Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio (duomenys neskelbtini) sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo sąlygas, nurodė, jog sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju jis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 4 d. 1, 2 p., 5 d. 1, 2, 3, 4, 6, 7, 10, 12 p.).

III.

9. Užsienietis laikosi pozicijos, kad sulaikymas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktais, kurie, remiantis Įstatyme įtvirtintu baigtiniu sąrašu atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, negali būti taikomi, grindžiant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimą.

10. Užsienietis teigia, kad teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką dėl neatsargumo, t. y., gavęs leidimą išvykti iš centro nesugebėjo grįžti laiku pirmiausia dėl to, kad manė turintis teisę būti išvykęs ilgiau, tada išsikrovė jo telefonas ir jis nebeturėjo lėšų autobuso bilietui nupirkti; Užsienietis paaiškino, kad jei būtų siekęs pabėgti iš Lietuvos, jis būtų slapstęsis ar pagautas pasienyje / kitoje valstybėje, o ne autobusų stotelėje Vilniuje. Užsienietis labai gailisi dėl nurodyto nesusipratimo, pasižada nuosekliau teirautis apie laiką bei tvarką, kuria jis yra įpareigojamas sugrįžti (jei toks leidimas dar bus Centro vadovo suteiktas), laikytis Centro tvarkos ir likti Lietuvoje, kol bus galutinai išspręstas jo teisinės padėties klausimas.

11. Užsieniečio įsitikinimu, šiuo atveju nėra tikslinga taikyti jį sulaikyti, siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Teismo pritaikytas sulaikymas nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2025 m. lapkričio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

18. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

20. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad Įstatymo nustatytus tikslus būtų galima pasiekti pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teisėjų kolegija, vertinama šiuos argumentus, t. y. spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad Užsienietis buvo neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, vėliau neteisėtai iš jos išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą; Užsieniečio tapatybė nenustatyta (šios išvados nepaneigia per posėdį teismui pateikti dokumentai); Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kurią Užsienietis pažeidė – išėjęs iš apgyvendinimo vietos laiku negrįžo, ir VSAT pareigūnams nustačius jo buvimo vietą, buvo sulaikytas Vilniuje esančiame hostelyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

21. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d. 1–2 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

22. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, jo tapatybė nėra patvirtinta, kiti Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo elgesio nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.