vežamas. Žino, jog ginčas buvo dėl negrąžintų įrankių, nes išeinant iš darbo turėjo grąžinti. Susitikus su M. K., ji parodė, kur jam reikia pasirašyti. Kaltinamasis kalbėjo su vairuotoju, kuriam sakė, kad įrankiai pas kažką palikti. Ji suprato, kad užstatyti, už tai jis gavo pinigus, kuriuos grąžins žmogui ir atneš vairuotojui įrankius. Sumokėjo pinigus už galutinį atsiskaitymą, kaltinamasis sakė bus po 15 min. Jie jo ilgai laukė (dvi valandas), dar skambino, sakė tuoj, bet nesulaukė, o paskui jis telefonu neatsiliepė (2 t., b. l. 6-7).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. (A.) S. nurodė, kad jam teko važiuoti su kolege V. R. kaltinamajam duoti pinigus ir iš jo atsiimti įmonės įrankius. 2016 metų vasarą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju-ekspeditoriumi, buvo atsakingas už medžiagų tiekimą į statybas, pagal reikalavimą pirkdavo įrankius. Jis, kaip suinteresuotas asmuo, važiavo į (duomenys neskelbtini) „Maxima“, atsiimti įrankius iš M. K.. Jie turėjo kaltinamajam perduoti pinigus už atlyginimą ir iš jo paimti įrankius. Jis ofise iš kitų darbuotojų girdėjo, kad M. K. paėmė įrankius. Susitikus, jis kalbėjo su M. K., kuris teigė, jog įrankius užstatė, jam reikia pinigų įrankiams paimti, o firma jam buvo skolinga atlyginimą. Pinigus atidavė ir laukė kol kaltinamasis atneš įrankius, nes sakė nuvažiuos greitai (20-30 min. užtruks) ir atneš. Laukė ilgai, skambino, bet kai telefonas buvo ne ryšio zonoje, suprato, kad įrankių nebebus. Padavus kaltinamajam pinigus, jis pasirašė dokumentus, dėl kurių bendravo su V. R. (2 t., b. l. 7).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. nurodė, kad jis dirbo 2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, perėjo į kitą įmonę ir kaip gerą darbuotoją M. K. pakvietė kartu. M. K. dirbo montuotoju-santechniku, jam atėjus buvo suteikti darbo rūbai, įrankiai. Įrankiai buvo smulkūs, t. y. replės ir pan. ir lagaminas, kuriame buvo akumuliatoriniai „Hilti“ įrankiai. M. K. dirbo (duomenys neskelbtini), paskui Krokuvos g. Pilaitėje už darbus buvo atsakingas kolega S. M., o Krokuvos g. – jis. Jis išėjęs iš užsakovų, nurodo brigadininkui Š. J. kokius darbus reikia padaryti ir tada skirsto darbininkams. Šiame objekte M. K. dirbo visokius darbus, pagrindiniai darbai buvo montuoti ir izoliuoti. Kaltinamajam atvažiavus iš kito objekto (Pilaitės) į jo prižiūrimą objektą Krokuvos g., neturėjo pagrindinių įrankių, t. y. „Hilti“ lagamino, o smulkius įrankius turėjo. Jis šių įrankių nematė, nes kaltinamasis dirbo tokius darbus kur nereikėjo „Hilti“ įrankių, kuriuos jam paskyrė brigadininkas Š. J.. Būna atvejų, jei ateina žmogus ir neturi įrankių, tai paima iš kito ir duoda jam, pas juos darbų be įrankių nėra. Pastebėta jau buvo Pilaitėje, kad įrankių nėra, pradėjo darbuotojai kalbėti, o pasigedo Krokuvos g. M. K. minėjo jam ir brigadininkui, jog įrankius paliko automobilyje, teigdavo, kad yra įrankiai ir juos atsiveš, parodys ir galės su jais dirbti, bet tiesiog į darbą neatėjo. Kaltinamajam neatėjus į darbą, darbo santykiai baigėsi, jis kaip darbų vadovas parašė jam griežtą papeikimą, kad neatvyko be pateisinamos priežasties. Bandė su juo susisiekti, važiavo ryte ir vakare iki M. K. namų, niekas neatidarė durų, žmogus dingo, telefonu neatsiliepė. Jeigu būtų su juo susisiekę, būtų tiesiog draugiškai pakalbėję. Jis tarnybinius pranešimus rašė tris kartus, darbuotojui neatvykus tris kartus į darbą, pastarasis atleidžiamas. Mano, kad kaltinamasis skambino R. V.. Tarp liudytojo ir kaltinamojo nekilo asmeninis konfliktas. Po surašyto tarnybinio pranešimo dėl neatvykimo į darbą, kaltinamasis savo iniciatyva atvyko prie ofiso Daugėliškio g. atsiimti pinigų, jie dar tikėjosi, kad atvežė įrankius. Jis pamatęs, kad atvažiavo kaltinamasis ir atėjus Š. J., jie kaltinamojo paklausė dėl įrankių, bet jis pradėjo važiuoti iš aikštelės. Sužinojus, jog kaltinamasis neturi vairuotojo teisės, norėjo jį sustabdyti, pasielgė pilietiškai ir paprašė šalia stovėjusių pareigūnų jį sustabdyti, sustabdžius buvo paprašyta atidaryti bagažinę, tikėjosi, kad įrankiai bus, bet nebuvo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad įmonė išduoda įrankius ir priskirtas darbuotojas atsako už juos, pasirašo priėmimo – perdavimo aktą. Pasirašoma dviem egzemplioriais, M. K. buvo išduotas dokumentas. Jis neskirsto įrankių, tik pasako kokiam darbuotojui jų reikia, kuriam suruošia komplektą ir skiria, darbuotojui pasirašant, jo nebūna. Darbuotojai vagonėliuose laikydavo įrankius, kai kurie su savimi nešiojosi. Negali pasakyti, ar kaltinamasis laikė ar vežiojosi juos. Pilaitės vagonėlyje nelaikė, o Krokuvos g. vieni vežiodavosi su savimi, kiti vagonėlyje laikė, vagonėlis rakinamas, raktas pas brigadininkus būna, vagonėliai saugomi, su signalizacija. Įrankiai būna padėti tiesiog spintelėje, nebuvo taip, kad darbuotojai susimaišytų įrankius, vieni markeriu surašo savo inicialus ant įrankių, kiti išsigraviruoja, yra serijos numeriai įrankių. Apsaugai leidus, į objektą su automobiliu įvažiuoti galima, išsinešti „Hilti“ lagaminą galima, pas apsaugą blankuose įrašius kas (vardą ir pavardę) ir kokius įrankius išsiveža. Tikrindavo kas ką išsineša, tikrindavo ir automobilio bagažinę. M. K. nesakė, kad dingo įrankiai, būtų apie tai pranešęs, būtų pasiteiravę kokiu būdu, kada, bet to nebuvo pasakyta, tiesiog pasakė, kad turi ir atveš. Su juo kaltinamasis daugiau nebendravo (2 t., b. l. 7-9).
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48), kad su M. K. jis yra pažįstamas. Su juo susipažino galimai 2016 metų sausio mėnesį, kai abu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtoje įmonėje M. K. buvo jo pavaldinys. 2016 metų kovo mėnesį, pakeitė darbovietę į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam pakeitus darbovietę, M. K. paprašė priimti jį į savo komandą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi anksčiau minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. K. dirbo gerai, jis neprieštaravo, kad jis ateitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jį rekomendavo, kaip gerą darbuotoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, nes tuo metu jiems trūko žmonių. K. M. K. pradėjo dirbti, jo darbų vadovu buvo paskirtas S. M.. Iš pradžių jokių nusiskundimų M. K. nebuvo, o po kelių mėnesių jam pradėjo priekaištauti bendradarbiai, neva kokį darbuotoją jis paskui save atsivedė į įmonę, nes M. K. pradėjo labai dažnai prašyti direktoriaus avansų, po ko nebeateidavo į darbą. M. K. dirbo objekte Pilaitės mikrorajone ir dar dirbant ten, maždaug birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, jau buvo pasigesta lagamino su M. K. išduotais naujais darbo įrankiais. Į jo vadovaujamą objektą, (duomenys neskelbtini), M. K. perėjo apie liepos 4 dieną, jau tuomet M. K. jam išduotų įmonės įrankių su savimi neturėjo. Jis reikalavo, kad M. K. grąžintų įrankius, tačiau jis tą daryti vengė ir dirbdavo tokius darbus, kuriems elektrinių įrankių nereikėdavo arba skolindavosi iš kitų darbuotojų. Padažnėjus prašymų išmokėti avansą, jis nurodė M. K. atiduoti jam išduotus darbo įrankius, kurie nurodyti pareiškime, o M. K. juos atnešti vengdavo, sakydamas „išmokėkite avansą, o aš atnešiu jums įrankius“. 2016 m. liepos 19 d. į įmonės ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), pasikvietė M. K. neva paimti avanso. M. K. atvykus, pradėjo klausti, kur yra įrankiai ir nurodė, kad avansą išmokės, tik po to, kai M. K. grąžins įmonės jam priskirtus įrankius. M. K. įrankius grąžinti atsisakė ir tuo momentu į ofisą atėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas Š. J., kuriam prieš tai buvo minėjęs, kad į ofisą turi atvažiuoti M. K.. Jie su Š. J. norėjo pakalbėti su M. K., kad pastarasis grąžintų įmonei įrankius. M. K., pamatęs Š. J., pradėjo iš ofiso bėgti ir įsėdo į savo automobilį. Š. J. bandė atidaryti M. K. automobilio vairuotojo dureles ir atimti automobilio užvedimo raktelį, kadangi jiems buvo žinoma, kad M. K. yra netekęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau durų atidaryti nepavyko. Netoli ofiso stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, dėl to Š. J. pradėjo šaukti pareigūnams, kad pastarieji sustabdytų M. K. vairuojamą automobilį, ką pareigūnai ir padarė. K. M. K. buvo sustabdytas pareigūnų, jis ir Š. J. priėjo prie jų ir pasakė, kad galimai M. K. automobilyje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys darbo įrankiai. Pareigūnas jų visų akivaizdoje nurodė M. K. atidaryti automobilio bagažinę. Apžiūrėjus automobilio bagažinę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų nerado, dėl to grįžo į ofisą, o M. K. buvo surašomas pažeidimo protokolas. Po šio įvykio M. K. daugiau nematė. Darbuotojams įrankius išduodavo įmonės direktorius. Įmonėje už įrankių išdavimą kiekvieną darbo dieną atsakingo asmens nebuvo, atsakomybę už įrankių dingimą turėdavo prisiimti patys darbuotojai, kadangi kiekvienam iš jų buvo išduoti tik jiems priskirti įrankių komplektai, pasirašant visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kur darbuotojai saugodavo įrankius, buvo taip pat pačių darbuotojų pasirinkimas. Darbuotojams buvo suteiktos galimybės įrankius palikti prie statybvietės buvusiame vagonėlyje, kuris buvo rakinamas, o raktas atiduodamas apsaugos darbuotojui. Jam yra žinoma, kad keli darbuotojai įrankius vežiodavosi savo automobiliuose, o dalis darbuotojų įrankius palikdavo minėtame vagonėlyje. K. M. K. saugojo jam išduotų įrankių komplektą, nežino. M. K. niekada nepranešė nei jam, nei kitiems bendradarbiams apie jam išduotų įrankių dingimą – vagystę ir pan. Dėl to daro prielaidą, kad įrankius M. K. vežiojosi savo automobilyje, o ne palikdavo vagonėlyje prie statomo objekto, po ko jam išduotus įrankius pasisavino ir įmonei negrąžino. Dėl įmonei padarytos žalos papildomai praneš R. V..
Liudytojas, išklausęs ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, juos patvirtino kaip teisingus ir nurodė, kad šis įvykis buvo po to, kai į darbą jau nebuvo atėjęs. Kol ateidavo kaltinamasis į darbą, jo buvo klausiama kur įrankiai, bet atsakoma, kad turi ir atsineš. Gal ir sakė, kad avansas bus išmokėtas, kai grąžins įrankius. Būdavo atvejų, kad paliekamas raktas nuo vagonėlio virš vagonėlio durų ar sutartoje vietoje. Pats asmuo galėjo spręsti, ar palieka įrankius ar vežasi su savimi po darbo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. nurodė, kad jis 2016 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, M. K. pas jį Pilaitės objekte dirbo. Jie inžinerinių sistemų kompanija, Pilaitėje dirbo prie nuotekų ir vėdinimo sistemų. Tai buvo kaltinamojo darbo pradžia, jis atėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. J. pasakė, kad toks pas jį dirbo. Jis pats neteikė įrankių kaltinamajam, bet nauji „Hilti“ komplektai kaltinamajam buvo išduoti. M. K. įrankius gavo asmeniškai. Objekte yra du vagonėliai ir viename iš jų deda įrankius, kurie po darbo visada rakinami, brigadininkai turėdavo raktus. Po darbo Pilaitės objekte, 16 val. ateidavo apsauginis, kuriam raktas nebuvo duodamas, negali pasakyti, ar kas tikrina ką darbuotojai atsineša ir išsineša. Pilaitėje nederindavo su apsauga ką leidžia (liudytojas) išsinešti po darbo. Atsiklausus jo (liudytojo), darbuotojas galėjo vežtis įrankius namo, M. K. nėra prašęs leidimo išsivežti. K. P. objekte „Hilti“ įrankius turėjo. O pačioje pabaigoje, jam sužinojus iš brigadininkų, kad kaltinamasis neturi elektrinių įrankių, pastarojo klausė, kur komplektas. Atsakė, kad kažkur daro remontą (pas motiną ar kitur), atveš. Išleidžiant iš objekto nereikia atsiskaityti. Dažniausiai asmuo turi lagaminą su elektriniais įrankiais ir dar vieną lagaminą paprastiems įrankiams. Būna, kad darbuotojai įrankius palieka objektuose, kai jų reikia kitame objekte, pasiima. Neatsimena, ar M. K. įrankius laikė vagonėlyje ar vežiodavosi. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jis M. K. priskyrė daryti nuotekų sistemą, bet atsiradus priekaištų dėl padaryto nekokybiško darbo, jis kaltinamajam pakeitė darbo pobūdį, priskyrė izoliuoti vamzdžius. Tokiems darbams įrankių nereikėjo. Dėl pakeisto darbo pobūdžio konfliktas tarp jų nekilo. Neatsimena, kad jis kažką sakytų dėl jam pakeisto darbo pobūdžio. Pilaitės objekte buvo vagystė – iš vagonėlių buvo išnešti įrankiai. Neatsimena, ar tuo metu kai dirbo M. K., pastarasis nėra sakęs, kad dingo jo įrankiai, sakė, kad kažkur išvežęs, remontavo. Po vagystės buvo pareigūnai, prašė iš apsaugos užsakovo kompensacijų (2 t., b. l. 9-10).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. J. nurodė, kad jis 2016 m. dirbo statybos darbų brigadininku Krokuvos g. objekte. Su juo dirbo ir jam pavaldus buvo M. K., ruošė montavimui ortakius. M. K. „Hilti“ komplekto neturėjo, turėjo keletą smulkių įrankių. Jis nežino, ar kaltinamajam „Hilti“ komplektas buvo išduotas jam asmeniškai. Kaltinamasis teigė, kad šiuos įrankius turi, visą savaitę kamantinėjo, bet kaltinamasis atsakydavo, kad negali atvežti, mašinos nėra, sodyboje, tuomet jis (liudytojas) siūlė nuvažiuoti kartu, paimti, bet atsirado daug priežasčių kodėl negali važiuoti ir nenuvažiavo. Įrankiai buvo reikalingi, dėl to jis su kaltinamuoju dirbo poroje, nes nebuvo papildomų įrankių, trūko jų. Po savaitės kaltinamasis dingo, nepasirodė darbe. Kaltinamasis jam buvo skolingas pinigų. Jam neatvykus į darbą, bandė skambinti, rašyti jam, bandė susisiekti ir darbų vadovas V. J.. Nepavyko prisiskambinti, važiavo į namus pagal nurodytą adresą tą pačią dieną du kartus, važiavo: jis, V. ir S., bet nieko nerado. Po to, kaltinamasis jam paskambino ir paprašė susitikti, išsiaiškinti santykius ir dėl įrankių, ir dėl skolos. Žinodamas, kad M. K. paieškomas dėl įrankių vagystės, pranešė policijai. Jis be policijos nesutiko susitikti su kaltinamuoju. K. M. K. dingo, jį matė Naujoje Vilnioje, tiesiog prasilenkė, nebendravo, kaltinamasis pradėjo bėgti. Dar prie ofiso buvo incidentas, po kaltinamojo dingimo. Liudytojui einant iš darbo link ofiso, pamatė kaltinamąjį, sėdintį automobilyje (bordo spalvos Mazda), kuris jį pamatęs pradėjo važiuoti. Jis žinodamas, kad kaltinamasis važinėja neturėdamas tam teisės, pribėgęs prie objekto stovinčių pareigūnų, paprašė sustabdyti be teisės vairuoti važiuojantį M. K.. Pareigūnams sustabdžius, paprašė, kad kaltinamasis parodytų bagažinę, ar nėra joje įrankių, bet ten jų nebuvo. Po to jis nuėjo į darbą (2 t., b. l. 10-11).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškime Nr. 0808/03 nurodyta, kad M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2016 m. kovo 29 d. 2016 m. gegužės 26 d. M. K. pavestam darbui atlikti buvo išduoti darbo įrankiai ir sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 0526-05. 2016 m. liepos 18 d. – 2016 m. liepos 29 d. neatvyko į darbą (objektas: daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)), neturėdamas pateisinamos priežasties. Nepaskambino ir neperspėjo, kodėl neatvyks. Visą nurodytą laiką telefonas buvo išjungtas, prisiskambinti nebuvo galimybės. 2016 m. liepos 29 d. buvo išsiųstas registruotas laiškas į jo nurodytą gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), su reikalavimu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Taip pat 2016 m. liepos 29 d. buvo nuvykę šiuo adresu ryte (apie 9.00 val.) ir vakare (apie 21.00 val.). Niekas durų neatidarė. Registruotas laiškas buvo grąžintas jiems kaip neatsiimtas pašte. 2016 m. rugpjūčio 4 d. atleido M. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės – M. K. išduotų ir įmonei negrąžintų darbo įrankių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 315,31 Eur, įskaitant PVM nuostolį, žalą. Prie pareiškimo pridėta 2016 m. kovo 23 d. Darbo sutartis Nr. 60, 2016 m. gegužės 26 d. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 0526-05, 2016 m. gegužės 26 d. Materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas ir kt. dokumentai (1 t., b. l. 28-36).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 3 d. kasos išlaidų orderio matyti, kad galutinio atsiskaitymo pagrindu M. K. buvo sumokėti 1 085,56 Eur grynaisiais (1 t., b. l. 173).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 14 d. paaiškinimo dėl M. K. išduotų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintų darbo įrankių matyti, kad M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti montuotoju nuo 2016 m. kovo 29 d.; 2016 m. gegužės 26 d. M. K. pavestam darbui atlikti buvo išduoti darbo įrankiai ir sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 0526-05; 2016 m. rugpjūčio 4 d. atleido M. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) (1 t., b. l. 193, 194, 195); 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą dėl vagystės – M. K. išduotų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintų darbo įrankių; UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 087,04 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis eurus, 04 ct) Eur be PVM nuostolį (1 t., b. l. 188).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto dėl turto amortizacijos skaičiavimo matyti, kad turto įsigijimo kainos be PVM: Lagaminas TE/SF/SI/AG/WSRType 047 – 32,04 Eur; Akum. Perforatorius TE 4-A22 dėžutėje – 309,76 Eur; Akumuliatorių paketas B 22/3.3 Li-lon – 126,72 Eur; Akum. Kampinis šlifuoklis AG 125-A22 box – 234,96 Eur; Akumuliatorių paketas B 22/3.3 Li-lon – 126,72 Eur; Kompaktinis akumul. Gręžtuvas/suktuvas S – 124,15 Eur; Akumuliatorių paketas B 22/3.3 Li-lon – 126,72 Eur; jkroviklis C 4/36-90 230 V dėžutė – 52,88 Eur. Turto įsigijimo data: 2016 m. vasario 22 d. Įsigijimo dokumento Nr.: HIL21507. Pardavėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini). Turto eksploatacijos pradžios data: 2016 m. gegužės 26 d. Numatytas nusidėvėjimo laikotarpis: 48 mėn. (1 t., b. l. 189-191).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 14 d. rašto apie registruotas policijos įstaigose įrankių ir medžiagų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagystes matyti, kad 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektas: Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1 -24698-16. 2016 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminis tyrimas sustabdytas neradus nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala – 6 957,18 Eur be PVM. Užsakovo draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo žalai padengti 3 267,69 Eur; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektas: Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51529-16. 2017 m. vasario 13 d. ikiteisminis tyrimas sustabdytas neradus nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala – 9 511,92 Eur be PVM. Išmokų žalai padengti nebuvo; 3) Asmuo: M. K.. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49338-16. 2017 m. gruodžio 29 d. ikiteisminis tyrimas pabaigtas. Bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala – 1 087,04 Eur be PVM (1 t., b. l. 192).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo V. J. 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. liepos 22 d., 2016 m. liepos 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniai pranešimai dėl M. K. neatvykimo į darbą (1 t., b. l. 196, 197, 198, 199).
Pagal 2018 m. kovo 16 d. kaltinamojo gynėjos advokatės A. J. paaiškinimą, reali įrankių vertė jų praradimo dieną buvo 1 016,65 Eur (1 t., b. l. 170-172).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 6 d. rašto dėl M. K. išduotų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintų darbo įrankių vertės matyti, kad nesutiko su kaltinamojo M. K. gynėjos advokatės A. J. 2018 m. kovo 16 d. paaiškinimu dėl realaus žalos dydžio (realios dingusių įrankių vertės) paskaičiavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ilgalaikio turto amortizacija skaičiuojama remiantis 12-uoju VAS (Verslo apskaitos standartu) ir PMĮ (Pelno mokesčio įstatymu). Pagal 12-ą VAS amortizacija pradedama skaičiuoti nuo sekančio mėnesio po įvedimo į eksploataciją 1-os dienos: „Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos“. Pagal PMĮ 19 straipsnį yra numatyti amortizacijos skaičiavimo apribojimai: „Nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami“. Remiantis šiais teisės aktais įrankių nusidėvėjimas už du mėnesius yra įvertintas pagrįstai (2 t., b. l. 19, 23).
BK 183 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-13-693/2013, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir byloje faktiškai ginčo nėra dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. M. K. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), montuotojo pareigose pagal darbo sutartį, sudarytą 2016 m. kovo 23 d., Nr. 60. Priėmus jį į darbą, kaltinamajam M. K. iš karto buvo suteikti daro įrankiai. Jam buvo perduoti du lagaminai. Viename lagamine TE/SF/SI/AG/WSR Type047 buvo akumuliatorinis perforatorius „Hilti“, akumuliatorius perforatoriui, akumuliatorinis kampinis šlifuoklis, kampinio šlifuoklio akumuliatorius, akumuliatorinis suktukas, suktuko akumuliatorius ir akumuliatorių įkrovėjas. Būtent šis lagaminas dingo. Kitame lagamine buvo liniuotė, pieštukai, raktai, peiliai ir kt. Šias aplinkybes pripažįsta pats kaltinamasis. Be to, jas patvirtino liudytojais apklausti R. V., V. J. bei S. M., kurie apklausiami teisme nurodė, kad M. K. priėmus į darbą, jam buvo duoti darbo įrankiai ir priemonės, tarp jų ir dingęs įrankių lagaminas.
Be to, pagal į bylą pateiktą kaltinamojo 2016 m. gegužės 26 d. pasirašytą Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 0526-05, kaltinamasis buvo visiškai materialiai atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam patikėtą turtą, t. y. ginčo lagamine buvusius įrankius. Kaltinamasis neneigia, kad pasirašė šį dokumentą, t. y. neginčija savo parašo autentiškumo, tačiau teigia šios sutarties egzemplioriaus negavęs ir nesupratęs, kad tai materialinės atsakomybės sutartis. Nepaisant to, jis neneigia, jog šį dokumentą pasirašė, kurį teigia supratęs, kaip perduotų įrankių darbuotojams inventorizaciją. Taigi kaltinamasis pripažįsta, kad ginčo įrankiai darbdavio jam buvo perduoti asmeniškai, t. y. jam patikėti. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojais apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimais, tarp jų ir R. V. paaiškinimais, kad su M. K., kaip ir su kitais įmonės darbuotojais, buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar įrodyta, jog būtent kaltinamasis M. K. yra kaltas dėl ginčo įrankių lagamino dingimo, t. y. jo pasisavinimo. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo pozicija, jog jis ginčo įrankių nepasisavino ir nežino, kada bei kokiomis aplinkybėmis jie dingo, buvo pateikta tik pradėjus tyrimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Tuo tarpu iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu dėl turto pasisavinimo, pagal byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, kaltinamasis M. K. jiems teigė, kad ginčo įrankius jis turi ir vis žadėjo juos grąžinti.
Pats kaltinamasis teisme paaiškino, jog dirbdamas pirmame objekte – (duomenys neskelbtini) jis įrankius turėjo, antrame objekte – Krokuvos g. jam šių įrankių nereikėjo dėl pakeisto darbo pobūdžio, bet matė, kad vairuotojas įrankių lagaminą į objektą Krokuvos g. atvežė ir paliko darbuotojų vagonėlyje. Be to, jo, kaip ir kitų liudytojų teigimu (tarp jų liudytojo V. J.), iš objekto, esančio Krokuvos g., nebuvo galima darbuotojams be leidimo išsinešti darbo įrankių, apsauga išvažiuojančius asmenis tikrindavo, todėl neįtikinama, kad kažkas kitas (kiti darbuotojai) galėjo šiuos įrankius išsinešti, kai jie buvo priskirti M. K.. Juolab kad minėtame objekte Krokuvos g. vagysčių ar kitų turto pagrobimo faktų neužfiksuota. Be to, liudytojų V. J., S. M. ir Š. J. teigimu, M. K. jiems nuolat teigė, kad ginčo įrankius jis turi, žadėjo juos atvežti. Be to, sprendžiant klausimus dėl kaltinamojo atleidimo iš darbo, liudytojų R. V., V. R. ir A. S. paaiškinimais, kaltinamasis taip pat teigė, kad įrankius jis turi (arba turėjo ir buvo juos užstatęs (įkeitęs). Šių liudytojų teigimu, kurių paaiškinimai iš esmės sutampa tarpusavyje, su kaltinamuoju sutarus, jog su juo bus atsiskaityta, kai jis grąžins įrankius, kaltinamajam 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo sumokėta likusi darbo užmokesčio dalis, o jis, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“ pasakęs V. R. ir ją atvežusiam A. S., jog tuoj atneš įrankius, dingo. Taigi kaltinamasis iki nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas neneigė, kad įrankiai yra jo žinioje, kad jis juos yra paėmęs. Pastebėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, kaltinamasis darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu niekada niekam nesakė, kad ginčo įrankiai būtų dingę, nors žinojo ir suprato, kad šie įrankiai yra priskirti būtent jam ir jis yra už juos atsakingas.
Nors kaltinamasis ginčija jo atleidimo iš darbo aplinkybes, teismo nuomone, byloje esant rašytiniams dokumentams bei aukščiau paminėtų liudytojų paaiškinimams, nėra pagrindo nesutikti, kad kaltinamojo darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta dėl darbo taisyklių pažeidimo. Juolab kad byloje yra duomenys (tarnybiniai pranešimai, liudytojų paaiškinimai), jog M. K. neatvyko į darbą, nesant neatvykimą pateisinančių priežasčių, jo buvo ieškota ir vienintelį kartą įmonės atstovai po jo dingimo su kaltinamuoju tiesiogiai bendravo būtent 2018 m. rugpjūčio 3 d., (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“. Be to, kaltinamojo gynėja teigia, jog materialinės atsakomybės sutartis buvo pasirašyta, praėjus kelioms dienoms po vagystės įmonės objekte Santariškėse. Iš tikrųjų, bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 25 d. pradėtas tyrimas dėl įmonės turto dingimo iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis dirbo ne šiame objekte, o M. M. g.; be to, dėl jam patikėti įrankiai šiame įvykyje nebuvo nurodyti. Tuo tarpu vagystė objekte M. M. g. yra fiksuota tik 2016 m. lapkričio 11 d., o pareiškimas nagrinėjamoje byloje pateiktas 2016 m. rugpjūčio 8 d.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. K., veikdamas tiesiogine tyčia (t. y. suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą bei norėdamas kilusių pasekmių), pasisavino jam patikėtą darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. įrankių rinkinį, buvusį lagamine TE/SF/SI/AG/WSR Type047. Kaltinamojo versija, kad jis nežino, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis dingo šis įrankių rinkinys, yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma ir vertintina kritiškai, o jo gynėjos nurodyti byloje esantys prieštaravimai yra neesminiai ir nepaneigia šios teismo išvados. Be to, teismo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų bei paskaičiavimų pagrindu byloje įrodyta, jog šių įrankių vertė yra 1 087,04 Eur be PVM ir būtent tokia žala buvo padaryta įmonei. Šie duomenys nebuvo paneigti. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, M. K. kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Motyvuojamoji dalis
M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), dėl kurio kaltinamojo buvęs darbdavys – civilinis ieškovas patyrė 1 087,04 Eur dydžio turtinę žalą, žala iki šiol neatlyginta, nors kaltinamasis iš esmės neprieštarauja dėl šios sumos sumokėjimo. Be to, teismas įvertina tai, jog kaltinamasis yra teistas keturis kartus, įskaitant ir už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau šis teistumas buvo 2009 metais, šiuo metu asmuo yra atlikęs visas jam paskirtas bausmes, dirba Belgijoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ten, gauna pastovų darbo užmokestį, teigia sumokėjęs visas skolas antstoliams. Bylos nagrinėjimo metu, teismo nuomone, kaltinamasis savo elgesiu parodė, jog yra linkęs keisti savo gyvenimo būdą, nori dirbti, gyventi, nepažeisdamas įstatymų, šiuo metu turi gerą darbą, yra patenkintas darbo sąlygomis bei gaunama alga, teigia, jog buvę teistumai yra jo praeitas etapas, nebenori tęsti nusikalstamo gyvenimo būdo.
Dėl nurodyto teismas, nepaisant to, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertinus tai, kad ši bausmė, panaikinus minėtą jos vykdymo atidėjimą, jau yra realiai atlikta, o lygtinio paleidimo laikas pasibaigęs, už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, nutaria skirti kaltinamajam piniginio pobūdžio bausmę, t. y. baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. MGL dydis taikomas toks, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. y. y. 1 MGL = 37,66 Eur. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, o laisvės atėmimo bausmė, įvertinus kaltinamojo pastangas keisti jo gyvenimo būdą, būtų per griežta ir neefektyvi.
Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 13 d.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pareiškė 1 315,31 Eur civilinį ieškinį, kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 1 087,04 Eur. Byloje teismas konstatavo, jog kaltinamasis M. K. tyčiniais savo veiksmais pasisavinęs civilinio ieškovo turtą, būtent tokios vertės, padarė jam 1 087,04 Eur turtinę žalą. Dėl nurodyto civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str.; CK 6.245-6.249 str.).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu pateikė prašymus: priteisti iš civilinio ieškovo kaltinamojo naudai jo turėtas advokatės atstovavimo išlaidas, atvykimo į teismą išlaidas, taip pat negautas pajamas bei neturtinę žalą dėl nepagrįsto kaltinimo. Visų pirma, teismas pažymi, kad šie reikalavimai nenagrinėtini vien dėl to, kad jie nebuvo suformuluoti bylos nagrinėjimo metu, o pateikti tik baigiamųjų kalbų metu (BPK 293 str. 4 d., 301 str. 1 d). Be to, teismui pripažinus, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visi šie prašymai yra iš esmės nepagrįsti. Kaltinamojo išlaidos baudžiamajame procese nepripažįstamos proceso išlaidomis, todėl šis reikalavimas atmetamas (BPK 103, 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (t. y. 1 883 Eur) baudą.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 13 d.
Patenkinti UAB „Bajoras“, įm. k. 303246202, civilinį ieškinį ir priteisti iš M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 087,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti nuteistajam, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta įmoka bus išieškoma priverstinai.
Netenkinti advokatės A. J. prašymų dėl proceso išlaidų priteisimo.
Palikti nenagrinėtą advokatės A. J. prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.